Welsh

Lithuanian

Proverbs

1

1 Diarhebion Solomon fab Dafydd, brenin Israel �
1Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.
2 i gael doethineb ac addysg, i ddeall geiriau deallus,
2Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,
3 i dderbyn addysg fuddiol, cyfiawnder, barn, ac uniondeb,
3kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;
4 i roi craffter i'r gwirion, a gwybodaeth a synnwyr i'r ifanc.
4kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams­supratimo ir nuovokumo.
5 Y mae'r doeth yn gwrando ac yn cynyddu mewn dysg, a'r deallus yn ennill medrusrwydd,
5Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,
6 i ddeall dameg a'i dehongliad, dywediadau'r doeth a'u posau.
6kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.
7 Ofn yr ARGLWYDD yw dechrau gwybodaeth, ond y mae ffyliaid yn diystyru doethineb a disgyblaeth.
7Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.
8 Fy mab, gwrando ar addysg dy dad, paid � gwrthod cyfarwyddyd dy fam;
8Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.
9 bydd yn dorch brydferth ar dy ben, ac yn gadwyn am dy wddf.
9Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.
10 Fy mab, os hudir di gan bechaduriaid, paid � chytuno � hwy.
10Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.
11 Fe ddywedant, "Tyrd gyda ni, inni gynllwynio i dywallt gwaed, a llechu'n ddiachos yn erbyn y diniwed;
11Jei jie sako: “Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.
12 fel Sheol, llyncwn hwy'n fyw ac yn gyfan, fel rhai'n disgyn i'r pwll;
12Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.
13 fe gymerwn bob math ar gyfoeth, a llenwi ein tai ag ysbail;
13Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.
14 bwrw dy goelbren gyda ni, a bydd un pwrs rhyngom i gyd."
14Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri”.
15 Fy mab, paid � mynd yr un ffordd � hwy; cadw dy droed oddi ar eu llwybr.
15Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.
16 Oherwydd y mae eu traed yn rhuthro at ddrwg, ac yn prysuro i dywallt gwaed.
16Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.
17 Yn sicr, ofer yw gosod rhwyd yng ngolwg unrhyw aderyn hedegog.
17Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.
18 Am eu gwaed eu hunain y maent yn cynllwynio, ac yn llechu yn eu herbyn eu hunain.
18Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.
19 Dyma dynged pob un awchus am elw; y mae'n cymryd einioes y sawl a'i piau.
19Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.
20 Y mae doethineb yn galw'n uchel yn y stryd, yn codi ei llais yn y sgw�r,
20Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.
21 yn gweiddi ar ben y muriau, yn traethu ei geiriau ym mynedfa pyrth y ddinas.
21Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:
22 Chwi'r rhai gwirion, pa hyd y bodlonwch ar fod yn wirion, ac yr ymhyfryda'r gwatwarwyr mewn gwatwar, ac y cas� ffyliaid wybodaeth?
22“Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?
23 Os newidiwch eich ffyrdd dan fy ngherydd, tywalltaf fy ysbryd arnoch, a gwneud i chwi ddeall fy ngeiriau.
23Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.
24 Ond am i mi alw, a chwithau heb ymateb, ac imi estyn fy llaw, heb neb yn gwrando;
24Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,
25 am i chwi ddiystyru fy holl gyngor, a gwrthod fy ngherydd �
25jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,
26 am hynny, chwarddaf ar eich dinistr, a gwawdio pan ddaw dychryn arnoch,
26tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,
27 pan ddaw dychryn arnoch fel corwynt, a dinistr yn taro fel storm, pan ddaw adfyd a gwasgfa arnoch.
27kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.
28 Yna galwant arnaf, ond nid atebaf; fe'm ceisiant yn ddyfal, ond heb fy nghael.
28Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.
29 Oherwydd iddynt gas�u gwybodaeth, a throi oddi wrth ofn yr ARGLWYDD,
29Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.
30 a gwrthod fy nghyngor, ac anwybyddu fy holl gerydd,
30Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.
31 c�nt fwyta o ffrwyth eu ffyrdd, a syrffedu ar eu cynlluniau.
31Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.
32 Oherwydd bydd anufudd-dod y gwirion yn eu lladd, a difrawder y ffyliaid yn eu difa.
32Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.
33 Ond bydd yr un a wrendy arnaf yn byw'n ddiogel, yn dawel heb ofni drwg.
33Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto”.