1Di temdint n Qiṣarya, yella yiwen wergaz iwumi qqaṛen Kurnilyus, d lqebṭan n yiwet n terbaɛt isem-is « tarbaɛt n Selyan ».
1Cezarėjoje gyveno vyras, vardu Kornelijus, vadinamosios italų kohortos šimtininkas.
2Am nețța am wexxam-is ḍuɛen Sidi Ṛebbi ; ițseddiq i igellilen, yerna am iḍ am ass yezga ideɛɛu ɣer Sidi Ṛebbi.
2Jis buvo dievotas ir drauge su savo namiškiais bijojo Dievo, gausiai šelpdavo žmones ir nuolat melsdavosi Dievui.
3Yiwen wass, leǧwahi n tlata n tmeddit, iweḥḥa-yas-ed Sidi Ṛebbi, iwala yiwen lmelk ikcem-ed ɣuṛ-es yenna-yas-d : A Kurnilyus !
3Kartą, apie devintą valandą, jis regėjime aiškiai išvydo pas jį ateinantį Dievo angelą, kuris jam tarė: “Kornelijau!”
4Kurnilyus yerfed allen-is ɣuṛ-es, tekcem-it tugdi, ițergigi, yerra-yas : D acu, a Sidi ? Lmelk yenna-yas-d : Sidi Ṛebbi yeqbel taẓallit-ik akk-d lewɛadi i tețțakeḍ i imeɣban ;
4Tas, pažvelgęs į jį, išsigando ir paklausė: “Kas yra, viešpatie?” Šis jam atsakė: “Tavo maldos ir gailestingumo aukos pakilo Dievo akivaizdon, ir Jis tave prisiminė.
5Tura ceggeɛ irgazen ɣer temdint n Jafa, ɣer Semɛun, win iwumi qqaṛen Butṛus, iwakken a d-yas.
5Dabar siųsk vyrus į Jopę ir pasikviesk Simoną, vadinamą Petru.
6A t-tafeḍ ɣer yiwen wergaz i gxeddmen deg uɣerruz, ula d nețța isem-is Semɛun ; axxam-is yezga-d ɣef rrif n lebḥeṛ.
6Jis svečiuojasi pas vieną odininką, Simoną, kurio namai stovi prie jūros. Petras pasakys tau, ką turi daryti”.
7Mi gṛuḥ lmelk-nni i s-d-ihedṛen, Kurnilyus yessawel i sin seg iqeddacen-is akk-d yiwen uɛeskṛi n terbɛat-is i gellan d argaz iḍuɛen Sidi Ṛebbi.
7Kai su juo kalbėjęs angelas pasitraukė, Kornelijus pasišaukė du tarnus ir vieną pamaldų kareivį iš nuolat šalia esančių valdinių
8iḥka-yasen-d ayen akk yedṛan; dɣa iceggeɛ-iten ɣer temdint n Jafa.
8ir, viską jiems išaiškinęs, išsiuntė į Jopę.
9Azekka-nni, mi qṛib ad awḍen wid i gceggeɛ Kurnilyus ɣer temdint n Jafa, Buṭrus yuɣ-it lḥal yuli ɣef ssḍeḥ iwakken ad idɛu ɣer Sidi Ṛebbi, aț-țili d leǧwahi n tnac n wass,
9Rytojaus dieną, kai šitie keliaudami artinosi prie miesto, Petras užlipo ant plokščiastogio melstis. Buvo apie šeštą valandą.
10yeṭṭef-it laẓ yebɣa ad yečč. Llan țheggin-as-ed lqut, taswiɛt kan iweḥḥa-yas-ed Sidi Ṛebbi ;
10Jis pasijuto labai išalkęs ir norėjo užkąsti. Kol jam ruošė valgį, jį ištiko dvasios pagava.
11iwala igenni yeldi, yiwet lḥaǧa icuban ɣer tẓeṛbit tameqqrant icudden si ṛebɛa tɣemmaṛ, tețṣubbu-d ɣer lqaɛa.
