¹Kaj ekparolis Bildad, la SXuhxano, kaj diris:

¹Šuachas Bildadas atsakydamas tarė:

²Kiel longe vi tiel parolos, Kaj la vortoj de via busxo estos kiel forta vento?

²“Ar dar ilgai tu šitaip kalbėsi? Tavo žodžiai yra kaip stiprus vėjas.

³CXu Dio falsas la jugxon? CXu la Plejpotenculo falsas la justecon?

³Argi Dievas neteisingai teisia, ar Visagalis iškreipia teisingumą?

⁴Se viaj filoj pekis kontraux Li, Li forpusxis ilin pro ilia malbonago.

⁴Jei tavo sūnūs Jam nusidėjo, Jis juos atidavė jų nusikaltimams.

⁵Se vi sercxas Dion Kaj petegas la Plejpotenculon,

⁵Jei tu ieškosi Dievo ir maldausi Visagalį,

⁶Se vi estas pura kaj pia, Li maldormos super vi, Kaj restarigos la bonstaton en via virta logxejo.

⁶būsi tyras ir doras, tai Jis pakils dėl tavęs ir duos klestėjimą tavo teisumo buveinei.

⁷Kaj se via komenco estis malgranda, Via estonteco forte kreskos.

⁷Nors tavo pradžia buvo maža, tačiau galiausiai tai labai išaugs.

⁸CXar demandu la antauxajn generaciojn, Kaj primeditu tion, kion esploris iliaj patroj;

⁸Patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai.

⁹CXar ni estas de hieraux, kaj ni nenion scias; Nia vivo sur la tero estas nur ombro.

⁹Mes gyvename tik nuo vakar dienos ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje lyg šešėlis.

¹⁰Ili instruos vin, diros al vi, Kaj el sia koro elirigos vortojn.

¹⁰Jie tikrai pamokys tave, duos nuoširdžių patarimų.

¹¹CXu povas kreski kano sen malsekeco? CXu kreskas junko sen akvo?

¹¹Ar auga papirusas, kur nėra drėgmės, ir nendrės be vandens?

¹²En tia okazo gxi velksekigxas pli frue ol cxiu herbo, Kiam gxi estas ankoraux en sia fresxeco, Kiam gxi ankoraux ne estas detrancxita.

¹²Dar žydėdamas ir nenuskintas, jis sudžiūsta pirma visų žolių.

¹³Tiaj estas la vojoj de cxiuj, kiuj forgesas Dion; Kaj pereas la espero de hipokritulo,

¹³Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus.

¹⁴Kies fido dehakigxas, Kaj kies espero estas araneajxo.

¹⁴Jų viltis sunyks ir jų pasitikėjimas­ tik voratinklis.

¹⁵Li apogas sin al sia domo, sed ne restos staranta; Li ekkaptos gxin, sed ne povos sin teni.

¹⁵Atsirems į savo namus, bet jie sugrius, įsitvers jų, bet jie neatlaikys.

¹⁶Li estis verda antaux la suno, Kaj super lia gxardeno etendigxas liaj brancxoj;

¹⁶Jis žaliuoja saulėje, jo atžalos plečiasi sode.

¹⁷Amase plektigxas liaj radikoj, Inter sxtonoj ili tenas sin forte;

¹⁷Akmenų krūvą apraizgo jo šaknys, jos laikosi akmenuotoje žemėje.

¹⁸Sed kiam oni elsxiras lin el lia loko, GXi malkonfesas lin:Mi vin ne vidis.

¹⁸Jei Jis išraus jį iš tos vietos, ši išsigins jo: ‘Aš tavęs niekada nemačiau’.

¹⁹Tia estas la gxojo de lia vivo; Kaj el la tero kreskas aliaj.

¹⁹Toks yra jo kelių džiaugsmas, o iš žemės auga kiti.

²⁰Vidu, Dio ne forpusxas virtulon Kaj ne subtenas la manon de malpiuloj.

²⁰Dievas neatmes tobulojo ir nepadės piktadariams.

²¹Li plenigos ankoraux vian busxon per rido Kaj viajn lipojn per gxojkrioj.

²¹Jis pripildys tavo burną juoko ir tavo lūpas džiaugsmo.

²²Viaj malamantoj kovrigxos per honto; Sed la tendo de malpiuloj malaperos.

²²Tie, kurie tavęs nekenčia, bus aprengti gėda, ir nedorėlio palapinės sunyks”.