1Psalmo de Asaf. Dio starigxis en Dia anaro; Inter la dioj Li jugxas.
1Dievas pakyla dievų susirinkime, dievams teismą daro:
2GXis kiam vi jugxos maljuste, Kaj privilegios la personojn de malvirtuloj? Sela.
2“Ar dar ilgai teisite neteisingai ir pataikausite nedorėliams?
3Estu justaj al malricxulo kaj orfo; Rilate afliktiton kaj senhavulon estu virtaj.
3Ginkite vargšus ir našlaičius, beturčių ir paniekintųjų saugokite teises.
4Liberigu malricxulon kaj mizerulon; El la mano de malvirtulo ilin savu.
4Vargšus ir beturčius iš nedorėlių rankų vaduokite!”
5Ili ne scias kaj ne komprenas, En mallumo ili marsxas; Eksxanceligxis cxiuj fundamentoj de la tero.
5Jie neišmano ir nesupranta, jie vaikščioja tamsoje, todėl visi žemės pamatai svyruoja.
6Mi diris:Vi estas dioj, Kaj cxiuj vi estas filoj de la Plejaltulo;
6Aš tariau: “Jūs esate dievai ir Aukščiausiojo sūnūs.
7Sed vi mortos, kiel homoj, Kaj vi falos, kiel cxiu el la potenculoj.
7Tačiau jūs mirsite kaip žmonės, krisite kaip bet kuris kunigaikštis”.
8Levigxu, ho Dio, jugxu la teron; CXar Vi heredas cxiujn popolojn.
8Pakilk, Dieve, teisk žemę, nes visos tautos Tau priklauso!