11Jis išvydo atsivėrusį dangų, iš kurio jam leidosi žemyn kažkoks padėklas, lyg didelė marška, pririšta už keturių kampų ir nuleidžiama žemėn.
12Llan deg-s lewḥuc at ṛebɛa idaṛṛen n mkul ṣṣifa, wid iteddun ɣef wuɛebbuḍ, akk-d yefṛax n igenni s mkul ṣṣifa.
12Jame buvo įvairiausių žemės keturkojų, laukinių žvėrių, roplių ir padangės paukščių.
13Yesla i yiwen n ṣṣut yenna yas-d : A Buṭrus, ekker ! Ezlu teččeḍ !
13Ir jam pasigirdo balsas: “Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!”
14Lameɛna Butṛus yenna-yas : Ala a Sidi, di leɛmeṛ-iw ur ččiɣ ayen iḥeṛmen neɣ ayen ur neṣfi.
14Bet Petras atsakė: “Jokiu būdu, Viešpatie! Aš niekuomet nesu valgęs nieko sutepto ar nešvaraus”.
15Sṣut-nni inṭeq-ed tikkelt tis snat yenna-yas-d : Ayen iḥseb Sidi Ṛebbi d leḥlal, ur k-id-iṣaḥ ara a t-tḥesbeḍ d leḥṛam !
15Balsas antrą kartą tarė: “Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!”
16Ayagi, iweḥḥa-yas-t-id Sidi Ṛebbi tlata n tikkal ; imiren kan, lḥaǧa-nni tețwarfed ɣer igenni.
16Taip pasikartojo tris kartus, ir tuojau padėklas vėl pakilo į dangų.
17Akken mazal Buṭrus yețxemmim ɣef lmeɛna n uweḥḥi-nni, wwḍen-d yergazen-nni i d-iceggeɛ Kurnilyus steqsayen ɣef wexxam n Semɛun.
17Petrui tebesvarstant, ką galėtų reikšti matytas regėjimas, štai Kornelijaus pasiuntiniai, išklausinėję, kur Simono namai, sustojo prie vartų.
18Mi d-wwḍen ɣer tewwurt, ssawlen, steqsan ma deg wexxam-nni i gețțili Semɛun iwumi qqaṛen Butṛus.
18Jie sušukę paklausė: “Ar čia vieši Simonas, vadinamas Petru?”
19Mazal Buṭrus ițxemmim ɣef wuweḥḥi-nni, mi s-d-yenna Ṛṛuḥ iqedsen : Atnaya tlata yergazen țnadin fell-ak.
19Petrui, vis tebemąstančiam apie regėjimą, Dvasia tarė: “Štai trys vyrai ieško tavęs.
20Ur țkukru ara, kker, ddu yid-sen axaṭer d nekk i ten-id iceggɛen.
20Kelkis, lipk žemyn ir keliauk su jais nė kiek nedvejodamas, nes Aš juos atsiunčiau”.
21Butṛus iṣubb-ed ɣuṛ-sen, yenna yasen : Aql-i ! D nekk i d Buṭrus ! D acu akka i kkun-id-yewwin ɣuṛ-i ?
21Taigi Petras nulipo žemyn pas Kornelijaus siųstus vyrus ir tarė: “Štai aš, kurio ieškote. Su kokiu reikalu atėjote?”
22Nutni rran-as : D lqebṭan-nneɣ Kurnilyus, i ɣ-d iceggɛen ɣuṛ-ek ! D argaz țcekkiṛen akk wat Isṛail yerna ḥemmlen-t axaṭer d amdan aḥeqqi iḍuɛen Sidi Ṛebbi. Ibedd-ed ɣuṛ-es lmelk n Sidi Ṛebbi yenna-yas-d a d-iceggeɛ ɣuṛ-ek, a d-taseḍ ɣer wexxam-is iwakken ad isel i wayen i tesɛiḍ a s-t-id-tiniḍ.
