¹ 1 Masc�l. I Ethan yr Esrahead.0 Canaf byth am dy gariad, O ARGLWYDD, ac �'m genau mynegaf dy ffyddlondeb dros y cenedlaethau;

¹Viešpatie, apie Tavo gailestingumą giedosiu amžinai; kartų kartoms skelbsiu Tavo ištikimybę.

² oherwydd y mae dy gariad wedi ei sefydlu dros byth, a'th ffyddlondeb mor sicr �'r nefoedd.

²Aš tariau: “Gailestingumas išliks per amžius. Tu įtvirtinsi savo ištikimybę danguose”.

³ Dywedaist, "Gwneuthum gyfamod �'m hetholedig, a thyngu wrth Ddafydd fy ngwas,

³“Aš sudariau sandorą su išrinktuoju ir prisiekiau savo tarnui Dovydui:

⁴ 'Gwnaf dy had yn sefydlog am byth, a sicrhau dy orsedd dros y cenedlaethau.'" Sela.

⁴‘Per amžius įtvirtinsiu tavo palikuonis, tavo sostą visoms kartoms pastatysiu’ ”.

⁵ Bydded i'r nefoedd foliannu dy ryfeddodau, O ARGLWYDD, a'th ffyddlondeb yng nghynulliad y rhai sanctaidd.

⁵Viešpatie, dangūs giria Tavo stebuklus, Tavo ištikimybę­šventųjų susirinkimas.

⁶ Oherwydd pwy yn y nefoedd a gymherir �'r ARGLWYDD? Pwy ymysg y duwiau sy'n debyg i'r ARGLWYDD,

⁶Kas gi iš danguje esančių Viešpačiui prilygsta? Kas tarp Dievo sūnų panašus į Viešpatį?

⁷ yn Dduw a ofnir yng nghyngor y rhai sanctaidd, yn fawr ac ofnadwy goruwch pawb o'i amgylch?

⁷Bauginantis yra Dievas šventųjų susirinkime, gerbtinas visų aplink Jį esančių.

⁸ O ARGLWYDD Dduw y lluoedd, pwy sydd nerthol fel tydi, O ARGLWYDD, gyda'th ffyddlondeb o'th amgylch?

⁸Viešpatie, kareivijų Dieve, kas yra Tau lygus savo jėga? Viešpatie, kas yra toks ištikimas, kaip Tu?

⁹ Ti sy'n llywodraethu ymchwydd y m�r; pan gyfyd ei donnau, yr wyt ti'n eu gostegu.

⁹Tu suvaldai jūros šėlimą, sukilusias bangas Tu sutramdai.

¹⁰ Ti a ddrylliodd Rahab yn gelain; gwasgeraist dy elynion � nerth dy fraich.

¹⁰Tu sutriuškini Rahabą kaip nukautąjį, savo galinga ranka išgainioji savo priešus.

¹¹ Eiddot ti yw'r nefoedd, a'r ddaear hefyd; ti a seiliodd y byd a'r cyfan sydd ynddo.

¹¹Tau priklauso dangūs ir žemė, pasaulis ir visa, kas jame; Tu sukūrei juos.

¹² Ti a greodd ogledd a de; y mae Tabor a Hermon yn moliannu dy enw.

¹²Tu sutvėrei šiaurę ir pietus; Taboras ir Hermonas džiaugiasi Tavimi.

¹³ Y mae gennyt ti fraich nerthol; y mae dy law yn gref, dy ddeheulaw wedi ei chodi.

¹³Tu galingas: stipri Tavo ranka, aukštai pakelta Tavo dešinė!

¹⁴ Cyfiawnder a barn yw sylfaen dy orsedd; y mae cariad a gwirionedd yn mynd o'th flaen.

¹⁴Tavo sosto pamatas­teisumas ir teisingumas, gailestingumas ir tiesa eina Tavo priekyje.

