¹ 1 Masc�l. I Asaff.0 Gwrandewch fy nysgeidiaeth, fy mhobl, gogwyddwch eich clust at eiriau fy ngenau.

¹Klausykis mano tauta mano įstatymo. Išgirsk savo ausimis mano burnos žodžius!

² Agoraf fy ngenau mewn dihareb, a llefaraf ddamhegion o'r dyddiau gynt,

²Atversiu burną palyginimais, atskleisiu senovės laikų paslaptis.

³ pethau a glywsom ac a wyddom, ac a adroddodd ein hynafiaid wrthym.

³Ką girdėjome ir sužinojome, ką mūsų tėvai pasakojo mums,

⁴ Ni chuddiwn hwy oddi wrth eu disgynyddion, ond adroddwn wrth y genhedlaeth sy'n dod weithredoedd gogoneddus yr ARGLWYDD, a'i rym, a'r pethau rhyfeddol a wnaeth.

⁴neslėpsime nuo jų vaikų, pasakosime būsimai kartai apie Viešpaties šlovę, Jo galybę ir stebuklus, kuriuos Jis padarė.

⁵ Fe roes ddyletswydd ar Jacob, a gosod cyfraith yn Israel, a rhoi gorchymyn i'n hynafiaid, i'w dysgu i'w plant;

⁵Jis davė liudijimą Jokūbe ir išleido įstatymą Izraelyje. Ką Jis įsakė mūsų tėvams, jie turi skelbti savo vaikams,

⁶ er mwyn i'r to sy'n codi wybod, ac i'r plant sydd heb eu geni eto ddod ac adrodd wrth eu plant;

⁶kad ir būsimoji karta­ateityje gimsiantieji vaikai­žinotų ir skelbtų savo vaikams,

⁷ er mwyn iddynt roi eu ffydd yn Nuw, a pheidio ag anghofio gweithredoedd Duw, ond cadw ei orchmynion;

⁷kad jie pasitikėtų Dievu, nepamirštų Dievo darbų ir laikytųsi Jo įsakymų,

⁸ rhag iddynt fod fel eu tadau yn genhedlaeth gyndyn a gwrthryfelgar, yn genhedlaeth �'i chalon heb fod yn gadarn a'i hysbryd heb fod yn ffyddlon i Dduw.

⁸kad netaptų jie, kokie buvo jų tėvai, kietasprandė ir maištinga karta; karta, kurios širdis nebuvo tvirta nei dvasia ištikima Dievui.

⁹ Bu i feibion Effraim, gwu375?r arfog a saethwyr bwa, droi yn eu holau yn nydd brwydr,

⁹Efraimai, ginkluoti lankais, pabėgo iš mūšio kautynių dieną.

¹⁰ am iddynt beidio � chadw cyfamod Duw, a gwrthod rhodio yn ei gyfraith;

¹⁰Dievo sandoros jie nesilaikė ir įstatymų nepaisė.

¹¹ am iddynt anghofio ei weithredoedd a'r rhyfeddodau a ddangosodd iddynt.

¹¹Užmiršo Jo darbus bei padarytus stebuklus.

¹² Gwnaeth bethau rhyfeddol yng ngu373?ydd eu hynafiaid yng ngwlad yr Aifft, yn nhir Soan;

¹²Jų tėvams matant, Jis darė nuostabių dalykų Egipto šalyje, Coano laukuose.

¹³ rhannodd y m�r a'u dwyn trwyddo, a gwneud i'r du373?r sefyll fel argae.

¹³Jis perskyrė jūrą ir pervedė juos, vandenys stovėjo kaip siena.

¹⁴ Arweiniodd hwy � chwmwl y dydd, a thrwy'r nos � th�n disglair.

¹⁴Jis vedė juos dieną debesimi, o naktį­ugnies šviesa.

¹⁵ Holltodd greigiau yn yr anialwch, a gwneud iddynt yfed o'r dyfroedd di-baid;

¹⁵Jis perskėlė dykumos uolą ir pagirdė juos kaip iš gelmių.

¹⁶ dygodd ffrydiau allan o graig, a pheri i ddu373?r lifo fel afonydd.

¹⁶Iš uolos veržėsi srovės ir vanduo lyg upės tekėjo.

¹⁷ Ond yr oeddent yn dal i bechu yn ei erbyn, ac i herio'r Goruchaf yn yr anialwch,

¹⁷Tačiau jie dar daugiau prieš Jį nusidėjo, maištavo prieš Aukščiausiąjį dykumoje.

¹⁸ a rhoi prawf ar Dduw yn eu calonnau trwy ofyn bwyd yn �l eu blys.

¹⁸Jie gundė Dievą savo širdyse, reikalaudami maisto, kurio užsigeidė.

¹⁹ Bu iddynt lefaru yn erbyn Duw a dweud, "A all Duw arlwyo bwrdd yn yr anialwch?

¹⁹Jie kalbėjo prieš Dievą ir sakė: “Argi gali Dievas paruošti mums stalą dykumoje?

²⁰ Y mae'n wir iddo daro'r graig ac i ddu373?r bistyllio, ac i afonydd lifo, ond a yw'n medru rhoi bara hefyd, ac yn medru paratoi cig i'w bobl?"

²⁰Štai Jis smogė į uolą, iš jos ištekėjo vandenys ir pasipylė upeliai. Bet argi Jis gali duoti duonos ir mėsos savo tautai?”

²¹ Felly, pan glywodd yr ARGLWYDD hyn, digiodd; cyneuwyd t�n yn erbyn Jacob, a chododd llid yn erbyn Israel,

²¹Išgirdęs tai, Viešpats supyko, ugnis užsidegė prieš Jokūbą, rūstybė kilo prieš Izraelį,

²² am nad oeddent yn credu yn Nuw, nac yn ymddiried yn ei waredigaeth.

²²nes jie netikėjo Dievu ir nepasitikėjo Jo išgelbėjimu.

²³ Yna, rhoes orchymyn i'r ffurfafen uchod, ac agorodd ddrysau'r nefoedd;

²³Tačiau Jis debesims įsakė iš aukštybių, dangaus vartus atidarė.

²⁴ glawiodd arnynt fanna i'w fwyta, a rhoi iddynt u375?d y nefoedd;

²⁴Iš dangaus Jis pabėrė maną­maistą jiems valgyti.

²⁵ yr oedd pobl yn bwyta bara angylion, a rhoes iddynt fwyd mewn llawnder.

²⁵Žmonės valgė angelų duoną; turėjo pakankamai maisto.

²⁶ Gwnaeth i ddwyreinwynt chwythu yn y nefoedd, ac �'i nerth dygodd allan ddeheuwynt;

²⁶Jis padangėje sukėlė rytų ir pietų vėją savo galia

²⁷ glawiodd arnynt gig fel llwch, ac adar hedegog fel tywod ar lan y m�r;

²⁷ir leido lyti ant jų mėsa kaip dulkėmis ir sparnuotais paukščiais kaip jūros smiltimis.

²⁸ parodd iddynt ddisgyn yng nghanol eu gwersyll, o gwmpas eu pebyll ym mhobman.

²⁸Jie krito į jų stovyklą ties palapinėmis.

²⁹ Bwytasant hwythau a chawsant ddigon, oherwydd rhoes iddynt eu dymuniad.

²⁹Jie valgė, ir visi pasisotino: patenkino Dievas jų norus.

³⁰ Ond cyn iddynt ddiwallu eu chwant, a'r bwyd yn dal yn eu genau,

³⁰Bet jie dar nebuvo palikę savo geismų, dar valgis tebebuvo burnoje,

³¹ cododd dig Duw yn eu herbyn, a lladdodd y rhai mwyaf graenus ohonynt, a darostwng rhai dewisol Israel.

³¹kai Dievo rūstybė užgriuvo juos. Jis išžudė jų riebiausius ir Izraelio rinktinius sunaikino.

³² Er hyn, yr oeddent yn dal i bechu, ac nid oeddent yn credu yn ei ryfeddodau.

³²Nepaisant viso to, jie ir toliau nuodėmiavo, netikėdami Dievo stebuklais.

³³ Felly gwnaeth i'w hoes ddarfod ar amrantiad, a'u blynyddoedd mewn dychryn.

³³Jie leido dienas tuštybėje, savo metus­baimėje.

³⁴ Pan oedd yn eu taro, yr oeddent yn ei geisio; yr oeddent yn edifarhau ac yn chwilio am Dduw.

³⁴Naikinami ieškojo jie Dievo, sugrįžę Viešpaties klausė.

³⁵ Yr oeddent yn cofio mai Duw oedd eu craig, ac mai'r Duw Goruchaf oedd eu gwaredydd.

³⁵Atsiminė, kad Dievas yra jų uola, aukščiausiasis Dievas jų atpirkėjas.

³⁶ Ond yr oeddent yn rhagrithio �'u genau, ac yn dweud celwydd �'u tafodau;

³⁶Bet jie apgaudinėjo Jį ir savo liežuviais melavo Jam,

³⁷ nid oedd eu calon yn glynu wrtho, ac nid oeddent yn ffyddlon i'w gyfamod.

³⁷jų širdis nebuvo teisi prieš Jį, jie nepasiliko ištikimi Jo sandorai.

³⁸ Eto, bu ef yn drugarog, maddeuodd eu trosedd, ac ni ddistrywiodd hwy; dro ar �l tro ataliodd ei ddig, a chadw ei lid rhag codi.

³⁸Tačiau Jis, būdamas kupinas gailestingumo, atleido kaltes ir nesunaikino jų. Daugelį kartų Jis sulaikė savo rūstybę ir neišliejo pykčio.

³⁹ Cofiodd mai cnawd oeddent, gwynt sy'n mynd heibio heb ddychwelyd.

³⁹Jis atsimindavo, kad jie tėra kūnas ir kvapas, kuris nueina ir nebegrįžta.

⁴⁰ Mor aml y bu iddynt wrthryfela yn ei erbyn yn yr anialwch, a pheri gofid iddo yn y diffeithwch!

⁴⁰Kaip dažnai jie pykdė Jį dykumoje, liūdino tyruose!

⁴¹ Dro ar �l tro rhoesant brawf ar Dduw, a blino Sanct Israel.

⁴¹Jie vis iš naujo gundė Dievą ir apribojo Izraelio Šventąjį.

⁴² Nid oeddent yn cofio ei rym y dydd y gwaredodd hwy rhag y gelyn,

⁴²Jie neprisimindavo Jo rankos ir tos dienos, kai Jis išvadavo juos iš priešo,

⁴³ pan roes ei arwyddion yn yr Aifft a'i ryfeddodau ym meysydd Soan.

⁴³kai darė Egipte ženklus ir stebuklus Coano laukuose.

⁴⁴ Fe drodd eu hafonydd yn waed, ac ni allent yfed o'u ffrydiau.

⁴⁴Jis pavertė krauju upelius ir upes, kad jie negalėtų gerti iš jų.

⁴⁵ Anfonodd bryfetach arnynt a'r rheini'n eu hysu, a llyffaint a oedd yn eu difa.

⁴⁵Jis siuntė muses, kurios kandžiojo juos, taip pat varles, kurios naikino juos.

⁴⁶ Rhoes eu cnwd i'r lindys, a ffrwyth eu llafur i'r locust.

⁴⁶Jis užleido ant jų laukų derliaus žiogus ir skėrius.

⁴⁷ Dinistriodd eu gwinwydd � chenllysg, a'u sycamorwydd � glawogydd.

⁴⁷Jis išdaužė ledais vynuogynus ir šilkmedžius sunaikino šalčiu.

⁴⁸ Rhoes eu gwartheg i'r haint, a'u diadell i'r pl�u.

⁴⁸Jų gyvuliai nuo ledų žuvo ir galvijus naikino žaibai.

⁴⁹ Anfonodd ei lid mawr arnynt, a hefyd ddicter, cynddaredd a gofid � cwmni o negeswyr gwae �

⁴⁹Jis siuntė jiems savo rūstybę, įtūžį, pyktį ir visus nelaimių nešėjus.

⁵⁰ a rhoes ryddid i'w lidiowgrwydd. Nid arbedodd hwy rhag marwolaeth ond rhoi eu bywyd i'r haint.

⁵⁰Jis padarė kelią savo rūstybei, nesaugojo jų nuo mirties, ant jų užleido marą.

⁵¹ Trawodd holl rai cyntafanedig yr Aifft, blaenffrwyth eu nerth ym mhebyll Ham.

⁵¹Jis išžudė visus pirmagimius Egipte, pajėgumo pradžią Chamo palapinėse.

⁵² Yna dygodd allan ei bobl fel defaid, a'u harwain fel praidd trwy'r anialwch;

⁵²Jis išvedė savo tautą kaip avis, kaip kaimenę dykuma vedė.

⁵³ arweiniodd hwy'n ddiogel heb fod arnynt ofn, ond gorchuddiodd y m�r eu gelynion.

⁵³Jis vedė juos saugiai, jie nieko nebijojo, jų priešus apdengė jūra.

⁵⁴ Dygodd hwy i'w dir sanctaidd, i'r mynydd a goncrodd �'i ddeheulaw.

