Esperanto

Lithuanian

Psalms

147

1Haleluja! CXar estas bone kanti al nia Dio, CXar agrabla estas la glorkantado.
1Girkite Viešpatį! Gera giedoti gyrių mūsų Dievui, labai malonu girti Jį!
2La Eternulo konstruas Jerusalemon, La elpelitojn de Izrael Li kolektas.
2Viešpats atstato Jeruzalės miestą, Izraelio tremtinius surenka.
3Li sanigas la korprematojn Kaj bandagxas iliajn vundojn.
3Jis gydo sudužusias širdis, žaizdas jų sutvarsto.
4Li kalkulas la stelojn, Kaj al ili cxiuj Li donas nomojn.
4Jis žvaigždes suskaičiuoja, jas visas vardais vadina.
5Granda estas nia Sinjoro kaj tre forta; Lia sagxo estas nemezurebla.
5Didis ir galingas yra Viešpats, Jo išmintis begalinė.
6La Eternulo altigas la humilulojn; Sed la malvirtulojn Li malaltigas gxis la tero.
6Romiuosius pakelia Viešpats, o nedorėlius partrenkia ant žemės.
7Kantu al la Eternulo gloradon, Muziku al nia Dio per harpo.
7Padėkos giesmes Viešpačiui giedokite, skambinkite mūsų Viešpačiui arfa!
8Li kovras la cxielon per nuboj, Pretigas por la tero pluvon, Kreskigas sur la montoj herbon.
8Jis debesimis uždengia dangų, žemei paruošia lietų, augina žolę kalnuose.
9Li donas al la bruto gxian nutrajxon, Kaj al la korvidoj, kiuj krias.
9Jis teikia žvėrims maistą, jaunus varniukus pamaitina.
10Ne la forton de cxevalo Li sxatas; Ne la femuroj de homo al Li placxas:
10Ne žirgo stiprumu Jis gėrisi ir ne žmogaus kojos Jam patinka.
11Placxas al la Eternulo Liaj timantoj, Kiuj fidas Lian bonecon.
11Viešpats gėrisi tais, kurie Jo bijo, kurie viliasi Jo gailestingumu.
12Lauxdu, ho Jerusalem, la Eternulon; Gloru vian Dion, ho Cion.
12Girk, Jeruzale, Viešpatį! Savo Dievą girk, Sione!
13CXar Li fortikigis la riglilojn en viaj pordegoj, Li benis viajn filojn interne de vi.
13Jis sustiprino tavo vartų sklendes, tavo vaikus palaimino.
14Li donas pacon al viaj limoj, Li satigas vin per la plej bona el la tritiko.
14Tavo krašte Jis duoda taiką, geriausiais kviečiais tave pasotina.
15Li sendas Sian ordonon al la tero; Tre rapide kuras Lia vorto.
15Jis siunčia įsakymą žemei, labai sparčiai Jo žodis atskrieja.
16Li donas negxon kiel lanon, Li sxutas prujnon kiel cindron.
16Jis sniegą kaip vilną duoda, šerkšną lyg pelenus barsto.
17Li jxetas Sian glacion kiel pecojn; Kiu kontrauxstaros al Lia frosto?
17Ledus kaip duonos trupinius beria, sustingsta vanduo nuo Jo šalčio.
18Li sendas Sian vorton, kaj cxio degelas; Li blovas per Sia vento, kaj ekfluas akvo.
18Jam žodį pasiuntus, ledas sutirpsta; kai vėjus paleidžia, vandenys teka.
19Li sciigas al Jakob Sian vorton, Siajn legxojn kaj decidojn al Izrael.
19Jokūbui savo žodį Jis paskelbė, Izraeliui savo nuostatus ir sprendimus.
20Tiel Li ne faras al iu alia popolo; Kaj Liajn decidojn ili ne scias. Haleluja!
20Kitoms tautoms Jis to nepadarė, nė viena nepažino Jo sprendimų. Girkite Viešpatį!