¹Oh mely szépek a te lépéseid a sarukban,

¹Kokios gražios tavo kojos su kurpėmis, kunigaikščio dukra! Tavo strėnų išlenkimai kaip papuošalai, kaip menininko rankų darbas.

²A te köldököd, mint a kerekded csésze,

²Tavo liemuo lyg ištekinta taurė, kurioje niekada nestinga gėrimo, tavo pilvas lyg kviečių krūva, apkaišiota lelijomis.

³A te két emlõd, [mint] két õzike,

³Tavo dvi krūtys lyg stirnos dvynukai.

⁴A te nyakad, mint az elefánttetembõl csinált torony;

⁴Tavo kaklas lyg dramblio kaulo bokštas. Tavo akys lyg Hešbono tvenkiniai prie Batrabimo vartų. Tavo nosis lyg Libano bokštas, nukreiptas Damasko link.

⁵A te fejed hasonló rajtad a Kármelhez,

⁵Tavo galva lyg Karmelis. Tavo galvos plaukai lyg purpuras, karalius sužavėtas tavo garbanomis.

⁶Mely igen szép vagy és mely kedves,

⁶Kokia graži ir miela pažiūrėti tu esi, mano mylimoji!

⁷Ez a te termeted hasonló a pálmafához,

⁷Tavo stuomuo yra panašus į palmę, tavo krūtys­į vynuogių kekes.

⁸Azt mondám: felhágok a pálmafára,

⁸Aš tariau: “Įkopsiu į palmę, įsikibsiu į jos šakas”. Tavo krūtys bus kaip vynuogių kekės, tavo burnos kvapas­kaip obuolių.

⁹És a te ínyed, mint a legjobb bor,

⁹Tavo lūpos yra lyg geriausias vynas, kuris švelniai slenka gomuriu ir prakalbina apsnūdusį.

¹⁰Én az én szerelmesemé vagyok,

¹⁰Aš priklausau savo mylimajam, o jis geidžia manęs.

¹¹No, én szerelmesem, menjünk ki a mezõre,

¹¹Ateik, mylimasis, eikime į laukus, nakvokime kaime.

¹²Felkelvén menjünk a szõlõkbe,

¹²Anksti rytą apžiūrėkime vynuogynus, ar jau sprogsta vynmedžiai, ar skleidžiasi žiedai, ar pražydo granato medžiai. Ten aš tau atiduosiu savo meilę.

¹³A mandragórák illatoznak,

¹³Mandragoros kvepia, prie mūsų durų yra įvairiausių vaisių, šviežių ir senų, kuriuos laikiau tau, mano mylimasai.