⁵⁴Jis atvedė juos į šventąją žemę, prie kalno, kurį Jo dešinė buvo įsigijusi.

⁵⁵ Gyrrodd allan genhedloedd o'u blaenau; rhannodd eu tir yn etifeddiaeth, a gwneud i lwythau Israel fyw yn eu pebyll.

⁵⁵Jis išvarė tautas, išdalijo jų žemę paveldėti ir Izraelio gimines apgyvendino jų palapinėse.

⁵⁶ Eto, profasant y Duw Goruchaf a gwrthryfela yn ei erbyn, ac nid oeddent yn cadw ei ofynion.

⁵⁶Tačiau jie gundė Jį ir maištavo prieš Dievą, Aukščiausiojo įsakymų nesilaikė.

⁵⁷ Troesant a mynd yn fradwrus fel eu hynafiaid; yr oeddent mor dwyllodrus � bwa llac.

⁵⁷Nusisuko ir buvo neištikimi kaip jų tėvai, nukrypo į šalį kaip sugadintas lankas.

⁵⁸ Digiasant ef �'u huchelfeydd, a'i wneud yn eiddigeddus �'u heilunod.

⁵⁸Aukštumomis jie kėlė Jo pyktį, drožtais atvaizdais sukėlė Jam pavydą.

⁵⁹ Pan glywodd Duw, fe ddigiodd, a gwrthod Israel yn llwyr;

⁵⁹Dievas, tai išgirdęs, supyko ir pasibjaurėjo Izraeliu.

⁶⁰ gadawodd ei drigfan yn Seilo, y babell lle'r oedd yn byw ymysg pobl;

⁶⁰Jis paliko palapinę Šilojuje, kurią tarp žmonių buvo pasistatęs.

⁶¹ gadawodd i'w gadernid fynd i gaethglud, a'i ogoniant i ddwylo gelynion;

⁶¹Savo jėgą Jis atidavė į nelaisvę, savo šlovę­į priešo rankas.

⁶² rhoes ei bobl i'r cleddyf, a thywallt ei lid ar ei etifeddiaeth.

⁶²Savo tautą pavedė kardui ir pyko ant savo paveldėjimo.

⁶³ Ysodd t�n eu gwu375?r ifainc, ac nid oedd g�n briodas i'w morynion;

⁶³Jaunuolius ugnis prarijo, mergaitės liko netekėjusios.

⁶⁴ syrthiodd eu hoffeiriaid trwy'r cleddyf, ac ni allai eu gweddwon alaru.

⁶⁴Kunigai krito nuo kardo, o našlės negalėjo jų apraudoti.

⁶⁵ Yna, cododd yr Arglwydd, fel o gwsg, fel rhyfelwr yn cael ei symbylu gan win.

⁶⁵Tada Viešpats pabudo tarsi žmogus iš miego, tarsi karžygys, šūkaudamas nuo vyno,

⁶⁶ Trawodd ei elynion yn eu holau, a dwyn arnynt warth tragwyddol.

⁶⁶Jis privertė priešus bėgti, amžiną gėdą jiems padarė.

⁶⁷ Gwrthododd babell Joseff, ac ni ddewisodd lwyth Effraim;

⁶⁷Jis atsisakė Juozapo palapinės ir Efraimo giminės neišsirinko.

⁶⁸ ond dewisodd lwyth Jwda, a Mynydd Seion y mae'n ei garu.

⁶⁸Išsirinko Jis Judo giminę, Siono kalną pamėgo.

⁶⁹ Cododd ei gysegr cyn uched �'r nefoedd, a'i sylfeini, fel y ddaear, am byth.

⁶⁹Čia Jis pastatė savo šventyklą, aukštą kaip dangų, tvirtą lyg žemę, amžiams sutvertą.

⁷⁰ Dewisodd Ddafydd yn was iddo, a'i gymryd o'r corlannau defaid;

⁷⁰Savo tarną Dovydą Jis išsirinko, paėmęs jį nuo avių gardų.

⁷¹ o fod yn gofalu am y mamogiaid daeth ag ef i fugeilio'i bobl Jacob, ac Israel ei etifeddiaeth.

⁷¹Pašaukė jį nuo žindančių avių ganyti Jokūbą ir Izraelį, Jo paveldėjimą.

⁷² Bugeiliodd hwy � chalon gywir, a'u harwain � llaw ddeheuig.

⁷²Jis ganė juos nuoširdžiai, rūpestinga ranka juos vedė.