¹ "Ond yn awr y maent yn chwerthin am fy mhen, ie, rhai sy'n iau na mi, rhai na buaswn yn ystyried eu tadau i'w gosod gyda'm cu373?n defaid.

¹“Dabar juokiasi iš manęs jaunesni už mane, kurių tėvų nebūčiau laikęs prie savo avių bandos šunų.

² Pa werth yw cryfder eu dwylo i mi, gan fod eu hegni wedi diflannu?

²Kurių rankų stiprumas neturėjo vertės man, jie nesulaukė senatvės.

³ Yn amser angen a newyn y maent yn ddifywyd, yn crafu yn y tir sych a diffaith.

³Dėl neturto ir bado visai nusilpę, jie bėgdavo į dykumą, tuščią ir apleistą.

⁴ Casglant yr hocys a dail y prysglwyn a gwraidd y banadl i'w cadw eu hunain yn gynnes.

⁴Jie raudavo dilgėles iš pakrūmių ir kadagių šaknys buvo jų maistas.

⁵ Erlidir hwy o blith pobl, a chodir llais yn eu herbyn fel yn erbyn lleidr.

⁵Jie būdavo varomi iš bendruomenės su triukšmu kaip vagys.

⁶ Gwneir iddynt drigo yn agennau'r nentydd, ac mewn tyllau yn y ddaear a'r creigiau.

⁶Jie gyveno kalnų pašlaitėse, žemės olose ir ant uolų,

⁷ Y maent yn nadu o ganol y perthi; closiant at ei gilydd o dan y llwyni.

⁷rinkdavosi tarp erškėčių ir šūkaudavo krūmuose.

⁸ Pobl ynfyd a dienw ydynt; fe'u gyrrwyd allan o'r tir.

⁸Kvailių ir netikėlių vaikai, kuriuos iš krašto išveja.

⁹ "Ond yn awr myfi yw testun eu gwatwargerdd; yr wyf yn destun gwawd iddynt.

⁹O dabar tapau priežodis jų dainose,

¹⁰ Ffieiddiant fi a chadw draw oddi wrthyf, ac nid yw'n ddim ganddynt boeri yn fy wyneb.

¹⁰jie bjaurisi manimi, traukiasi nuo manęs ir nesidrovi spjauti man į veidą.

¹¹ Pan ryddha ef raff a'm cystuddio, taflant hwythau'r enfa yn fy ngu373?ydd.

¹¹Kadangi Jis atleido savo templę ir ištiko mane, jie taip pat nebesivaržo mano akivaizdoje.

¹² Cyfyd y dihirod yn f'erbyn ar y dde; gorfodant fi i gerdded ymlaen, ac yna codant rwystrau imi ar y ffyrdd.

¹²Man iš dešinės pakyla gauja, stumia mane nuo kelio ir siekia mane sunaikinti.

¹³ Maluriant fy llwybrau, ychwanegant at f'anffawd, ac nid oes neb yn eu rhwystro.

¹³Jie išardo mano taką, apsunkina mano nelaimę, jie neturi pagalbininko.

¹⁴ D�nt arnaf fel trwy fwlch llydan; rhuthrant trwy ganol y dinistr.

¹⁴Lyg pro plačią spragą įsiveržę, jie neša man pražūtį.

¹⁵ Daeth dychryniadau arnaf; gwasgerir fy urddas fel gan wynt; diflannodd fy llwyddiant fel cwmwl.

¹⁵Mane apėmė baimė; jie persekiojo mano sielą kaip vėjas, ir mano laimė praeina kaip debesis.

¹⁶ "Yn awr llewygodd fy ysbryd, cydiodd dyddiau cystudd ynof.

¹⁶Dabar mano siela suvargusi ir mano dienos gausios kančių.

¹⁷ Dirboenir f'esgyrn drwy'r nos, ac ni lonydda fy nghnofeydd.

¹⁷Naktį man kaulus gelia ir skausmai nesiliauja.

¹⁸ Cydiant yn nerthol yn fy nillad, a gafael ynof wrth goler fy mantell.

¹⁸Daug jėgų reikia man, kad pasikeisčiau drabužį, jis varžo mane kaip rūbo apykaklė.

¹⁹ Taflwyd fi i'r llaid, ac ystyrir fi fel llwch a lludw.

¹⁹Jis įmetė mane į purvą, tapau kaip dulkės ir pelenai.

²⁰ Gwaeddaf arnat am gymorth, ond nid wyt yn f'ateb; safaf o'th flaen, ond ni chymeri sylw ohonof.

²⁰Aš šaukiuosi Tavęs, bet Tu man neatsakai; stoviu, bet Tu nekreipi dėmesio į mane.

²¹ Yr wyt wedi troi'n greulon tuag ataf, ac yr wyt yn ymosod arnaf �'th holl nerth.

²¹Tu tapai man žiaurus, savo stipria ranka mane prislėgei.

²² Fe'm codi i fyny i farchogaeth y gwynt, a'm bwrw yma ac acw i ddannedd y storm.

²²Tu pakeli mane vėju ir blaškai, Tu išplėši mano nuosavybę.

²³ Gwn yn sicr mai i farwolaeth y'm dygi, i'r lle a dynghedwyd i bob un byw.

²³Aš žinau, kad nuvesi mane į mirtį, į namus, skirtus visiems gyviesiems.

²⁴ "Onid yw un dan adfeilion yn estyn allan ei law ac yn gweiddi am ymwared yn ei ddinistr?

²⁴Tačiau Jis neištiesia rankos į kapą, nors jie šaukia pražūdami.

²⁵ Oni wylais dros yr un yr oedd yn galed arno, a gofidio dros y tlawd?

²⁵Ar aš neverkiau dėl kenčiančio, nesisielojau dėl vargšo?

²⁶ Eto pan obeithiais i am ddaioni, daeth drwg; pan ddisgwyliais am oleuni, dyna dywyllwch.

²⁶Aš ieškojau gero­gavau pikta; laukiau šviesos­atėjo tamsa.

²⁷ Y mae cyffro o'm mewn; ni chaf lonydd, daeth dyddiau gofid arnaf.

²⁷Mano viduriai virė ir neturėjo poilsio, pasitiko mane vargo dienos.

²⁸ Af o gwmpas yn groenddu, ond nid gan wres haul; codaf i fyny yn y gynulleidfa i ymbil am gymorth.

²⁸Aš vaikštinėju gedėdamas, nematydamas saulės; stoviu susirinkime ir šaukiu.

²⁹ Yr wyf yn frawd i'r siacal, ac yn gyfaill i'r estrys.

²⁹Aš tapau broliu šakalams ir draugu stručiams.

³⁰ Duodd fy nghroen, a llosgodd f'esgyrn gan wres.

³⁰Mano oda pajuodusi, mano kaulai dega nuo karščio.

³¹ Aeth fy nhelyn i'r cywair lleddf, a'm ffliwt i seinio galar.

³¹Mano arfa virto rauda, o mano fleita­verkiančiojo balsu”.