1Al la hxorestro. Kanto-psalmo. GXoje kriu al Dio tuta la tero.
1Džiaugsmingai šauk Dievui, visa žeme!
2Muziku la gloron de Lia nomo, Faru honoron al Lia gloro.
2Giedokite apie Jo vardo garbę, šlovinkite ir girkite Jį.
3Diru al Dio:Kiel timindaj estas Viaj faroj! Pro Via granda forto kasxigxas antaux Vi Viaj malamikoj.
3Sakykite Dievui: “Kokie didingi Tavo darbai! Dėl didelės Tavo galios lenkiasi Tau priešai.
4La tuta tero klinigxas antaux Vi kaj kantas al Vi, Kantas Vian nomon. Sela.
4Visa žemė tegarbina Tave, tegieda Tau ir tegarsina Tavo vardą!”
5Venu, kaj rigardu la farojn de Dio, Kiu estas timinda pro Siaj faroj inter la homidoj.
5Ateikite ir matykite Dievo darbus! Jis baisių dalykų padarė tarp žmonių!
6Li faris el maro sekan teron; Riveron oni transpasxis piede; Tie ni gxojis pro Li.
6Jis pavertė jūrą sausuma, per upę pėsčius pervedė. Tad džiaukimės Juo!
7Li regas per Sia potenco eterne; Liaj okuloj rigardas la popolojn; La ribelantoj ne levigxu. Sela.
7Jis viešpatauja savo galybe per amžius. Jo akys stebi tautas maištininkai tegul nesididžiuoja!
8Lauxdu, ho popoloj, nian Dion, Kaj lauxte auxdigu Lian gloron.
8Laiminkite, tautos, mūsų Dievą, tebūna girdimas Jo gyriaus garsas.
9Li donis vivon al nia animo, Kaj ne lasis falsxanceligxi nian piedon.
9Jis mūsų gyvybę išlaiko, neleidžia suklupti mūsų kojai.
10CXar Vi esploris nin, ho Dio; Vi refandis nin, kiel oni refandas argxenton.
10Tu ištyrei mus, Dieve, apvalei mus ugnimi kaip sidabrą.
11Vi enirigis nin en kaptilon, Vi metis sxargxon sur niajn lumbojn;
11Tu įvedei mus į spąstus, uždėjai sunkią naštą mums ant strėnų.
12Vi rajdigis homojn sur niaj kapoj; Ni trapasis fajron kaj akvon, Sed Vi elirigis nin en bonstaton.
12Tu leidai žmonėms joti mums per galvas. Mes turėjome eiti per ugnį ir vandenį. Bet Tu išvedei mus į laisvę.
13Mi eniros en Vian domon kun bruloferoj; Mi plenumos al Vi miajn promesojn,
13Su aukomis į Tavo namus aš įeisiu ir ištesėsiu savo įžadus,
14Kiujn eligis miaj lipoj kaj elparolis mia busxo, Kiam mi estis en premo.
14kuriuos ištarė mano lūpos ir varge burna pažadėjo.
15Grasajn bruloferojn mi alportos al Vi kun fumo de virsxafoj; Mi oferos bovidojn kaj kaprojn. Sela.
15Aukosiu Tau riebias deginamąsias aukas, avinų taukus deginsiu, paruošiu jaučius ir ožius.
16Venu, auxskultu, cxiuj, kiuj timas Dion; Kaj mi rakontos, kion Li faris por mia animo.
16Ateikite, klausykite visi, kurie bijote Dievo, papasakosiu, ką Jis padarė mano sielai.
17Al Li mi vokis per mia busxo, Kaj Lia glorado estis sub mia lango.
17Jo šaukiausi savo burna, aukštinau Jį savo liežuviu.
18Se mi vidus maljustajxon en mia koro, Mia Sinjoro min ne auxskultus;
18Jei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs.
19Sed Dio auxskultis, Li atentis la vocxon de mia pregxo.
19Bet Dievas tikrai išklausė, Jis priėmė manąją maldą.
20Glorata estu Dio, Kiu ne forpusxis mian pregxon kaj ne rifuzis al mi Sian bonecon.
20Palaimintas Dievas, kuris neatmetė mano maldos ir neatitolino nuo manęs savo gailestingumo.