¹Grádicsok éneke, Dávidtól.

¹Jei Viešpats nebūtų stojęs už mus,­tesako Izraelis,­

²Ha nem az Úr az, a ki velünk volt, mikor ránk támadtak az emberek:

²jei Viešpats nebūtų stojęs už mus, kai žmonės mus užpuolė,

³Akkor elevenen nyeltek volna el minket, a mint felgerjedt haragjok ellenünk;

³jie mus gyvus būtų prariję, kai užsidegė jų rūstybė prieš mus.

⁴Akkor elborítottak volna minket a vizek, patak futott volna át felettünk;

⁴Tada vandenys mus būtų užlieję, srovė būtų apsėmusi mūsų sielas,

⁵Akkor átfutottak volna rajtunk a felbõszült vizek.

⁵gausūs vandenys būtų apsėmę mūsų sielas.

⁶Áldott az Úr, a ki nem adott minket fogaik prédájául!

⁶Palaimintas Viešpats, kuris neatidavė mūsų į jų dantis.

⁷Lelkünk megszabadult, mint a madár, a madarásznak tõrébõl. A tõr elszakadt, mi pedig megszabadultunk.

⁷Mūsų sielos ištrūko kaip paukštis iš medžiotojo tinklo. Tinklas sutrūko, ir mes pasprukome.

⁸A mi segítségünk az Úr nevében van, a ki teremtette az eget és földet.

⁸Mūsų pagalba yra Viešpaties, dangaus ir žemės Kūrėjo, vardas.