1Dio de vengxo, ho Eternulo, Dio de vengxo, aperu!
1Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk!
2Levigxu, Jugxanto de la tero; Redonu la meritajxon al la fieruloj.
2Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė!
3Kiel longe la malvirtuloj, ho Eternulo, Kiel longe la malvirtuloj triumfos?
3Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus?
4Ili estas malhumilaj, parolas arogantajxon; Fanfaronas cxiuj malbonaguloj.
4Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai?
5Vian popolon, ho Eternulo, ili premas, Kaj Vian heredon ili turmentas.
5Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.
6Vidvinon kaj fremdulon ili mortigas, Kaj orfojn ili bucxas.
6Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.
7Kaj ili diras:La Eternulo ne vidas, Kaj la Dio de Jakob ne scias.
7Jie sako: “Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi”.
8Komprenu, senprudentuloj en la popolo; Kaj vi, malsagxuloj, kiam vi sagxigxos?
8Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite?
9CXu ne auxdas Tiu, kiu arangxis orelon? CXu ne vidas Tiu, kiu kreis okulon?
9Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų?
10CXu ne punas la gxustiganto de la popoloj, Kiu instruas al homo scion?
10Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų?
11La Eternulo scias la pensojn de homo, Ke ili estas vantaj.
11Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.
12Bone estas al la homo, kiun Vi, ho Eternulo, gxustigas, Kaj al kiu Vi instruas Vian legxon,
12Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai;
13Por trankviligi lin en la malbonaj tagoj, GXis estos pretigita la foso por la malvirtulo.
13ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė.
14CXar la Eternulo ne forpusxos Sian popolon, Kaj Sian heredon Li ne forlasos.
14Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo.
15CXar jugxo revenos al vero, Kaj gxin sekvos cxiuj virtkoruloj.
15Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai.
16Kiu helpas min kontraux malbonuloj? Kiu staras apud mi kontraux malbonaguloj?
16Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus?
17Se la Eternulo ne estus mia helpanto, Mia animo preskaux kusxus jam silenta.
17Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje.
18Kiam mi diris, ke mia piedo sxanceligxas, Via boneco, ho Eternulo, min subtenis.
18Kai pasakiau: “Slysta mano koja”, Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.
19Kiam mi havas interne multe da maltrankvilaj pensoj, Viaj konsoloj karesas mian animon.
19Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino.
20CXu aligxos al Vi trono de maljusteco, Kiu arangxas maljustajxon en la nomo de la legxo?
20Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones?
21Ili sin armas kontraux la animo de virtulo, Kaj sangon senkulpan ili akuzas.
21Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia.
22Sed la Eternulo estos mia rifugxejo; Kaj mia Dio estos la roko de mia sxirmo.
22Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievaspriebėgos uola.
23Kaj Li redonos al ili por iliaj malbonagoj, Kaj por ilia malboneco Li ilin ekstermos; Ilin ekstermos la Eternulo, nia Dio.
23Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos.