1 1 Salm. I Asaff.0 Duw y duwiau, yr ARGLWYDD, a lefarodd; galwodd y ddaear o godiad haul hyd ei fachlud.
1Galingas Dievas, Viešpats, kalbėjo ir šaukė žemei nuo saulėtekio iki saulėlydžio.
2 O Seion, berffaith ei phrydferthwch, y llewyrcha Duw.
2Iš Siono, grožio tobulumo, suspindėjo Dievas.
3 Fe ddaw ein Duw, ac ni fydd ddistaw; bydd t�n yn ysu o'i flaen, a thymestl fawr o'i gwmpas.
3Mūsų Dievas ateis ir netylės: naikinanti ugnis eis pirma Jo, o aplinkui Jį siaus audros.
4 Y mae'n galw ar y nefoedd uchod, ac ar y ddaear, er mwyn barnu ei bobl:
4Jis šaukia dangų iš aukštybių ir žemę, kad galėtų teisti savo tautą:
5 "Casglwch ataf fy ffyddloniaid, a wnaeth gyfamod � mi trwy aberth."
5“Surinkite mano šventuosius, padariusius sandorą su manimi per auką”.
6 Bydd y nefoedd yn cyhoeddi ei gyfiawnder, oherwydd Duw ei hun sydd farnwr. Sela.
6Dangus skelbs Jo teisumą, nes pats Dievas yra teisėjas.
7 "Gwrandewch, fy mhobl, a llefaraf; dygaf dystiolaeth yn dy erbyn, O Israel; myfi yw Duw, dy Dduw di.
7“Klausyk, mano tauta, Aš kalbėsiu! Izraeli, Aš liudysiu prieš tave! Dievas, tavo Dievas, Aš esu!
8 Ni cheryddaf di am dy aberthau, oherwydd y mae dy boethoffrymau'n wastad ger fy mron.
8Ne dėl aukų barsiu tavedeginamąsias aukas visada man aukojai.
9 Ni chymeraf fustach o'th du375?, na bychod geifr o'th gorlannau;
9Man nereikia veršio iš tavo tvarto, nei ožio iš tavo bandos.
10 oherwydd eiddof fi holl fwystfilod y goedwig, a'r gwartheg ar fil o fryniau.
10Mano yra visi miškų žvėrys, gyvuliai ant tūkstančio kalvų.
11 Yr wyf yn adnabod holl adar yr awyr, ac eiddof fi holl greaduriaid y maes.
11Pažįstu visus kalnų paukščius, ir laukiniai žvėrys yra mano žinioje.
12 Pe bawn yn newynu, ni ddywedwn wrthyt ti, oherwydd eiddof fi'r byd a'r hyn sydd ynddo.
12Jei alkanas būčiau, nesakyčiau tau, nes mano yra pasaulis ir visa, kas jame.
13 A fwyt�f fi gig eich teirw, neu yfed gwaed eich bychod geifr?
13Argi Aš valgysiu jaučių mėsą, argi gersiu ožių kraują?
14 Rhowch i Dduw offrymau diolch, a thalwch eich addunedau i'r Goruchaf.
14Aukok Dievui padėką ir ištesėk Aukščiausiajam įžadus.
15 Os gelwi arnaf yn nydd cyfyngder fe'th waredaf, a byddi'n fy anrhydeddu."
15Šaukis manęs nelaimės dienątai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane”.
16 Ond wrth y drygionus fe ddywed Duw, "Pa hawl sydd gennyt i adrodd fy neddfau, ac i gymryd fy nghyfamod ar dy wefusau?
16O nedorėliui Dievas sako: “Kodėl tu mano nuostatus skelbi ir savo burna mano sandorą mini?
17 Yr wyt yn cas�u disgyblaeth ac yn bwrw fy ngeiriau o'th �l.
17Nes tu nekenti pamokymo ir atmeti mano žodžius.
18 Os gweli leidr, fe ei i'w ganlyn, a bwrw dy goel gyda godinebwyr.
18Pamatęs vagį, susitari su juo ir su svetimautojais draugauji.
19 Y mae dy enau'n ymollwng i ddrygioni, a'th dafod yn nyddu twyll.
19Tavo burna kalba pikta ir tavo liežuvis sako klastą.
20 Yr wyt yn parhau i dystio yn erbyn dy frawd, ac yn enllibio mab dy fam.
20Tu kalbi prieš savo brolį ir šmeiži savo motinos sūnų.
21 Gwnaethost y pethau hyn, b�m innau ddistaw; tybiaist dithau fy mod fel ti dy hun, ond ceryddaf di, a dwyn achos yn dy erbyn.
21Tu tai darei, ir Aš tylėjau. Tu manai, kad Aš esu toks, kaip tu. Aš tave barsiu ir tavo darbus statysiu tau prieš akis.
22 "Ystyriwch hyn, chwi sy'n anghofio Duw, rhag imi eich darnio heb neb i arbed.
22Susipraskite, kurie pamiršote Dievą, kad nesudraskyčiau jūsų, ir tada nebus, kas jus išgelbėtų.
23 Y sawl sy'n cyflwyno offrymau diolch sy'n fy anrhydeddu, ac i'r sawl sy'n dilyn fy ffordd y dangosaf iachawdwriaeth Duw."
23Kas aukoja gyrių, pašlovina mane; o kuris teisingai elgiasi, tam parodysiu Dievo išgelbėjimą”.