¹⁵ Gwyn eu byd y bobl sydd wedi dysgu dy glodfori, sy'n rhodio, ARGLWYDD, yng ngoleuni dy wyneb,

¹⁵Palaiminta tauta, kuri pažįsta džiaugsmingą garsą! Viešpatie, Tavo veido šviesoje jie vaikščios.

¹⁶ sy'n gorfoleddu bob amser yn dy enw, ac yn llawenhau yn dy gyfiawnder.

¹⁶Tavo vardas juos linksmins, jie bus išaukštinti Tavo teisume.

¹⁷ Oherwydd ti yw gogoniant eu nerth, a thrwy dy ffafr di y dyrchefir ein corn.

¹⁷Tu esi jų garbė ir galybė, Tavo palankumu išaukštintas mūsų ragas.

¹⁸ Oherwydd y mae ein tarian yn eiddo i'r ARGLWYDD, a'n brenin i Sanct Israel.

¹⁸Viešpats yra mūsų apsauga, Izraelio Šventasis­mūsų karalius.

¹⁹ Gynt lleferaist mewn gweledigaeth wrth dy ffyddloniaid a dweud, "Gosodais goron ar un grymus, a dyrchafu un a ddewiswyd o blith y bobl.

¹⁹Regėjime Tu kalbėjai savo šventajam: “Aš suteikiau pagalbą karžygiui, išaukštinau tautos išrinktąjį.

²⁰ Cefais Ddafydd, fy ngwas, a'i eneinio �'m holew sanctaidd;

²⁰Suradau Dovydą, savo tarną, ir šventu aliejumi jį patepiau.

²¹ bydd fy llaw yn gadarn gydag ef, a'm braich yn ei gryfhau.

²¹Mano ranka visuomet jį palaikys, mano dešinė stiprins jį.

²² Ni fydd gelyn yn drech nag ef, na'r drygionus yn ei ddarostwng.

²²Priešas nenugalės jo ir piktadarys nepažemins.

²³ Drylliaf ei elynion o'i flaen, a thrawaf y rhai sy'n ei gas�u.

²³Jo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia.

²⁴ Bydd fy ffyddlondeb a'm cariad gydag ef, ac yn fy enw i y dyrchefir ei gorn.

²⁴Mano ištikimybė ir gailestingumas lydės jį, ir mano vardu aukštai iškils jo ragas.

²⁵ Gosodaf ei law ar y m�r, a'i ddeheulaw ar yr afonydd.

²⁵Aš jo ranką padėsiu ant jūros ir ant upių jo dešinę.

²⁶ Bydd yntau'n galw arnaf, 'Fy nhad wyt ti, fy Nuw a chraig fy iachawdwriaeth.'

²⁶Jis sakys man: ‘Tu esi mano tėvas, mano Dievas ir išgelbėjimo uola!’

²⁷ A gwnaf finnau ef yn gyntafanedig, yn uchaf o frenhinoedd y ddaear.

²⁷Aš padarysiu jį savo pirmagimiu, jis bus aukščiau negu žemės karaliai.

²⁸ Cadwaf fy ffyddlondeb iddo hyd byth, a bydd fy nghyfamod ag ef yn sefydlog.

²⁸Aš būsiu jam gailestingas per amžius, tvirta pasiliks sandora tarp mūsų.

²⁹ Rhof iddo linach am byth, a'i orsedd fel dyddiau'r nefoedd.

²⁹Jo palikuonims leisiu gyventi per amžius, kol bus dangus, stovės jo sostas.

³⁰ Os bydd ei feibion yn gadael fy nghyfraith, a heb rodio yn fy marnau,

³⁰Jei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta,

³¹ os byddant yn torri fy ordeiniadau, a heb gadw fy ngorchmynion,

³¹jei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys,

³² fe gosbaf eu pechodau � gwialen, a'u camweddau � fflangellau;

³²bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę.

³³ ond ni throf fy nghariad oddi wrtho, na phallu yn fy ffyddlondeb.

³³Bet savo malonės iš jo neatimsiu ir ištikimybės jam neatsakysiu,

³⁴ Ni thorraf fy nghyfamod, na newid gair a aeth o'm genau.

