1 Dywedodd Elihu:
1Elihuvas tęsė:
2 "Gwrandewch ar fy ngeiriau, chwi ddoethion; clustfeiniwch arnaf, chwi rai deallus.
2“Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą.
3 Oherwydd y glust sydd yn profi geiriau, fel y profir bwyd gan daflod y genau.
3Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį.
4 Gadewch i ni ddewis yr hyn sy'n iawn, a phenderfynu gyda'n gilydd beth sy'n dda.
4Kartu patyrinėkime, kas tiesa, ir nustatykime, kas gera.
5 Dywedodd Job, 'Yr wyf yn gyfiawn, ond trodd Duw farn oddi wrthyf.
5Juk Jobas sakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės.
6 Er fy mod yn iawn, fe'm gwneir yn gelwyddog; y mae fy archoll yn ffyrnig, a minnau heb droseddu.'
6Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas’.
7 Pwy sydd fel Job, yn drachtio dirmyg fel du373?r,
7Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį,
8 yn cadw cwmni � rhai ofer, ac yn gwag-symera gyda'r drygionus?
8kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais?
9 Oherwydd dywedodd, 'Nid yw o werth i neb ymhyfrydu yn Nuw.'
9Jis sakė: ‘Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui’.
10 "Am hyn, chwi bobl ddeallus, gwrandewch arnaf. Pell y bo oddi wrth Dduw wneud drygioni, ac oddi wrth yr Hollalluog weithredu'n anghyfiawn.
10Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų.
11 Oherwydd fe d�l ef i bob un yn �l ei weithred, a'i wobrwyo yn �l ei ffordd o fyw.
11Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius.
12 Yn wir, nid yw Duw byth yn gwneud drwg, ac nid yw'r Hollalluog yn gwyrdroi barn.
12Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės.
13 Pwy a'i gosododd ef mewn awdurdod ar y ddaear, a rhoi'r byd cyfan iddo?
13Kas Jam patikėjo žemę ir kas pavedė Jam visatą?
14 Pe byddai ef yn rhoi ei fryd ar ddwyn ei ysbryd a'i anadl yn �l ato'i hun,
14Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus,
15 yna byddai pob cnawd yn marw, a phawb yn dychwelyd i'r pridd.
15tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis.
16 "Os oes gennyt ti ddeall, gwrando hyn, a rho sylw i'm geiriau.
16Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau.
17 A all un sy'n cas�u barn lywodraethu? A gondemni di'r un cyfiawn cadarn?
17Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias?
18 Gall ef ddweud wrth frenin, 'Y dihiryn', ac wrth lywodraethwyr, 'Y cnafon';
18Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis?
19 nid yw'n dangos ffafr at swyddogion, nac yn rhoi'r cyfoethog o flaen y tlawd, oherwydd gwaith ei ddwylo yw pob un ohonynt.
19O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai?
20 Mewn moment byddant farw, yng nghanol nos; trenga'r cyfoethog, a diflannu; symudir ymaith y cryf heb ymdrech.
20Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos.
21 "Y mae ei lygaid yn gwylio ffyrdd pob un, a gw�l ei holl gamau.
21Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius.
22 Nid oes tywyllwch na chaddug lle y gall drwgweithredwyr guddio.
22Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.
23 Nid oes amser wedi ei drefnu i neb ddod i farn o flaen Duw;
23Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu.
24 y mae ef yn dryllio'r cryfion heb eu profi, ac yn gosod eraill yn eu lle.
24Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą.
25 Y mae'n adnabod eu gweithredoedd, ac yn eu dymchwel a'u dryllio mewn noson.
25Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina.
26 Y mae'n eu taro o achos eu drygioni, a hynny yng ngu373?ydd pawb,
26Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje,
27 am eu bod yn troi oddi wrtho, ac yn gwrthod ystyried yr un o'i ffyrdd.
27nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių.
28 Gwn�nt i gri'r tlawd ddod ato, ac iddo glywed gwaedd yr anghenus.
28Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius.
29 Ond y mae ef yn dawel, pwy bynnag a wna ddrwg; y mae'n cuddio'i wyneb, pwy bynnag a'i cais � boed genedl neu unigolyn �
29Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?
30 rhag i neb annuwiol lywodraethu, a maglu pobl.
30Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis.
31 "Os dywed un wrth Dduw, 'Euthum ar gyfeiliorn, ni wnaf ddrwg eto;
31Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu.
32 am na allaf fi weld, hyffordda di fi; os gwneuthum ddrygioni, ni chwanegaf ato' �
32Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’.
33 a wyt ti, sydd wedi ei wrthod, yn tybio y bydd ef yn fodlon ar hynny? Ti sydd i ddewis, nid fi; traetha yr hyn a wyddost.
33Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai.
34 Y mae pobl ddeallus yn siarad � mi, a rhai doeth yn gwrando arnaf.
34Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs:
35 Ond y mae Job yn llefaru heb ystyried, ac nid yw ei eiriau yn ddeallus.
35‘Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti’.
36 O na phrofid Job i'r eithaf, gan fod ei atebion fel rhai pobl ddrwg!
36Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys.
37 Y mae'n ychwanegu gwrthryfel at ei bechod, yn codi amheuaeth ynghylch ei drosedd yn ein plith, ac yn amlhau geiriau yn erbyn Duw."
37Jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis tarp mūsų ir kalba žodžių gausybę prieš Dievą”.