1Al la hxorestro. Psalmo de David. Ho Eternulo, Vi min esploras kaj min konas.
1Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti.
2Vi scias, kiam mi sidas kaj kiam mi levigxas; Vi komprenas mian penson de malproksime.
2Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis.
3Kiam mi iras kaj kiam mi ripozas, Vi estas cxirkaux mi, Kaj cxiujn miajn vojojn Vi konas.
3Matai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius.
4CXar antaux ol trovigxas vorto sur mia lango, Jen, ho Eternulo, Vi cxion jam scias.
4Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu, Viešpatie, jau viską žinai.
5De malantauxe kaj de antauxe Vi cxirkauxbaris min Kaj metis sur min Vian manon.
5Apglėbęs laikai mane iš priekio ir iš užpakalio, uždėjai ant manęs savo ranką.
6Mirinda estas por mi tia sciado, tro alta; Mi gxin ne povas kompreni.
6Toks pažinimas man yra labai nuostabus, ne man pasiekti Tavo aukštybes.
7Kien mi iros for de Via spirito? Kaj kien mi kuros for de Via vizagxo?
7Kur nuo Tavo dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu?
8Se mi levigxos al la cxielo, Vi estas tie; Se mi kusxigxos en SXeol, jen Vi tie estas.
8Jei užkopčiau į dangų, Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą, Tu ten.
9CXu mi okupos la flugilojn de la matenrugxo, CXu mi logxigxos sur la rando de la maro:
9Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros,
10Ankaux tie Via mano min kondukos, Kaj Via dekstra mano min tenos.
10ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė.
11Se mi diros:Mallumo min kovros, Kaj la lumo cxirkaux mi farigxos nokto:
11Jei sakyčiau: “Tamsa teapdengia mane”, naktis aplinkui mane šviesa pavirstų.
12Ecx mallumo ne mallumas antaux Vi, Kaj la nokto lumas kiel tago; Mallumo farigxas kiel lumo.
12Tamsa nepaslepia nuo Tavęs, Tau net naktį šviesu kaip dieną.
13CXar Vi kreis mian internajxon, Formis min en la ventro de mia patrino.
13Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose.
14Mi gloras Vin, cxar mi estas mirinde kreita; Mirindaj estas Viaj kreitajxoj, Kaj mia animo tion bone konscias.
14Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.
15Ne estis kasxitaj antaux Vi miaj ostoj, Kiam mi estis kreata en kasxiteco, Kiam mi estis formata en la profundo de la tero.
15Nė vienas kaulas nebuvo paslėptas nuo Tavęs, kai slaptoje buvau padarytas, kai buvau tveriamas žemės gelmėse.
16Mian embrion vidis Viaj okuloj, Kaj en Via libro estis enskribitaj cxiuj tagoj destinitaj, Kiam ankoraux ecx unu ne ekzistis.
16Tavo akys matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo.
17Kiel grandvaloraj estas por mi Viaj pensoj, ho Dio! Kiel granda estas ilia nombro!
17Brangios man yra Tavo mintys, Dieve, nesuskaitoma jų gausybė!
18Se mi ilin kalkulus, ili estus pli multaj ol la sablo; Kiam mi vekigxas, mi estas ankoraux kun Vi.
18Jei mėginčiau skaičiuoti, jų būtų daugiau kaip smėlio. Atsibudęs aš tebesu su Tavimi.
19Mortigu, ho Dio, la malvirtulojn, Kaj sangaviduloj forigxu de mi!
19Dieve, Tu tikrai sunaikinsi nedorėlį, kraugeriai, atsitraukite nuo manęs!
20Ili parolas pri Vi malice, Kaj Viaj malamikoj levigxas por trompo.
20Jie nedorai apie Tave kalba, Tavo vardą piktam jie naudoja.
21Viajn malamantojn, ho Eternulo, mi ja malamas, Kaj Viajn kontrauxulojn mi abomenas.
21Aš nekenčiu tų, Viešpatie, kurie Tavęs nekenčia, man bjaurūs tie, kurie prieš Tave sukyla.
22Per ekstrema malamo mi ilin malamas; Ili farigxis por mi malamikoj.
22Aš jų nekenčiu be galo, laikau juos savo priešais.
23Esploru min, ho Dio, kaj konu mian koron; Provu min kaj sciu miajn pensojn.
23Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis.
24Kaj rigardu, cxu mi estas sur malbona vojo, Kaj gvidu min sur la vojo de eterneco.
24Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju!