¹Kanto de suprenirado. De David. Se la Eternulo ne estus kun ni, Diru nun Izrael,

¹Jei Viešpats nebūtų stojęs už mus,­tesako Izraelis,­

²Se la Eternulo ne estus kun ni, Kiam homoj levigxis kontraux ni:

²jei Viešpats nebūtų stojęs už mus, kai žmonės mus užpuolė,

³Tiam ili englutus nin vivajn, Kiam ekflamis kontraux ni ilia kolero;

³jie mus gyvus būtų prariję, kai užsidegė jų rūstybė prieš mus.

⁴Tiam dronigus nin akvo, torento kovrus nian animon;

⁴Tada vandenys mus būtų užlieję, srovė būtų apsėmusi mūsų sielas,

⁵Tiam kovrus nian animon pereiga akvo.

⁵gausūs vandenys būtų apsėmę mūsų sielas.

⁶Benata estu la Eternulo, Kiu ne fordonis nin kiel rabakiron al iliaj dentoj.

⁶Palaimintas Viešpats, kuris neatidavė mūsų į jų dantis.

⁷Nia animo liberigxis, kiel birdo el la reto de kaptistoj; La reto dissxirigxis, kaj ni liberigxis.

⁷Mūsų sielos ištrūko kaip paukštis iš medžiotojo tinklo. Tinklas sutrūko, ir mes pasprukome.

⁸Nia helpo estas en la nomo de la Eternulo, Kiu kreis la cxielon kaj la teron.

⁸Mūsų pagalba yra Viešpaties, dangaus ir žemės Kūrėjo, vardas.