1CXu vi povas eltiri levjatanon per fisxhoko, Aux ligi per sxnuro gxian langon?
1“Ar gali pagauti leviataną kabliu ir užnerti virvę jam ant liežuvio?
2CXu vi povas trameti kanon tra gxia nazo Kaj trapiki gxian vangon per pikilo?
2Ar gali perverti kabliu jo šnerves ir akstinu perdurti jo žiaunas?
3CXu gxi multe petegos vin, Aux parolos al vi flatajxojn?
3Ar jis maldaus tave, ar kalbės švelniais žodžiais?
4CXu gxi faros interligon kun vi? CXu vi povas preni gxin kiel porcxiaman sklavon?
4Ar jis sudarys sutartį su tavimi ir tarnaus tau amžinai?
5CXu vi amuzigxos kun gxi kiel kun birdo? Aux cxu vi ligos gxin por viaj knabinoj?
5Ar gali žaisti su juo kaip su paukščiu ir jį pririšti savo mergaitėms?
6CXu kamaradoj gxin dishakos, Kaj dividos inter komercistoj?
6Ar dėl jo tarsis žvejai ir pasidalins jį pirkliai?
7CXu vi povas plenigi per pikiloj gxian hauxton Kaj per fisxistaj hokoj gxian kapon?
7Ar gali prismaigstyti strėlių į jo odą ir žeberklu persmeigti jo galvą?
8Metu sur gxin vian manon; Tiam vi bone memoros la batalon, kaj gxin ne plu entreprenos.
8Jei paliesi jį ranka, atsiminsi ir daugiau to nebedarysi.
9Vidu, la espero cxiun trompos; Jam ekvidinte gxin, li falos.
9Tuščia viltis jį nugalėti, nes vien į jį pažvelgus, baimė ima.
10Neniu estas tiel kuragxa, por inciti gxin; Kiu do povas stari antaux Mi?
10Niekas nedrįstų jo erzinti. Kas tad galėtų atsilaikyti prieš mane?
11Kiu antauxe ion donis al Mi, ke Mi redonu al li? Sub la tuta cxielo cxio estas Mia.
11Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.
12Mi ne silentos pri gxiaj membroj, Pri gxia forto kaj bela staturo.
12Neslėpsiu jo didybės, galios ir tobulos sandaros.
13Kiu povas levi gxian veston? Kiu aliros al gxia paro da makzeloj?
13Kas atidengs jo drabužio kraštą? Kas sieks tarp jo dantų?
14Kiu povas malfermi la pordon de gxia vizagxo? Teruro cxirkauxas gxiajn dentojn.
14Kas jį pražiodys? Jo dantys baisūs.
15GXiaj fieraj skvamoj estas kiel sxildoj, Interligitaj per fortika sigelo;
15Jis didžiuojasi savo žvynais, kurie sutvirtinti lyg antspaudu.
16Unu kuntusxigxas kun la alia tiel, Ke aero ne povas trairi tra ili;
16Jie taip arti vienas kito, kad nė oras nepatenka į jų tarpą.
17Unu alfortikigxis al la alia, Interkunigxis kaj ne disigxas.
17Jie vienas su kitu neatskiriamai sujungti.
18GXia terno briligas lumon, Kaj gxiaj okuloj estas kiel la palpebroj de la cxielrugxo.
18Nuo jo čiaudėjimo blykčioja žaibai, jo akys spindi lyg aušra.
19El gxia busxo eliras torcxoj, Elkuras flamaj fajreroj.
19Iš jo nasrų eina ugnis, skraido ugnies kibirkštys.
20El gxiaj nazotruoj eliras fumo, Kiel el bolanta poto aux kaldrono.
20Iš jo šnervių kyla garai kaip iš verdančio katilo.
21GXia spiro ekbruligas karbojn, Kaj flamo eliras el gxia busxo.
21Jo kvapas uždega anglis, liepsna veržiasi iš jo nasrų.
22Sur gxia kolo logxas forto, Kaj antaux gxi kuras teruro.
22Jo jėga sprande; jo išvaizda baugina.
23La partoj de gxia karno estas firme kunligitaj inter si, Tenas sin fortike sur gxi, kaj ne sxanceligxas.
23Jo kūno dalys tvirtai sujungtos, jos nepajudinamos.
24GXia koro estas malmola kiel sxtono, Kaj fortika kiel suba muelsxtono.
24Širdis jo kieta kaip akmuo, tvirta kaip apatinė girnų pusė.
25Kiam gxi sin levas, ektremas fortuloj, Konsternigxas de teruro.
25Prieš jį dreba galiūnai, išgąsdinti pasitraukia.
26Glavo, kiu alproksimigxas al gxi, ne povas sin teni, Nek lanco, sago, aux kiraso.
26Nei kardu, nei strėle ar ietimi jo nesužeisi.
27Feron gxi rigardas kiel pajlon, Kupron kiel putran lignon.
27Geležis jam kaip šiaudai, varis kaip supuvęs medis.
28Ne forpelos gxin sago; SXtonoj el sxtonjxetilo farigxas pajleroj antaux gxi.
28Strėlės jo negąsdina, mėtyklės akmenys jam tik pelai.
29Bastonegon gxi rigardas kiel pajlon, Kaj gxi mokas la sonon de lanco.
29Lazdos jam kaip ražienos, jis juokiasi iš švilpiančių iečių.
30Sube gxi havas akrajn pecetojn; Kiel drasxrulo gxi kusxas sur la sxlimo.
30Po juo aštrūs akmenys, ant aštrių šukių jis guli kaip ant dumblo.
31Kiel kaldronon gxi ondigas la profundon; La maron gxi kirlas kiel sxmirajxon.
31Jis užvirina gelmę kaip puodą, jūrą padaro kaip tepalų puodą.
32La vojo post gxi lumas; La abismo aperas kiel grizajxo.
32Jam nuplaukus, lieka šviesus takas, gelmė atrodo pražilusi.
33Ne ekzistas sur la tero io simila al gxi; GXi estas kreita sentima.
33Žemėje nėra jam lygaus; jis nepažįsta baimės.
34GXi rigardas malestime cxion altan; GXi estas regxo super cxiuj sovagxaj bestoj.
34Jis žiūri į viską iš aukšto; jis karalius visų išdidumo vaikų”.