1Al la hxorestro. Por la gitito. De Asaf. Lauxte kantu al Dio, nia forto; GXoje kriu al la Dio de Jakob.
1Garsiai šlovinkite Dievą, mūsų stiprybę, džiaugsmingą triukšmą kelkite Jokūbo Dievui!
2Sonigu kanton, donu tamburinon, CXarman harpon, kaj psalteron.
2Giedokite psalmę, muškite būgną, skambinkite psalteriu ir arfa!
3Muziku per korno en novmonato, Je la plenluno, en la tago de nia festo.
3Pūskite trimitą jauno mėnulio dieną, skirtu laiku mūsų šventėje!
4CXar gxi estas legxo por Izrael Kaj ordono de la Dio de Jakob.
4Tai yra įsakymas Izraeliui, Jokūbo Dievo įstatymas.
5Li arangxis gxin kiel ateston por Jozef, Kiam Li eliris kontraux la landon Egiptan. Lingvon, kiun mi ne konas, mi auxdis:
5Tokį nurodymą gavo Juozapas, kai Jis ėjo per Egipto žemę. Išgirdau nežinomą kalbą:
6Mi liberigis lian dorson de sxargxo, Liaj manoj liberigxis de korboj.
6“Aš pašalinau tavo naštą nuo pečių, tavo rankoms nebereikia nešioti pintinės.
7En la mizero vi vokis, kaj Mi vin helpis; Mi respondis al vi en mistera loko de tondro; Mi esploris vin cxe la akvo de Malpaco. Sela.
7Varge šaukeisi, ir Aš išgelbėjau tave, atsiliepiau iš griaudėjančio debesies, prie Meribos vandenų mėginau tave.
8Auxdu, ho Mia popolo, Mi atestos al vi; Ho Izrael, se vi Min auxskultus!
8Klausyk, mano tauta, Aš noriu tave įspėti! O kad tu, Izraeli, paklausytum manęs!
9Ne estu cxe vi alia dio; Kaj ne adoru fremdan dion.
9Neturėk ir negarbink jokio kito dievo!
10Mi estas la Eternulo, via Dio, Kiu elkondukis vin el la lando Egipta; Malfermu largxe vian busxon, kaj Mi gxin plenigos.
10Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės. Plačiai išsižiok, kad pripildyčiau tavo burną.
11Sed Mia popolo ne auxskultis Mian vocxon, Izrael ne obeis Min.
11Bet mano tauta neklausė mano balso, Izraelis man nepakluso.
12Kaj Mi lasis ilin al la kaprico de ilia koro, Ke ili iru laux siaj intencoj.
12Todėl atidaviau juos jų širdžių geismams, jie vaikščiojo pagal savo sumanymus.
13Ho, se Mia popolo auxskultus Min, Se Izrael irus per Miaj vojoj!
13O kad mano tauta klausytų manęs, kad Izraelis eitų mano keliais!
14Rapide Mi faligus iliajn malamikojn, Kaj kontraux iliajn premantojn Mi direktus Mian manon.
14Tuojau pažeminčiau jų priešus ir prieš jų prispaudėjus pakelčiau ranką!
15La malamantoj de la Eternulo humiligxus antaux Li, Kaj ilia bonstato estus eterna.
15Kurie nekenčia Viešpaties, turėtų Jam lenktis, ir toks jų likimas būtų per amžius.
16Kaj Mi mangxigus al ili grason de tritiko, Kaj Mi satigus vin per mielo el roko.
16O juos geriausiais kviečiais valgydinčiau, uolų medumi maitinčiau”.