1 Dewch, canwn yn llawen i'r ARGLWYDD, rhown floedd o orfoledd i graig ein hiachawdwriaeth.
1Ateikite, giedokime Viešpačiui! Džiaugsmingą triukšmą kelkime savo išgelbėjimo uolai!
2 Down i'w bresenoldeb � diolch, gorfoleddwn ynddo � chaneuon mawl.
2Ateikime į Jo akivaizdą su padėka, džiaugsmingai giedokime Jam psalmes!
3 Oherwydd Duw mawr yw'r ARGLWYDD, a brenin mawr goruwch yr holl dduwiau.
3Viešpats yra didis Dievas ir didis Karalius, didesnis už visus dievus.
4 Yn ei law ef y mae dyfnderau'r ddaear, ac eiddo ef yw uchelderau'r mynyddoedd.
4Jo rankoje yra žemės gelmės ir Jam priklauso kalnų viršūnės.
5 Eiddo ef yw'r m�r, ac ef a'i gwnaeth; ei ddwylo ef a greodd y sychdir.
5Jo yra jūra, nes Jis ją sutvėrė, ir sausuma Jo rankų darbas.
6 Dewch, addolwn ac ymgrymwn, plygwn ein gliniau gerbron yr ARGLWYDD a'n gwnaeth.
6Ateikite, pulkime žemėn prieš Dievą ir pagarbinkime, atsiklaupkime prieš Viešpatį, kuris sutvėrė mus!
7 Oherwydd ef yw ein Duw, a ninnau'n bobl iddo a defaid ei borfa; heddiw cewch wybod ei rym, os gwrandewch ar ei lais.
7Jis yra mūsų Dievas, o mesJo ganoma tauta ir Jo rankų globojamos avys! Šiandien, jeigu išgirsite Jo balsą,
8 Peidiwch � chaledu'ch calonnau, fel yn Meriba, fel ar ddiwrnod Massa yn yr anialwch,
8“neužkietinkite savo širdžių kaip Meriboje, kaip gundymo dieną dykumoje,
9 pan fu i'ch hynafiaid fy herio a'm profi, er iddynt weld fy ngwaith.
9kur jūsų tėvai mane gundė ir mėgino, nors mano darbus buvo matę!
10 Am ddeugain mlynedd y ffieiddiais y genhedlaeth honno, a dweud, "Pobl �'u calonnau'n cyfeiliorni ydynt, ac nid ydynt yn gwybod fy ffyrdd."
10Keturiasdešimt metų mane liūdino ta karta, ir Aš pasakiau: ‘Ši tauta klysta savo širdyje ir nepažįsta mano kelių’.
11 Felly tyngais yn fy nig na chaent ddyfod i'm gorffwysfa.
11Užsirūstinęs jiems prisiekiau: ‘Jie neįeis į mano poilsį!’ ”