¹ Aeth Job ymlaen �'i ddadl, gan ddweud:

¹Jobas tęsė savo palyginimą:

² "O na byddwn fel yn yr amser gynt, yn y dyddiau pan oedd Duw yn fy ngwarchod,

²“O kad aš būčiau kaip anksčiau, kaip tomis dienomis, kai Dievas mane saugojo.

³ pan wn�i i'w lamp oleuo uwch fy mhen, a minnau'n rhodio wrth ei goleuni trwy'r tywyllwch;

³Kai Jo žiburys švietė virš mano galvos ir prie Jo šviesos vaikščiojau tamsumoje,

⁴ pan oeddwn yn nyddiau f'anterth, a Duw'n cysgodi dros fy nhrigfan;

⁴kai mano jaunystės dienomis Dievo paslaptis buvo virš mano palapinės.

⁵ pan oedd yr Hollalluog yn parhau gyda mi, a'm plant o'm cwmpas.

⁵Kai Visagalis dar buvo su manimi ir mano vaikai buvo šalia manęs,

⁶ Gallwn olchi fy nghamau mewn llaeth, ac yr oedd y graig yn tywallt ffrydiau o olew imi.

⁶kai ploviau kojas piene ir uolos liejo man aliejaus upes.

⁷ "Awn allan i borth y ddinas, ac eisteddwn yn fy sedd ar y sgw�r;

⁷Kai išeidavau prie miesto vartų, kai aikštėje paruošdavau sau vietą,

⁸ a phan welai'r llanciau fi, cilient, a chodai'r hynafgwyr ar eu traed;

⁸jaunuoliai, mane pamatę, slėpdavosi, o seniai atsikėlę stovėdavo,

⁹ peidiai'r arweinwyr � llefaru, a rhoddent eu llaw ar eu genau;

⁹kunigaikščiai liaudavosi kalbėję ir užsidengdavo ranka savo burnas.

¹⁰ tawai siarad y pendefigion, a glynai eu tafod wrth daflod eu genau.

¹⁰Net kilmingieji nutildavo, ir jų liežuvis prilipdavo prie gomurio.

¹¹ "Pan glywai clust, galwai fi'n ddedwydd, a phan welai llygad, canmolai fi;

¹¹Kas mane matė ir girdėjo, kalbėjo gera apie mane ir man pritarė,

¹² oherwydd gwaredwn y tlawd a lefai, a'r amddifad a'r diymgeledd.

¹²nes aš išgelbėjau vargšą, prašantį pagalbos, ir našlaitį, kuris neturėjo kas jam padėtų.

¹³ Bendith yr un ar ddarfod amdano a dd�i arnaf, a gwnawn i galon y weddw lawenhau.

¹³To, kuris būtų pražuvęs, palaiminimas pasiekė mane, ir aš suteikdavau džiaugsmo našlės širdžiai.

¹⁴ Gwisgwn gyfiawnder fel dillad amdanaf; yr oedd fy marn fel mantell a thwrban.

¹⁴Teisumas man buvo rūbas, o teisingumas­apsiaustas ir vainikas galvai.

¹⁵ Yr oeddwn yn llygaid i'r dall, ac yn draed i'r cloff.

¹⁵Aš buvau akys aklam ir kojos raišam.

¹⁶ Yr oeddwn yn dad i'r tlawd, a chwiliwn i achos y sawl nad adwaenwn.

¹⁶Aš buvau tėvas beturčiams ir ištirdavau bylą, kurios nežinodavau.

¹⁷ Drylliwn gilddannedd yr anghyfiawn, a pheri iddo ollwng yr ysglyfaeth o'i enau.

¹⁷Aš sulaužydavau nedorėlio žandikaulius ir iš jo dantų išplėšdavau grobį.

¹⁸ Yna dywedais, 'Byddaf farw yn f'anterth, a'm dyddiau mor niferus �'r tywod,

¹⁸Tuomet sakiau: ‘Mirsiu savo lizde, o mano dienų bus kaip smėlio.

¹⁹ a'm gwreiddiau yn ymestyn at y dyfroedd, a'r gwlith yn aros drwy'r nos ar fy mrigau,

¹⁹Mano šaknys įleistos prie vandens, ir rasa vilgo mano šakas.

²⁰ a'm hanrhydedd o hyd yn iraidd, a'm bwa yn adnewyddu yn fy llaw.'

²⁰Mano garbė nesensta ir lankas mano rankoje tvirtėja’.

²¹ "Gwrandawai pobl arnaf, a disgwylient yn ddistaw am fy nghyngor.

²¹Žmonės klausė manęs ir laukdavo tylėdami mano patarimo.

²² Wedi imi lefaru, ni ddywedent air; diferai fy ngeiriau arnynt.

²²Po mano žodžių jie nebekalbėdavo, mano kalba krisdavo ant jų.

²³ Disgwylient wrthyf fel am y glaw, ac agorent eu genau fel am law y gwanwyn.

²³Jie laukdavo manęs kaip lietaus, plačiai išsižiodavo kaip per vėlyvąjį lietų.

²⁴ Pan wenwn arnynt, oni chaent hyder? A phan lewyrchai fy wyneb, ni fyddent brudd.

²⁴Jei šypsodavausi jiems, jie netikėdavo, mano veido šviesos jie netemdydavo.

²⁵ Dewiswn eu ffordd iddynt, ac eistedd yn ben arnynt; eisteddwn fel brenin yng nghanol ei lu, fel un yn cysuro'r galarus.

²⁵Aš parinkdavau jiems kelius ir sėdėjau garbingiausioje vietoje kaip karalius tarp kariuomenės, kaip verkiančiųjų guodėjas”.