¹ Y mae'r sawl sy'n byw yn lloches y Goruchaf, ac yn aros yng nghysgod yr Hollalluog,

¹Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka,

² yn dweud wrth yr ARGLWYDD, "Fy noddfa a'm caer, fy Nuw, yr un yr ymddiriedaf ynddo."

²sako Viešpačiui: “Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!”

³ Oherwydd bydd ef yn dy waredu o fagl heliwr, ac oddi wrth bla difaol;

³Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro.

⁴ bydd yn cysgodi drosot �'i esgyll, a chei nodded dan ei adenydd; bydd ei wirionedd yn darian a bwcled.

⁴Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa!

⁵ Ni fyddi'n ofni rhag dychryn y nos, na rhag saeth yn hedfan yn y dydd,

⁵Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną,

⁶ rhag pla sy'n tramwyo yn y tywyllwch, na rhag dinistr sy'n difetha ganol dydd.

⁶nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas.

⁷ Er i fil syrthio wrth dy ochr, a deng mil ar dy ddeheulaw, eto ni chyffyrddir � thi.

⁷Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių­tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs.

⁸ Ni fyddi ond yn edrych �'th lygaid ac yn gweld t�l y drygionus.

⁸Tu savo akimis tai stebėsi ir matysi nedorėlių atlyginimą,

⁹ Ond i ti, bydd yr ARGLWYDD yn noddfa; gwnaethost y Goruchaf yn amddiffynfa;

⁹nes tu pasidarei Viešpatį savo priebėga, Aukščiausiąjį savo buveine.

¹⁰ ni ddigwydd niwed i ti, ac ni ddaw pla yn agos i'th babell.

¹⁰Tau neatsitiks nieko pikto, ir jokia nelaimė nepriartės prie tavo palapinės.

¹¹ Oherwydd rhydd orchymyn i'w angylion i'th gadw yn dy holl ffyrdd;

¹¹Jis įsakys savo angelams saugoti tave visuose keliuose.

¹² byddant yn dy godi ar eu dwylo rhag iti daro dy droed yn erbyn carreg.

¹²Ant rankų jie nešios tave, kad neužsigautum kojos į akmenį.

¹³ Byddi'n troedio ar y llew a'r asb, ac yn sathru'r llew ifanc a'r sarff.

¹³Tu mindžiosi liūtą ir gyvatę, sutrypsi jauniklį liūtą ir slibiną.

¹⁴ "Am iddo lynu wrthyf, fe'i gwaredaf; fe'i diogelaf am ei fod yn adnabod fy enw.

¹⁴“Kadangi jis pamilo mane, Aš išlaisvinsiu jį ir apginsiu, nes jis mano vardą pažįsta.

¹⁵ Pan fydd yn galw arnaf, fe'i hatebaf; byddaf fi gydag ef mewn cyfyngder, gwaredaf ef a'i anrhydeddu.

¹⁵Jis šauksis manęs, ir Aš jam atsakysiu. Būsiu su juo varge, išlaisvinsiu jį ir pagerbsiu.

¹⁶ Digonaf ef � hir ddyddiau, a gwnaf iddo fwynhau fy iachawdwriaeth."

¹⁶Ilgu gyvenimu pasotinsiu jį ir parodysiu jam savo išgelbėjimą”.