¹Dengan sumpah aku telah berjanji gadis muda tak akan kupandang dengan berahi.

¹“Pasižadėjau niekada geisdamas nežiūrėti į mergaitę.

²Apakah yang dilakukan Allah terhadap kita? Bagaimanakah dibalas-Nya perbuatan manusia?

²Kokia yra man Dievo skirta dalia? Ką paveldėsiu iš aukštybių nuo Visagalio?

³Celaka dan kemalangan pasti Ia datangkan kepada orang yang melakukan kejahatan!

³Ar žlugimas neskirtas nedorėliui ir pasmerkimas piktadariui?

⁴Allah pasti mengetahui segala perbuatanku; dilihat-Nya segala langkahku.

⁴Jis juk mato visus mano kelius ir skaičiuoja mano žingsnius.

⁵Aku bersumpah bahwa belum pernah aku bertindak curang; belum pernah pula aku menipu orang.

⁵Ar aš kada vaikščiojau tuštybėje ir ar mano koja skubėjo į apgaulę?

⁶Biarlah Allah menimbang aku di atas neraca yang sah, maka Ia akan tahu bahwa aku tidak bersalah.

⁶Tegul pasveria mane teisingomis svarstyklėmis ir Dievas žinos mano nekaltumą.

⁷Andaikata aku telah menyimpang dari jalan yang benar, atau hatiku tertarik oleh hal yang cemar, jika tanganku ternoda oleh dosa,

⁷Jei mano žingsnis nukrypo nuo kelio, jei mano širdis sekė paskui akis, jei mano rankos nešvarios,

⁸maka biarlah orang lain makan apa yang kutabur, dan seluruh hasil bumiku hancur.

⁸tada, ką pasėsiu, tegul naudoja kiti ir mano palikuonys tebūna išrauti su šaknimis.

⁹Seandainya pernah aku tertarik kepada istri tetanggaku, dan dengan sembunyi, kuintip dia di balik pintu,

⁹Jei mano širdis geidė moters ir jei tykojau prie savo artimo durų,

¹⁰maka biarlah istriku memasak untuk orang lain; biarlah di ranjang lelaki lain ia berbaring.

¹⁰tai mano žmona tegul mala kitam ir kitas tegul pasilenkia virš jos.

¹¹Jika dosa yang keji itu memang kulakukan, aku patut menerima hukuman.

¹¹Tai begėdiškas nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas teismo;

¹²Dosa itu membinasakan seperti api neraka, segala yang kumiliki habis dibakarnya.

¹²tai ugnis, naikinanti viską, kuri išrautų visas mano gėrybes.

¹³Ketika hambaku mengeluh karena haknya kusalahi, kudengarkan dia dan kuperlakukan dengan tulus hati.

¹³Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi,

¹⁴Jika tidak, bagaimana harus kuhadapi Allahku? Apa jawabku pada waktu Ia datang menghakimi aku?

¹⁴tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane?

¹⁵Bukankah Allah yang menciptakan aku, menciptakan juga hamba-hambaku itu?

¹⁵Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose?

¹⁶Belum pernah aku tak mau menolong orang yang papa, atau membiarkan para janda hidup berputus asa.

¹⁶Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo?

¹⁷Belum pernah kubiarkan yatim piatu kelaparan, sedangkan aku sendiri cukup makanan.

¹⁷Ar aš vienas valgiau ir nedaviau našlaičiui?

¹⁸Sejak kecil mereka kupelihara; seumur hidupku kubimbing mereka.

¹⁸Nuo savo jaunystės aš auginau jį ir nuo savo gimimo padėdavau našlėms.

¹⁹Jika kulihat orang yang berkekurangan, terlalu miskin untuk membeli pakaian,

¹⁹Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti?

²⁰kuhangatkan dia dengan kain wol dari dombaku sendiri, maka ia akan memuji aku dengan segenap hati.

²⁰Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis?

²¹Sekiranya pernah aku menindas yatim piatu, sebab yakin akan menang perkaraku,

²¹Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius,

²²maka biarlah patah kedua lenganku sehingga terpisah dari bahuku.

²²tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta.

²³Tak akan aku berbuat begitu, sebab hukuman Allah sangat mengecutkan hatiku.

²³Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.

²⁴Tidak pernah aku mengandalkan hartaku,

²⁴Ar pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’?

²⁵atau membanggakan kekayaanku.

²⁵Ar džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais?

²⁶Tak pernah kusembah mentari yang bersinar cerah ataupun bulan yang bercahaya indah.

²⁶Ar man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį,

²⁷Tak pernah aku terpikat olehnya, atau kukecup tanganku untuk menghormatinya.

²⁷mano širdis buvo slapta suvedžiota, ar aš bučiavau savo ranką?

²⁸Dosa semacam itu patut mendapat hukuman mati; karena Allah Yang Mahakuasa telah diingkari.

²⁸Tai būtų nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti teisme, nes būčiau išsigynęs Dievo, kuris yra aukštybėse.

²⁹Belum pernah aku bersenang karena musuhku menderita, atau bersukacita karena ia mendapat celaka.

²⁹Ar aš džiaugiausi manęs nekenčiančio nelaime ir nesėkme?

³⁰Aku tidak berdoa untuk kematian musuhku; tak pernah aku berbuat dosa semacam itu.

³⁰Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai.

³¹Orang-orang yang bekerja padaku tahu, bahwa siapa saja kujamu di rumahku.

³¹Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’

³²Rumahku terbuka bagi orang yang bepergian; tak pernah kubiarkan mereka bermalam di jalan.

³²Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris.

³³Orang lain menyembunyikan dosanya, tetapi aku tak pernah berbuat seperti mereka.

³³Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių;

³⁴Pendapat umum tidak kutakuti, dan penghinaan orang, aku tak perduli. Tak pernah aku tinggal di rumah atau diam saja, hanya karena takut akan dihina.

³⁴nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau.

³⁵Tiadakah orang yang mau mendengarkan kata-kataku? Ku bersumpah bahwa benarlah semuanya itu. Kiranya Yang Mahakuasa menjawab aku. Seandainya tuduhan musuh terhadap aku ditulis semua sehingga terlihat olehku,

³⁵O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.

³⁶maka dengan bangga akan kupasang pada bahu, dan sebagai mahkota kulekatkan di kepalaku.

³⁶Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos.

³⁷Akan kuberitahukan kepada Allah segala yang kubuat; akan kuhadapi Dia dengan bangga dan kepala terangkat.

³⁷Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.

³⁸Seandainya tanah yang kubajak telah kucuri, dan kurampas dari pemiliknya yang sejati,

³⁸Jei mano žemė šaukia prieš mane ir jos vagos skundžiasi,

³⁹seandainya hasilnya habis kumakan, dan petani yang menanamnya kubiarkan kelaparan,

³⁹jei valgiau jos derlių neapmokėjęs ir jos darbininkams apsunkinau gyvenimą,

⁴⁰biarlah bukan jelai dan gandum yang tumbuh di ladang, melainkan semak berduri dan rumput ilalang." Sekianlah kata-kata Ayub.

⁴⁰tai kviečių vietoje tegul auga erškėčiai, o miežių vietoje­piktžolės”. Taip Jobas baigė savo kalbą.