1 Yna atebodd Eliffas y Temaniad:
1Temanas Elifazas atsakydamas tarė:
2 "Os mentra rhywun lefaru wrthyt, a golli di dy amynedd? Eto pwy a all atal geiriau?
2“Jei kalbėsime tau, gal tau ir nepatiks, tačiau kas gali susilaikyti nekalbėjęs?
3 Wele, buost yn cynghori llawer ac yn nerthu'r llesg eu dwylo;
3Tu daugelį pamokei ir sustiprinai jų pailsusias rankas.
4 cynhaliodd dy eiriau'r rhai sigledig, a chadarnhau'r gliniau gwan.
4Klumpantį tavo žodžiai palaikė, linkstančius jo kelius tu sutvirtinai.
5 Ond yn awr daeth adfyd arnat ti, a chymeraist dramgwydd; cyffyrddodd � thi, ac yr wyt mewn helbul.
5Dabar tai užgriuvo tave, ir tu nusilpai; tai palietė tave, ir tu sunerimęs.
6 Onid yw dy dduwioldeb yn hyder i ti, ac uniondeb dy fywyd yn obaith?
6Ar tai tavo baimė, pasitikėjimas, viltis ir tiesumas tavo kelių?
7 Ystyria'n awr, pwy sydd wedi ei ddifetha ac yntau'n ddieuog, a phwy o'r uniawn sydd wedi ei dorri i lawr?
7Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas?
8 Fel hyn y gwelais i: y rhai sy'n aredig helbul ac yn hau gorthrymder, hwy sy'n ei fedi.
8Kiek esu matęs, kas aparė blogį ir pasėjo piktadarystes, tai ir nupjovė.
9 Difethir hwy gan anadl Duw, a darfyddant wrth chwythiad ei ffroenau.
9Nuo Dievo pūstelėjimo jie žuvo; Jo rūstybės kvapas juos sunaikino.
10 Peidia rhu'r llew a llais y llew cryf; pydra dannedd y llewod ifanc.
10Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi.
11 Bydd farw'r hen lew o eisiau ysglyfaeth, a gwneir yn amddifad genawon y llewes.
11Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido.
12 "Daeth gair ataf fi yn ddirgel; daliodd fy nghlust sibrwd ohono
12Paslaptis mane aplankė ir mano ausis ją nugirdo.
13 yn y cynnwrf a ddaw gyda gweledigaethau'r nos, pan ddaw trymgwsg ar bawb.
13Mąstant apie nakties regėjimus, kai gilus miegas buvo apėmęs žmones,
14 Daeth dychryn a chryndod arnaf, a chynhyrfu fy holl esgyrn.
14mane apėmė išgąstis ir drebėjimas, ir visi mano kaulai tirtėjo.
15 Llithrodd awel heibio i'm hwyneb, a gwnaeth i flew fy nghorff sefyll.
15Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė.
16 Safodd yn llonydd, ond ni allwn ddirnad beth oedd; yr oedd ffurf o flaen fy llygaid; bu distawrwydd, yna clywais lais:
16Ji stovėjo, tačiau jos neatpažinau. Pavidalas buvo prieš mano akis; buvo tylu, ir aš išgirdau balsą:
17 'A yw meidrol yn fwy cyfiawn na Duw, ac yn burach na'i Wneuthurwr?
17‘Ar mirtingas žmogus gali būti teisesnis už Dievą? Ar jis gali būti tyresnis už savo Kūrėją?
18 Os nad yw Duw'n ymddiried yn ei weision, ac os yw'n cyhuddo'i angylion o gamwedd,
18Savo tarnais Jis nepasitiki ir mato angelų klaidas.
19 beth, ynteu, am y rhai sy'n trigo mewn tai o glai, a'u sylfeini mewn pridd, y rhai a falurir yn gynt na gwyfyn?
19Juo labiau tie, kurie gyvena molio namuose, kurių pamataidulkės. Jie sunyks kandžių suėsti.
20 Torrir hwy i lawr rhwng bore a hwyr, llwyr ddifethir hwy, heb neb yn sylwi.
20Jie naikinami nuo ryto iki vakaro ir pražūna niekieno nepastebimi.
21 Pan ddatodir llinyn eu pabell, oni fyddant farw heb ddoethineb?'
21Argi jų didybė nepranyksta? Jie miršta tiesos nesuvokdami’ ”.