³⁴nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu.

³⁵ Unwaith am byth y tyngais i'm sancteiddrwydd, ac ni fyddaf yn twyllo Dafydd.

³⁵Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu.

³⁶ Fe barha ei linach am byth, a'i orsedd cyhyd �'r haul o'm blaen.

³⁶Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane,

³⁷ Bydd wedi ei sefydlu am byth fel y lleuad, yn dyst ffyddlon yn y nef." Sela.

³⁷bus įtvirtintas kaip mėnulis­ištikimas liudytojas danguje”.

³⁸ Ond eto yr wyt wedi gwrthod, a throi heibio, a digio wrth dy eneiniog.

³⁸Bet Tu atstūmei, atmetei ir pasibjaurėjai pateptuoju savo.

³⁹ Yr wyt wedi dileu'r cyfamod �'th was, wedi halogi ei goron a'i thaflu i'r llawr.

³⁹Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją.

⁴⁰ Yr wyt wedi dryllio ei holl furiau, a gwneud ei geyrydd yn adfeilion.

⁴⁰Tu sugriovei jo mūrus, pavertei griuvėsiais tvirtoves.

⁴¹ Y mae pawb sy'n mynd heibio yn ei ysbeilio; aeth yn warth i'w gymdogion.

⁴¹Jį plėšia visi praeiviai, jis tapo pajuoka kaimynams.

⁴² Dyrchefaist ddeheulaw ei wrthwynebwyr, a gwneud i'w holl elynion lawenhau.

⁴²Tu leidai jo priešų galybei iškilti, jiems visiems suteikei džiaugsmą.

⁴³ Yn wir, troist yn �l fin ei gleddyf, a pheidio �'i gynnal yn y frwydr.

⁴³Nukreipei ašmenis jo kardo, neleidai laimėti mūšyje.

⁴⁴ Drylliaist ei deyrnwialen o'i law, a bwrw ei orsedd i'r llawr.

⁴⁴Tu atėmei jo šlovę ir nuvertei jo sostą.

⁴⁵ Yr wyt wedi byrhau dyddiau ei ieuenctid, ac wedi ei orchuddio � chywilydd. Sela.

⁴⁵Sutrumpinai jo jaunystės dienas, padengei jį gėda.

⁴⁶ Am ba hyd, ARGLWYDD? A fyddi'n ymguddio am byth, a'th eiddigedd yn llosgi fel t�n?

⁴⁶Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė?

⁴⁷ Cofia mor feidrol ydwyf fi; ai yn ofer y creaist yr holl bobloedd?

⁴⁷Viešpatie, atsimink, koks trumpas yra mano gyvenimas! Kokius menkus Tu sukūrei visus žmones!

⁴⁸ Pwy fydd byw heb weld marwolaeth? Pwy a arbed ei fywyd o afael Sheol? Sela.

⁴⁸Koks žmogus gyvena ir nepatiria mirties? Kieno siela mirusiųjų buveinės išvengia?

⁴⁹ O Arglwydd, ple mae dy gariad gynt, a dyngaist yn dy ffyddlondeb i Ddafydd?

⁴⁹Viešpatie, kur yra Tavo ankstesnė malonė, kurią Dovydui savo tiesoje pažadėjai?

⁵⁰ Cofia, O Arglwydd, ddirmyg dy was, fel yr wyf yn cario yn fy mynwes sarhad y bobloedd,

⁵⁰Viešpatie, atsimink savo tarno gėdą; nešioju širdyje daugelio tautų panieką,

⁵¹ fel y bu i'th elynion, ARGLWYDD, ddirmygu a gwawdio camre dy eneiniog.

⁵¹kuria, Viešpatie, Tavo priešai niekino Tavo pateptojo kelius.

⁵² Bendigedig fyddo'r ARGLWYDD am byth! Amen ac Amen.

⁵²Tebūna palaimintas Viešpats per amžius! Amen! Amen!