1Mazmur Asaf. Sungguh baiklah Allah bagi umat-Nya, bagi orang yang berhati murni.
1Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra.
2Tetapi aku sudah bimbang, kepercayaanku hampir saja hilang,
2Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.
3sebab aku cemburu kepada orang congkak, ketika aku melihat keberuntungan orang jahat.
3Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.
4Sebab mereka tidak menderita sakit, badan mereka kuat dan sehat.
4Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.
5Mereka tidak menanggung susah, tidak ditimpa kemalangan seperti orang lain.
5Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.
6Karena itu mereka bersikap sombong, dan selalu bertindak dengan kekerasan.
6Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.
7Dari hati mereka tertumpah kejahatan; mereka sibuk dengan rencana-rencana jahat.
7Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.
8Mereka mengejek dan mengata-ngatai, dan dengan sombong mengancam akan menindas.
8Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.
9Mereka menghujat Allah di surga, dan membual kepada orang-orang di bumi,
9Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.
10sehingga umat Allah pun berbalik kepada mereka, dan percaya kepada omongan mereka.
10Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.
11Kata mereka, "Allah tidak tahu, Yang Mahatinggi tidak mengerti."
11Jie sako: “Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?”
12Begitulah keadaan orang jahat; hidupnya tenang, hartanya terus bertambah.
12Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.
13Percuma saja aku menjaga hatiku bersih; tak ada gunanya aku menjauhi dosa.
13Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?
14Sebab sepanjang hari aku ditimpa kemalangan; setiap pagi aku disiksa.
14Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.
15Sekiranya aku berkata begitu, aku mengkhianati angkatan anak-anakmu.
15Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.
16Tetapi waktu aku berusaha untuk mengerti, hal itu terlalu sulit bagiku.
16Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,
17Akhirnya aku masuk ke Rumah TUHAN, lalu mengertilah aku kesudahan orang jahat.
17kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.
18Kautempatkan mereka di jalan yang licin, dan Kaubiarkan mereka jatuh binasa.
18Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.
19Dalam sekejap mata mereka hancur, amat dahsyatlah kesudahan mereka.
19Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.
20Seperti mimpi yang menghilang di waktu pagi; ketika Engkau bangkit, ya TUHAN, mereka pun lenyap.
20Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.
21Ketika aku merasa kesal dan hatiku seperti tertusuk,
21Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,
22aku bodoh dan tidak mengerti, aku seperti binatang di hadapan-Mu.
22aš buvau kvailas ir neišmanantislyg gyvulys Tavo akivaizdoje.
23Namun aku tetap di dekat-Mu, Engkau memegang tangan kananku.
23Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.
24Kaubimbing aku dengan nasihat, dan Kauterima aku dengan kehormatan kelak.
24Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.
25Siapa yang kumiliki di surga kecuali Engkau? Selain Engkau tak ada yang kuinginkan di bumi.
25Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.
26Sekalipun jiwa ragaku menjadi lemah, Engkaulah kekuatanku, ya Allah; Engkaulah segala yang kumiliki untuk selama-lamanya.
26Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
27Orang yang meninggalkan Engkau akan celaka, Kaubinasakan orang yang tidak setia kepada-Mu.
27Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.
28Tetapi bagiku sungguh baiklah berada dekat Allah, TUHAN Allah kujadikan tempat perlindunganku, supaya aku dapat mewartakan segala perbuatan-Nya.
28Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.