¹Grádicsok éneke.

¹Kai Siono belaisvius vedė Viešpats namo, buvome tarsi sapne.

²Akkor megtelt a szánk nevetéssel, nyelvünk pedig vígadozással. Akkor így szóltak a pogányok: Hatalmasan cselekedett ezekkel az Úr!

²Mūsų burnos buvo pilnos juoko, liežuviai­giedojimo. Pagonys kalbėjo: “Jiems Viešpats didelių dalykų padarė”.

³Hatalmasan cselekedett velünk az Úr, azért örvendezünk.

³Viešpats didelių dalykų mums padarė, todėl mes džiaugiamės.

⁴Hozd vissza, Uram, a mi foglyainkat, mint patakokat a déli földön!

⁴Parvesk, Viešpatie, mūsų ištremtuosius kaip upelius pietuose.

⁵A kik könyhullatással vetnek, vígadozással aratnak majd.

⁵Kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus.

⁶A ki vetõmagját sírva emelve megy tova, vígadozással jõ elõ, kévéit emelve.

⁶Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus.