1De David. Benu, ho mia animo, la Eternulon, Kaj mia tuta internajxo Lian sanktan nomon.
1Laimink, mano siela, Viešpatį, ir visa, kas yra manyje, Jo šventą vardą.
2Benu, ho mia animo, la Eternulon, Kaj ne forgesu cxiujn Liajn bonfarojn.
2Laimink, mano siela, Viešpatį ir neužmiršk visų Jo geradarysčių.
3Li pardonas cxiujn viajn pekojn, Li sanigas cxiujn viajn malsanojn;
3Jis atleidžia visas tavo kaltes ir gydo visas tavo ligas.
4Li savas de la tombo vian vivon, Li kronas vin per boneco kaj favorkoreco;
4Jis išperka tavo gyvybę iš pražūties ir savo malone bei gailestingumu tave vainikuoja.
5Li satigas per bonajxoj vian maljunan agxon, Ke via juneco renovigxas kiel cxe aglo.
5Jis pasotina geru tavo burną, ir atsinaujina tavo jaunystė kaip erelio.
6La Eternulo faras justecon kaj jugxon al cxiuj prematoj.
6Viešpats vykdo teisybę ir teismą prispaustiesiems.
7Li sciigis Siajn vojojn al Moseo, Siajn farojn al la Izraelidoj.
7Jis savo kelius apreiškė Mozei, ir Izraelio vaikai matė Jo darbus.
8Favorkora kaj kompatema estas la Eternulo, Longetolerema kaj tre bona.
8Gailestingas ir maloningas yra Viešpats, lėtas pykti ir turtingas gailestingumo.
9Ne eterne Li indignas, Kaj ne por cxiam Li koleras.
9Ne visados Jis barasi ir ne amžinai rūstauja.
10Ne laux niaj pekoj Li agis kun ni, Kaj ne laux niaj krimoj Li redonis al ni.
10Jis nepasielgė su mumis pagal mūsų kaltes ir neatlygino mums pagal mūsų nuodėmes.
11CXar kiel alte estas la cxielo super la tero, Tiel granda estas Lia boneco por tiuj, kiuj Lin timas.
11Kaip dangus yra aukštai virš žemės, taip didis yra Jo gailestingumas tiems, kurie Jo bijo.
12Kiel malproksime estas la oriento de la okcidento, Tiel Li malproksimigis de ni niajn pekojn.
12Kaip toli nuo rytų yra vakarai, taip Jis atitolino nuo mūsų nuodėmes.
13Kiel patro korfavoras filojn, Tiel la Eternulo korfavoras tiujn, kiuj Lin timas.
13Kaip tėvas pasigaili vaikų, taip Viešpats gailisi tų, kurie Jo bijo.
14CXar Li scias nian esencon; Li memoras, ke ni estas polvo.
14Jis mūsų prigimtį žino, atsimena, kad esame dulkės.
15La tagoj de homo estas kiel herbo; Kiel floro de kampo, tiel li floras.
15Žmogaus dienos yra kaip žolė, kaip lauko gėlė jis pražysta.
16Pasas super gxi vento, kaj gxi jam ne ekzistas; Kaj gxia loko gxin jam ne rekonas.
16Vos tik papūtė vėjas, jo nebėra, jo vieta jo nebepažįsta.
17Sed la boneco de la Eternulo dauxras eterne al tiuj, kiuj Lin timas, Kaj Lia bonfaremeco iras gxis la pranepoj,
17Bet Viešpaties gailestingumas per amžius tiems, kurie Jo bijo, ir Jo teisumas lieka vaikų vaikams tų,
18Kiuj observas Lian interligon Kaj memoras Liajn ordonojn por ilin plenumi.
18kurie Jo sandoros laikosi, atsimena Jo įsakymus ir vykdo juos.
19La Eternulo starigis en la cxielo Sian tronon; Kaj Lia regxeco regas cxion.
19Viešpats danguje pastatė savo sostą, Jo karališka valdžia valdo viską.
20Benu la Eternulon Liaj angxeloj, potencaj per sia forto, Kiuj plenumas Lian vorton, Por ke oni obeu la vocxon de Lia vorto.
20Laiminkite Viešpatį jūs, angelai, galingi jėga, kurie vykdote Jo žodį, Jo balsą išgirdę.
21Benu la Eternulon cxiuj Liaj cxirkauxantoj, Liaj servantoj, kiuj plenumas Lian volon.
21Laimink Viešpatį, Jo kareivija, Jo tarnai, kurie vykdote Jo valią.
22Benu la Eternulon cxiuj Liaj kreitajxoj, En cxiuj lokoj de Lia regado. Benu, ho mia animo, la Eternulon.
22Laiminkite Viešpatį, visi kūriniai visoje Jo viešpatystėje. Laimink, mano siela, Viešpatį!