¹Ijob respondis kaj diris:

¹Jobas atsakydamas tarė:

²Se estus pesita mia cxagreno, Kaj samtempe estus metita sur la pesilon mia suferado,

²“O kad pasvertų mano vargą ir ant svarstyklių uždėtų mano kentėjimus!

³GXi estus nun pli peza, ol la sablo cxe la maroj; Pro tio miaj vortoj estas plenaj de plendo.

³Visa tai svertų daugiau už jūros smėlį. Todėl aš nuryju savo žodžius.

⁴CXar la sagoj de la Plejpotenculo estas en mi, Ilian venenon trinkas mia spirito; La terurajxoj de Dio direktigxis sur min.

⁴Visagalio strėlės įsmeigtos į mane, jų nuodus turi gerti mano dvasia. Dievo baisenybės išsirikiavę prieš mane.

⁵CXu krias sovagxa azeno sur herbo? CXu bovo blekas kolere cxe sia mangxajxo?

⁵Ar žvengia laukinis asilas, turėdamas žolės? Ar baubia jautis prie savo pašaro?

⁶CXu oni mangxas sengustajxon sen salo? CXu havas guston la albumeno de ovo?

⁶Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos? Ar kiaušinio baltymas turi skonį?

⁷Kion ne volis tusxi mia animo, Tio nun estas abomeninde mia mangxajxo.

⁷Tai, kuo bjaurėdavosi mano siela, yra mano suspaudimo maistas.

⁸Ho, se mia peto plenumigxus, Kaj se Dio donus al mi tion, kion mi esperas!

⁸O kad įvyktų, ko prašau, ir Dievas suteiktų man, ko ilgiuosi.

⁹Ho, se Dio komencus kaj disbatus min, Donus liberecon al Sia mano kaj frakasus min!

⁹Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane.

¹⁰Tio estus ankoraux konsolo por mi; Kaj mi gxojus, se en la turmento Li ne kompatus, CXar mi ne forpusxis ja la vortojn de la Sanktulo.

¹⁰Tai būtų man paguoda ir aš džiaugčiausi kentėdamas. Tenesigaili Jis manęs, nes aš neišsigyniau Šventojo žodžių.

¹¹Kio estas mia forto, ke mi persistu? Kaj kia estas mia fino, ke mi havu paciencon?

¹¹Iš kur man jėgos, kad turėčiau viltį? Koks galas, kad aš toliau gyvenčiau?

¹²CXu mia forto estas forto de sxtonoj? CXu mia karno estas kupro?

¹²Ar mano jėga yra akmens jėga? Ar mano kūnas iš vario?

¹³Mi havas ja nenian helpon, Kaj savo estas forpusxita for de mi.

¹³Manyje nėra pagalbos ir išmintis pasitraukė nuo manęs.

¹⁴Al malfelicxulo decas kompato de amiko, Ecx se li forlasas la timon antaux la Plejpotenculo.

¹⁴Kenčiantis turėtų susilaukti gailestingumo iš savo draugo, tačiau jis atsisako Visagalio baimės.

¹⁵Miaj fratoj trompas kiel torento, Kiel akvaj fluegoj, kiuj pasas,

¹⁵Mano broliai yra klastingi kaip upelis, kaip vandens srovės, tekančios pro šalį.

¹⁶Kiuj estas malklaraj pro glacio, En kiuj kasxas sin negxo;

¹⁶Jie yra lyg tamsus ledas, padengtas sniegu.

¹⁷En la tempo de degelo ili malaperas, En la tempo de varmego ili forsxovigxas de sia loko.

¹⁷Saulei kaitinant, jie pradingsta, karščiui užėjus­išnyksta.

¹⁸Ili forklinas la direkton de sia vojo, Iras en la dezerton, kaj malaperas.

¹⁸Jų kelias pasuka į šalį, jie teka į tuštumą ir pranyksta.

¹⁹Sercxas ilin per sia rigardo la vojoj de Tema, Esperas je ili la karavanoj el SXeba;

¹⁹Temos ir Šebos karavanai tyrinėjo juos ir pasitikėjo jais.

²⁰Sed ili hontas pro sia fido; Ili aliras, kaj rugxigxas de honto.

²⁰Tačiau jų viltis apvylė juos, jie atėjo ir buvo sugėdinti.

²¹Nun vi neniigxis; Vi ekvidis terurajxon, kaj ektimis.

²¹Jūs esate niekas, nes pamatę mano pažeminimą, išsigandote.

²²CXu mi diris:Donu al mi, El via havajxo donacu pro mi,

²²Argi ar prašiau: ‘Duokite man dovanų iš savo turto?’

²³Savu min el la mano de premanto, Aux liberigu min el la mano de turmentantoj?

²³Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų. Išpirkite mane iš prispaudėjų’.

²⁴Instruu min, kaj mi eksilentos; Komprenigu al mi, per kio mi pekis.

²⁴Pamokykite mane, ir aš nutilsiu; duokite man suprasti mano klaidas.

²⁵Kial vi mallauxdas pravajn vortojn? Kaj kion povas instrui la moralinstruanto el vi?

²⁵Kokie stiprūs yra tiesos žodžiai, o jūsų kalbos nieko neįrodo.

²⁶CXu vi intencas riprocxi pro vortoj? Sed paroloj de malesperanto iras al la vento.

²⁶Jūs savo žodžiais man tik prikaišiojate; jie nuliūdusiam praeina lyg vėjas.

²⁷Ecx orfon vi atakus, Kaj sub via amiko vi fosus.

²⁷Jūs puolate našlaitį ir savo draugui kasate duobę.

²⁸Nun, cxar vi komencis, rigardu min; CXu mi mensogos antaux via vizagxo?

²⁸Dabar pažvelkite į mane ir matysite, ar aš meluoju.

²⁹Rigardu denove, vi ne trovos malpiajxon; Ripetu, vi trovos mian pravecon en la afero.

²⁹Atsakykite, kad nebūtų netiesos. Atsakykite, ar aš ne teisus?

³⁰CXu estas peko sur mia lango? CXu mia palato ne komprenas tion, kio estas malbona?

³⁰Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?”