1Al la hxorestro. Por sxosxanoj. Atesto de Asaf. Psalmo. Ho Pasxtisto de Izrael, auxskultu; Vi, kiu kondukas Jozefon, kiel sxafojn, Vi, kiu sidas sur keruboj, aperu!
1Klausykis, Izraelio ganytojau, kuris vedi Juozapą kaip avis! Kuris gyveni tarp cherubų, suspindėk.
2Antaux Efraim kaj Benjamen kaj Manase veku Vian forton, Kaj venu, por savi nin.
2Pažadink savo jėgą ties Efraimu, Benjaminu ir Manasu, ateik ir išgelbėk mus!
3Ho Dio, revenigu nin kaj lumigu Vian vizagxon, Por ke ni estu savitaj.
3Dieve, prikelk mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.
4Ho Eternulo, Dio Cebaot, GXis kiam Vi kolere repusxos la pregxon de Via popolo?
4Kareivijų Viešpatie, ar ilgai pyksi, kai Tavo tauta meldžiasi!
5Vi mangxigis al ili panon larman, Kaj Vi trinkigis al ili larmojn per granda mezuro.
5Tu valgydini ją verksmo duona ir ašaromis gausiai girdai.
6Vi faris nin objekto de disputo por niaj najbaroj; Kaj niaj malamikoj nin mokas.
6Tu leidi mūsų kaimynams vaidytis dėl mūsų. Mūsų priešai tyčiojasi iš mūsų.
7Ho Dio Cebaot! revenigu nin kaj lumigu Vian vizagxon, Por ke ni estu savitaj.
7Kareivijų Dieve, prikelk mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.
8Vinberbrancxon el Egiptujo Vi elportis, Vi forpelis popolojn kaj gxin plantis;
8Tu atnešei vynmedį iš Egipto, išvarei pagonis ir jį čia įsodinai.
9Vi purigis lokon por gxi; Kaj gxi profundigis siajn radikojn kaj plenigis la tutan landon;
9Tu paruošei jam dirvą, jis įleido šaknis ir išsiplėtė krašte.
10Montojn kovris gxia ombro, Kaj gxiaj brancxoj farigxis kiel cedroj de Dio.
10Jo šešėlis dengė kalnuotąją šalį, jo šakos kaip Dievo kedrai.
11GXi etendis siajn brancxojn gxis la maro Kaj siajn brancxetojn gxis la Rivero.
11Jis išleido šakas ligi jūros ir atžalas iki upės.
12Kial Vi detruis gxiajn barilojn, Ke cxiuj pasantoj gxin sxiras?
12Kodėl jo aptvarus nugriovei, kad praeiviai skintų jo uogas?
13Subfosas gxin arbara apro, Kaj kampa besto gxin mordas.
13Girių šernas niokoja jį, laukiniai žvėrys ganosi jame.
14Ho Dio Cebaot, returnigxu; Rigardu el la cxielo kaj vidu, kaj rememoru tiun vinbertrunkon,
14Kareivijų Dieve, sugrįžk! Pažvelk iš dangaus, pamokyk ir aplankyk šitą vynmedį,
15Kaj sxirmu tion, kion plantis Via dekstra mano, Kaj la kreskajxidon, kiun Vi fortikigis por Vi.
15kurį pasodino dešinė Tavo, atžalą, kurią Tu dėl savęs sustiprinai.
16GXi estas bruligita de fajro, krevinta; De Via minaca vizagxo ili pereis.
16Tie, kurie sudegino jį ugnimi ir nukirto, Tavo veidui sudraudus, težūna!
17Via brako estu super la viro de Via dekstra mano, Super la homido, kiun Vi fortikigis por Vi.
17Tegu Tavo ranka būna ant Tavo dešinėje sėdinčio vyro, žmogaus sūnaus, kurį pats užauginai.
18Kaj ni ne foriros de Vi; Vivigu nin, kaj ni vokos Vian nomon.
18Mes nebeatsitrauksime nuo Tavęs. Atgaivink mus, ir mes šauksimės Tavo vardo.
19Ho Eternulo, Dio Cebaot! revenigu nin, lumigu Vian vizagxon, Por ke ni estu savitaj.
19Kareivijų Viešpatie, atgaivink mus, apšviesk mus savo veidu, tai būsime išgelbėti.