1 Yna atebodd Job:
1Jobas atsakydamas tarė:
2 "O fel yr wyt ti wedi cynorthwyo'r di-rym, a chynnal braich y di-nerth,
2“Kaip tu padėjai bejėgiui ir parėmei nusilpusio ranką!
3 a rhoi cyngor i'r diddeall, a mynegi digonedd o wir ddoethineb!
3Koks geras ir išmintingas buvo tavo patarimas!
4 I bwy yr oeddit yn traethu geiriau, a pha ysbryd a ddaeth allan ohonot?
4Kam tu kalbėjai šiuos žodžius? Kokia dvasia atėjo iš tavęs?
5 Cryna'r cysgodion yn y dyfnder, a'r dyfroedd hefyd, a'r rhai sy'n trigo ynddynt.
5Prieš Jį dreba mirusieji, vandenys ir jų gyventojai.
6 Y mae Sheol yn noeth ger ei fron, ac nid oes gorchudd dros Abadon.
6Mirusiųjų pasaulis yra atviras Jam ir pražūtis neuždengta.
7 Taena'r gogledd ar y gwagle, a gesyd y ddaear ar ddim.
7Jis ištiesia šiaurę ant tuštumos ir žemę pakabina ant nieko.
8 Rhwyma'r dyfroedd yn ei gymylau, ac ni rwygir y cwmwl odanynt.
8Jis surenka vandenis į tamsius debesis, tačiau debesys neplyšta.
9 Taena orchudd dros wyneb y lloer, a thyn ei gwmwl drosto.
9Jis uždengia savo sosto veidą ir ištiesia savo debesį ant jo.
10 Gesyd gylch ar wyneb y dyfroedd, yn derfyn rhwng goleuni a thywyllwch.
10Vandens paviršiuje Jis nubrėžė ribą ir atskyrė šviesą nuo tamsos.
11 Sigla colofnau'r nefoedd, a dychrynant pan gerydda.
11Dangaus kolonos svyruoja ir dreba, kai Jis grūmoja.
12 Tawelodd y m�r �'i nerth, a thrawodd Rahab trwy ei ddoethineb.
12Savo galia Jis sujaudina jūrą, savo išmintimi nutildo jos išdidumą.
13 Cliriodd y nefoedd �'i wynt; trywanodd ei law y sarff wibiog.
13Savo dvasia Jis papuošė dangus, Jo ranka padarė gyvatę.
14 Eto nid yw hyn ond ymylon ei ffyrdd; prin sibrwd a glywsom am yr hyn a wnaeth. Ond pwy a ddirnad drawiad ei nerth?"
14Čia tik Jo kelių pašaliai; mes girdime tik Jo šnibždesį. O Jo galybės griaustinį kas supras?”