1Kanto de suprenirado. El profundo mi vokas Vin, ho Eternulo.
1Iš gilybės šaukiuos Tavęs, Viešpatie!
2Mia Sinjoro, auxskultu mian vocxon; Viaj oreloj atentu la vocxon de mia petego.
2Viešpatie, išgirsk mano balsą! Tegul Tavo ausys išgirsta mano maldavimus.
3Se vi, ho Eternulo, kalkulus la pekojn, Kiu povus stari, ho mia Sinjoro?
3Viešpatie, jei Tu neatleisi kalčių, kas, Viešpatie, išsilaikys?
4Sed Vi estas pardonema, Por ke Vi estu respektata.
4Bet Tu atleidi nuodėmes, kad Tavęs bijotų.
5Mi esperis al la Eternulo, esperis mia animo, Kaj Lian vorton mi fidis.
5Tu esi mano viltis, Viešpatie, mano siela Tavo žodžiu viliasi.
6Mia animo atendas mian Sinjoron pli, Ol la gardantoj atendas la matenon, La gardantoj la matenon.
6Mano siela laukia Viešpaties labiau, kaip sargybiniai laukia ryto.
7Izrael fidu la Eternulon; CXar cxe la Eternulo estas favorkoreco Kaj cxe Li estas granda liberigo.
7Tegu Izraelis viliasi Viešpačiu, nes Viešpats yra gailestingas ir Jo išvadavimas didis.
8Kaj Li liberigos Izraelon De cxiuj liaj pekoj.
8Jis išvaduos Izraelį iš visų jo nedorybių.