1 "Ond yn awr, Job, gwrando arnaf, a chlustfeinia ar fy ngeiriau i gyd.
1“Jobai, klausyk mano žodžių ir juos įsidėmėk.
2 Dyma fi'n agor fy ngwefusau, a'm tafod yn llefaru yn fy ngenau.
2Atvėriau burną, ir mano liežuvis prabilo.
3 Y mae fy ngeiriau'n mynegi fy meddwl yn onest, a'm gwefusau wybodaeth yn ddiffuant.
3Mano žodžiai eis iš neklastingos širdies; mano lūpos kalbės tyrą pažinimą.
4 Ysbryd Duw a'm lluniodd, ac anadl yr Hollalluog a'm ceidw'n fyw.
4Dievo Dvasia mane sukūrė, Visagalis įkvėpė man gyvybę.
5 Ateb fi, os medri; trefna dy achos, a saf o'm blaen.
5Atsakyk man, jei gali, parink tinkamus žodžius ir ginkis.
6 Ystyria, o flaen Duw yr wyf finnau yr un fath � thithau; o glai y'm lluniwyd innau hefyd.
6Štai pagal tavo norą aš esu vietoje Dievo; padarytas iš molio, kaip ir tu.
7 Ni ddylai arswyd rhagof fi dy barlysu; ni fyddaf yn llawdrwm arnat.
7Aš tavęs negaliu išgąsdinti ir mano ranka neprislėgs tavęs.
8 "Yn wir, dywedaist yn fy nghlyw, a chlywais innau dy eiriau'n glir:
8Ką tu sakei, aš girdėjau, klausiausi tavo žodžių:
9 'Rwy'n l�n, heb drosedd; rwy'n bur heb gamwedd.
9‘Aš esu tyras, be nuodėmės, esu nenusikaltęs ir nėra manyje neteisybės.
10 Ond y mae Duw yn codi cwynion yn fy erbyn, ac yn f'ystyried yn elyn iddo,
10Jis kaltina mane, laiko mane savo priešu.
11 yn gosod fy nhraed mewn cyffion, ac yn gwylio fy holl ffyrdd.'
11Jis įtvėrė mano kojas į šiekštą, seka visus mano žingsnius’.
12 "Nid wyt yn iawn yn hyn, a dyma f'ateb iti: Y mae Duw yn fwy na meidrolyn.
12Štai čia tu klysti, nes Dievas yra didesnis už žmogų.
13 Pam yr wyt yn ymgecru ag ef, oherwydd nid oes ateb i'r un o'i eiriau?
13Kodėl tu ginčijiesi su Juo? Jis neatsiskaito už jokius savo darbus.
14 Mae Duw yn llefaru unwaith ac eilwaith, ond nid oes neb yn cymryd sylw.
14Dievas kalba vienu ar kitu būdu, bet žmogus to nesupranta.
15 Mewn breuddwyd, mewn gweledigaeth nos, pan ddaw trymgwsg ar bobl, pan gysgant yn eu gwelyau,
15Sapne, nakties regėjime, kai žmonės giliai įmigę ar snaudžia ant lovos,
16 yna fe wna iddynt wrando, a'u dychryn � rhybuddion,
16Jis atidaro žmonių ausis savo įspėjimams,
17 i droi rhywun oddi wrth ei weithred, a chymryd ymaith ei falchder oddi wrtho,
17norėdamas atitraukti žmogų nuo jo poelgių ir puikybės.
18 a gwaredu ei einioes rhag y pwll, a'i fywyd rhag croesi afon angau.
18Jis saugo jo sielą nuo pražūties ir gyvybę nuo mirties.
19 "Fe'i disgyblir ar ei orwedd � chryndod di-baid yn ei esgyrn;
19Žmogus baudžiamas skausmais savo lovoje, visi jo kaulai apimti stipraus skausmo.
20 y mae bwyd yn ffiaidd ganddo, ac nid oes arno chwant am damaid blasus;
20Mėgstamiausio maisto jis nebegali valgyti,
21 nycha'i gnawd o flaen fy llygad, a daw'r esgyrn, na welid gynt, i'r amlwg;
21jo kūnas sunyksta, kad negali jo atpažinti, lieka tik vieni kaulai.
22 y mae ei einioes ar ymyl y pwll, a'i fywyd ger mangre'r meirw.
22Jo siela artėja prie kapo, gyvybėprie mirties.
23 Os oes angel i sefyll drosto � un o blith mil i gyfryngu ac i ddadlau ei hawl drosto,
23Jei pas jį ateitų pasiuntinys kaip tarpininkas, vienas iš tūkstančio, ir parodytų žmogui Jo teisingumą,
24 a thrugarhau wrtho gan ddweud, 'Achub ef rhag mynd i'r pwll; y mae pris ei ryddid gennyf fi' �
24Jis būtų maloningas jam ir sakytų: ‘Išlaisvink jį, kad nenueitų į duobę; Aš suradau išpirką’.
25 yna bydd ei gnawd yn iachach nag erioed, wedi ei adfer fel yr oedd yn nyddiau ei ieuenctid.
25Jo kūnas atsinaujins ir jis grįš į jaunystės dienas.
26 Bydd yn gwedd�o ar Dduw, ac yntau'n ei wrando; bydd yn edrych ar ei wyneb mewn llawenydd, gan ddweud wrth eraill am ei gyfiawnhad
26Jis melsis Dievui, ir Tas bus maloningas jam. Su džiaugsmu jis regės Jo veidą, nes Jis sugrąžins žmogui savo teisumą.
27 a chanu yn eu gu373?ydd, a dweud, 'Pechais, gan droi oddi wrth uniondeb, ond ni chyfrifwyd hyn yn f'erbyn;
27Jis žiūrės į žmones ir sakys: ‘Buvau nusidėjęs ir nukrypęs nuo tiesos, bet man už tai neatlygino’.
28 gwaredodd f'einioes rhag mynd i'r pwll, ac fe w�l fy mywyd oleuni.'
28Jis išgelbės jo sielą iš duobės ir jis gyvendamas matys šviesą.
29 "Gwna Duw hyn i gyd i feidrolyn ddwywaith, ie deirgwaith;
29Dievas visa tai kartoja žmogui du ar tris kartus,
30 fe adfer ei einioes o'r pwll, er mwyn iddo gael gweld goleuni bywyd.
30norėdamas išgelbėti jo sielą, kad jis matytų šviesą ir gyventų.
31 Ystyria, Job, a gwrando arnaf; bydd dawel ac mi lefaraf.
31Jobai, tylėk, klausyk ir įsidėmėk, ką aš sakysiu.
32 Os oes gennyt ddadl, ateb fi; llefara, oherwydd fy nymuniad yw dy gyfiawnhau.
32Jei turi ką pasakyti, kalbėk, nes aš trokštu tave pateisinti.
33 Ond os nad oes gennyt ddim i'w ddweud, gwrando arnaf; bydd dawel, a dysgaf ddoethineb i ti."
33Jei ne, paklausyk manęs, ir aš pamokysiu tave išminties”.