1Al la hxorestro. Por Al-asxhxet. Verko de David, kiam Saul sendis, ke oni gardu la domon, por lin mortigi. Savu min de miaj malamikoj, mia Dio; Defendu min kontraux tiuj, kiuj levigxis kontraux mi.
1Dieve, išgelbėk mane iš priešų, apgink nuo sukylančių prieš mane!
2Savu min de la krimuloj, Kaj kontraux la sangaviduloj helpu min.
2Išlaisvink mane iš piktadarių ir išgelbėk nuo kraugerių!
3CXar jen ili embuskas kontraux mia animo, Fortuloj kolektigxas kontraux mi, Ne por mia krimo kaj ne por mia peko, ho Eternulo.
3Štai jie tyko mano gyvybės; galiūnai susirinkę prieš mane ne dėl mano nusikaltimo ar nuodėmės, o Viešpatie!
4Sen kulpo de mia flanko ili kunkuras kaj armigxas; Rapidu renkonte al mi, kaj rigardu.
4Nors nekaltas esu, jie atbėga ir ginkluojasi prieš mane. Pabusk man padėti ir pamatyk!
5Vi, ho Eternulo, Dio Cebaot, Dio de Izrael, Vekigxu, por punviziti cxiujn popolojn; Ne indulgu cxiujn krimajn malbonfarantojn. Sela.
5Viešpatie, kareivijų Dieve, Izraelio Dieve, pabusk aplankyti visas pagonių tautas, nesigailėk nedorų piktadarių.
6Ili revenas vespere, bojas kiel hundoj, Kaj iras cxirkaux la urbo.
6Jie sugrįžta vakare, loja kaip šunys ir laksto po miestą.
7Jen ili parolacxas per siaj busxoj; Glavoj estas sur iliaj lipoj; cxar kiu, ili diras, auxdas?
7Jie pliauškia savo burna, kardai jų lūpose; jie sako: “Juk niekas negirdi!”
8Sed Vi, ho Eternulo, ridos pri ili; Vi mokos cxiujn popolojn.
8Viešpatie, Tu juokies iš jų, tyčiojies iš pagonių.
9Ho mia forto, al Vi mi min turnas; CXar Dio estas mia rifugxo.
9Mano stiprybe, lauksiu Tavęs, nes Dievas yra mano tvirtovė.
10Mia bona Dio rapidos al mi; Dio vidigos al mi vengxon sur miaj malamikoj.
10Gailestingas mano Dievas pasitiks mane. Dievas leis man pasijuokti iš priešų.
11Ne mortigu ilin, por ke ne forgesu mia popolo; Disbatu ilin per Via forto kaj faligu ilin, Ho Sinjoro, nia sxildo.
11Nenužudyk jų, kad tauta nepamirštų! Išsklaidyk juos savo galia ir parblokšk, Viešpatie, mano skyde.
12La parolo de iliaj lipoj estas peko de iliaj busxoj; Ili kaptigxu per sia malhumileco, CXar ili parolas nur pri jxurrompo kaj mensogo.
12Jų burnos nusikaltimas ir lūpų žodžiai tesugauna juos jų išdidume. Jų keiksmai ir melai
13Ekstermu ilin en kolerego, ekstermu, ke ili ne plu ekzistu; Kaj ili eksciu, ke Dio regas cxe Jakob, GXis la limoj de la mondo. Sela.
13teiššaukia rūstybę ir juos visai tesunaikina, kad visi žinotų, jog Jokūbo Dievas viešpatauja iki žemės pakraščių.
14Ili revenas vespere, bojas kiel hundoj, Kaj iras cxirkaux la urbo.
14Tesugrįžta jie vakare, tegu loja kaip šunys ir laksto po miestą.
15Ili vagas pro mangxo, Kaj sen satigxo pasigas la nokton.
15Teklaidžioja, ieškodami maisto, ir testaugia, jo neradę.
16Sed mi kantos Vian forton, Kaj matene mi gloros Vian bonecon; CXar Vi estis por mi defendo kaj rifugxo En la tago de mia malfelicxo.
16Aš giedosiu apie Tavo stiprybę, garsiai giedosiu rytmetį apie Tavo gailestingumą. Tu buvai man tvirtovė ir priebėga vargų metu.
17Ho mia forto, al Vi mi kantos; CXar Dio estas mia defendo, la Dio de mia favoro.
17Mano stiprybe, Tau giedosiu, nes Dievas yra mano tvirtovė, mano gailestingasis Dievas.