1 Wedi hyn dechreuodd Job siarad a melltithio dydd ei eni.
1Pagaliau Jobas atvėrė burną ir prakeikė savo dieną.
2 Meddai Job:
2Jobas prabilo ir tarė:
3 "Difoder y dydd y'm ganwyd, a'r nos y dywedwyd, 'Cenhedlwyd bachgen'.
3“Tegul pražūna diena, kurią gimiau, ir naktis, kurią buvau pradėtas.
4 Bydded y dydd hwnnw yn dywyllwch; na chyfrifer ef gan Dduw oddi uchod, ac na lewyrched goleuni arno.
4Tegul ta diena tampa tamsybe. Dieve, neprisimink jos ir neduok jai šviesos.
5 Cuddier ef gan dywyllwch a'r fagddu; arhosed cwmwl arno a gorlether ef gan dd�wch y dydd.
5Te tamsa ir mirties šešėlis apgaubia ją, te debesis aptemdo ją ir juoduma tepadaro ją baisią.
6 Cymered y gwyll feddiant o'r nos honno; na chyfrifer hi ymhlith dyddiau'r flwyddyn, ac na ddoed i blith nifer y misoedd.
6Ta naktis tegul būna tamsi; tegul ji bus išbraukta iš metų ir mėnesių dienų skaičiaus.
7 Wele'r nos honno, bydded ddiffrwyth, heb su373?n gorfoledd ynddi.
7Ta naktis tegul būna apleista ir tenesigirdi joje džiaugsmingo balso.
8 Melltithier hi gan y rhai sy'n melltithio'r dyddiau, y rhai sy'n medru cyffroi'r lefiathan.
8Tegul prakeikia tą dieną tie, kurie gali pažadinti leviataną.
9 Tywylled s�r ei chyfddydd, disgwylied am oleuni heb ei gael, ac na weled doriad gwawr,
9Tegul aptemsta aušros žvaigždės ir nepasirodo laukiama šviesa, akys teneišvysta aušros spindulių.
10 am na chaeodd ddrysau croth fy mam, na chuddio gofid o'm golwg.
10Nes ji neužvėrė mano motinos įsčių ir nepaslėpė vargo nuo manęs.
11 Pam na f�m farw yn y groth, neu drengi pan ddeuthum allan o'r bru?
11Kodėl nemiriau gimdamas ir kodėl neatidaviau dvasios, išeidamas iš pilvo?
12 Pam y derbyniodd gliniau fi, ac y rhoddodd bronnau sugn i mi?
12Kodėl mane laikė ant kelių ir maitino krūtimi?
13 Yna, byddwn yn awr yn gorwedd yn llonydd, yn cysgu'n dawel ac yn cael gorffwys,
13Tada gulėčiau ramus ir tylus ir miegočiau, ir ilsėčiausi
14 gyda brenhinoedd a chynghorwyr daear, a fu'n adfer adfeilion iddynt eu hunain,
14kartu su žemės karaliais ir patarėjais, kurie atstatė sau apleistas vietas,
15 neu gyda thywysogion goludog, a lanwodd eu tai ag arian,
15arba su kunigaikščiais, kurie turėjo aukso ir pripildė savo namus sidabro,
16 neu heb fyw, fel erthyl a guddiwyd, fel babanod na welsant oleuni.
16arba kaip paslėptas nelaiku gimęs kūdikis, neregėjęs šviesos.
17 Yno, peidia'r drygionus � therfysgu, a chaiff y lluddedig orffwys.
17Ten piktadariai nebesiaučia ir pavargusieji ilsisi.
18 Hefyd caiff y carcharorion lonyddwch; ni chlywant lais y meistri gwaith.
18Ten belaisviai ilsisi kartu ir nebegirdi prižiūrėtojo balso.
19 Bychan a mawr sydd yno, a'r caethwas yn rhydd oddi wrth ei feistr.
19Didelis ir mažas yra ten, vergas ten yra laisvas nuo savo valdovo.
20 Pam y rhoddir goleuni i'r gorthrymedig a bywyd i'r chwerw ei ysbryd,
20Kodėl šviesa duodama tam, kuris kenčia, ir gyvybė apkartusiai sielai?
21 sy'n dyheu am farwolaeth, heb iddi ddod, sy'n cloddio amdani yn fwy nag am drysor cudd,
21Laukiantieji mirties jos nesulaukia; jie jos ieško labiau negu paslėptų turtų.
22 sy'n llawenychu pan gaiff feddrod, ac yn gorfoleddu pan gaiff fedd?
22Jie džiaugiasi ir yra labai patenkinti, kai suranda sau kapą.
23 "Ond am ddyn, cuddiwyd ei ffordd, a chaeodd Duw amdano.
23Kodėl duota šviesa žmogui, kurio kelias paslėptas ir kurį Dievas spaudžia iš visų pusių?
24 Daw fy ochenaid o flaen fy mwyd, a thywelltir fy ngriddfan fel dyfroedd.
24Mano dūsavimai kyla prieš valgant, o aimanos liejasi kaip tekantis vanduo.
25 Y peth a ofnaf a ddaw arnaf, a'r hyn yr arswydaf rhagddo a ddaw imi.
25Tai, ko labai bijojau, užgriuvo mane, ir tai, dėl ko nuogąstavau, ištiko mane.
26 Nid oes imi dawelwch na llonyddwch; ni chaf orffwys, canys daw dychryn."
26Aš nebuvau saugus ir neturėjau poilsio, aš nenurimdavau, tačiau bėda atėjo”.