1 1 Masc�l. I Asaff.0 Pam, Dduw, y bwriaist ni ymaith am byth? Pam y myga dy ddigofaint yn erbyn defaid dy borfa?
1Dieve, kodėl atstūmei mus amžiams, kodėl Tavo rūstybė dega prieš Tavo ganyklos avis?
2 Cofia dy gynulleidfa a brynaist gynt, y llwyth a waredaist yn etifeddiaeth iti, a Mynydd Seion lle'r oeddit yn trigo.
2Atsimink savo susirinkimą, kurį senais laikais įsigijai, tautą, kurią išpirkai, kad ji būtų Tavo, Siono kalną, kuriame Tu gyvenai!
3 Cyfeiria dy draed at yr adfeilion bythol; dinistriodd y gelyn bopeth yn y cysegr.
3Įženk į nesibaigiančius griuvėsius. Priešas šventykloje nusiaubė viską.
4 Rhuodd dy elynion yng nghanol dy gysegr, a gosod eu harwyddion eu hunain yn arwyddion yno.
4Tavo priešai rėkavo Tavo susirinkimo viduryje, iškėlė čia savo ženklus.
5 Y maent wedi malurio, fel coedwigwyr yn chwifio'u bwyeill mewn llwyn o goed.
5Jie švaistėsi kirviais lyg miško tankynėje:
6 Rhwygasant yr holl waith cerfiedig a'i falu � bwyeill a morthwylion.
6sudaužė kirviais ir kūjais visus medžio raižinius.
7 Rhoesant dy gysegr ar d�n, a halogi'n llwyr breswylfod dy enw.
7Jie padegė Tavo šventyklą, išniekino Tavo vardo buveinę.
8 Dywedasant ynddynt eu hunain, "Difodwn hwy i gyd"; llosgasant holl gysegrau Duw trwy'r tir.
8Jie manė savo širdyse: “Sunaikinsime viską!” Jie sudegino visas Dievo sueigos vietas krašte.
9 Ni welwn arwyddion i ni, nid oes proffwyd mwyach; ac nid oes yn ein plith un a u373?yr am ba hyd.
9Mes nebeturime savo ženklų, nebėra daugiau jokio pranašo; nė vienas nežinome, ar ilgai taip bus.
10 Am ba hyd, O Dduw, y gwawdia'r gwrthwynebwr? A yw'r gelyn i ddifr�o dy enw am byth?
10Dieve, ar ilgai prispaudėjas tyčiosis? Ar priešas niekins Tavo vardą per amžius?
11 Pam yr wyt yn atal dy law, ac yn cuddio dy ddeheulaw yn dy fynwes?
11Kodėl atitrauki savo ranką ir dešinę paslepi antyje?
12 Ond ti, O Dduw, yw fy mrenin erioed, yn gweithio iachawdwriaeth ar y ddaear.
12Tačiau Dievas yra mano Karalius nuo seno; Jis gelbsti žemės viduryje.
13 Ti, �'th nerth, a rannodd y m�r, torraist bennau'r dreigiau yn y dyfroedd.
13Tu jūrą savo galybe perskyrei, sutrupinai vandenyje slibinams galvas.
14 Ti a ddrylliodd bennau Lefiathan, a'i roi'n fwyd i fwystfilod y m�r.
14Tu sudaužei galvas leviatano, davei jį visą suėsti dykumos gyventojams.
15 Ti a agorodd ffynhonnau ac afonydd, a sychu'r dyfroedd di-baid.
15Tau paliepus ištrykšta šaltiniai ir sraunūs upeliai, o vandeningos upės išdžiūsta.
16 Eiddot ti yw dydd a nos, ti a sefydlodd oleuni a haul.
16Tavo yra diena ir naktis. Tu sukūrei šviesą ir saulę.
17 Ti a osododd holl derfynau daear, ti a drefnodd haf a gaeaf.
17Tu nustatei žemės ribas, Tu padarei vasarą ir žiemą.
18 Cofia, O ARGLWYDD, fel y mae'r gelyn yn gwawdio, a phobl ynfyd yn difr�o dy enw.
18Atsimink, Viešpatie, kad priešas tyčiojasi ir kvailiai niekina Tavąjį vardą.
19 Paid � rhoi dy golomen i'r bwystfilod, nac anghofio bywyd dy drueiniaid am byth.
19Neatiduok savo balandėlio gyvybės žvėrims ir nepamiršk amžinai vargšų susirinkimo.
20 Rho sylw i'th gyfamod, oherwydd y mae cuddfannau'r ddaear yn llawn ac yn gartref i drais.
20Pažvelk į savo sandorą; juk visi žemės tamsūs kampai yra gausūs smurto!
21 Paid � gadael i'r gorthrymedig droi ymaith yn ddryslyd; bydded i'r tlawd a'r anghenus glodfori dy enw.
21Nepalik prispaustųjų gėdingai trauktis! Vargšai ir skurdžiai tegiria Tavąjį vardą!
22 Cyfod, O Dduw, i ddadlau dy achos; cofia fel y mae'r ynfyd yn dy wawdio'n wastad.
22Pakilk, Dieve, ir gink savo bylą! Prisimink, kaip kvailiai tyčiojasi iš Tavęs kasdien!
23 Paid ag anghofio crechwen dy elynion, a chrochlefain cynyddol dy wrthwynebwyr.
23Nepamiršk savo priešų riksmo, prieš Tave nuolat sukylančiųjų triukšmo!