22Tie atsakė: “Šimtininkas Kornelijus, teisus ir dievobaimingas vyras, turintis gerą vardą visoje žydų tautoje, gavo iš šventojo angelo nurodymą pakviesti tave į savo namus ir išklausyti tavo žodžių”.
23Buṭrus issekcem-iten ad nsen ɣuṛ-es. Azekka-nni ikker yedda yid-sen nețța d kra n watmaten n Jafa.
23Tada Petras paprašė juos į vidų ir svetingai priėmė. Kitą rytą iškeliavo su jais. Jį lydėjo keli broliai iš Jopės.
24Sellazekka-nni, wwḍen ɣer temdint n Qiṣarya. Kurnilyus yețṛaǧu ten deg wexxam-is nețța d leḥbab-is akk-d imawlan-is i d-yeɛṛeḍ.
24Rytojaus dieną jie atvyko į Cezarėją. Kornelijus jų laukė, susikvietęs savo gimines ir artimiausius draugus.
25Akken iteddu Butṛus ad yekcem, immuger-it-id Kurnilyus ɣer tewwurt n wefrag, yeɣli ɣer idaṛṛen-is, yekna zdat-es iwakken ad isṭerḥeb yis s leqdeṛ ameqqran.
25Įeinantį Petrą Kornelijus pasitiko ir, puldamas po kojų, išreiškė jam pagarbą.
26Meɛna Butṛus issekker-it-id yenna-yas : Kker fell-ak ! D amdan am kečč i lliɣ.
26Bet Petras pakėlė Kornelijų, tardamas: “Kelkis! Juk ir aš esu žmogus!”
27Leḥḥun, țmeslayen armi kecmen ɣer wexxam, yufa dinna aṭas n yemdanen i gennejmaɛen.
27Paskui, kalbėdamasis su juo, įėjo vidun ir, radęs daug susirinkusių,
28Buṭrus yenna-yasen : Yak teẓram d leḥṛam i wemdan n wat Isṛail ad ixaleḍ abeṛṛani neɣ ad ikcem ɣer wexxam-is. Lameɛna Sidi Ṛebbi yessefhem-iyi-d belli ur ilaq ara a d-nini ɣef walebɛaḍ belli ur zeddig ara neɣ ur iṣfi ara ;
28prabilo: “Jūs žinote, kad žydui nevalia bendrauti ar užeiti pas svetimtautį. Bet Dievas parodė man, jog negalima jokio žmogaus laikyti suteptu ar netyru.
29daymi i qebleɣ a d-aseɣ mi yi-d-tessawlem. Init-iyi-d tura sebba ɣef wacu i d-tceggɛem ɣuṛ-i.
29Štai kodėl pakviestas aš nesipriešindamas atvykau. Taigi klausiu dabar, kokiu reikalu mane pakvietėte?”
30Kurnilyus yerra-yas : Ṛebɛa wussan aya, leǧwahi n tlata n tmeddit, lliɣ deɛɛuɣ ɣer Sidi Ṛebbi deg wexxam-iw ; ataya ibedd-ed zdat-i yiwen wergaz s llebsa yețfeǧǧiǧen,
30Kornelijus atsakė: “Kaip tik dabar sukanka lygiai keturios dienos, kai aš savo namuose pasninkavau ir meldžiausi devintą valandą. Ir štai prieš mane stojo spindinčiais drabužiais vyras
31yenna-yi-d : « A Kurnilyus ! Sidi Ṛebbi yeqbel taẓallit-ik akk-d lewɛadi i tețțakeḍ i igellilen.
31ir prabilo: ‘Kornelijau, tavo maldos išklausytos, ir Dievas prisiminė tavo gailestingumo aukas.
32Ceggeɛ ɣer temdint n Jafa ɣerSemɛun ițusemman Butṛus iwakken a d-yas ; a t-tafeḍ ɣer yiwen i gxeddmen igelman, ula d nețța isem-is Semɛun ; axxam-is yezga-d ɣef rrif n lebḥeṛ.
32Tad siųsk pasiuntinius į Jopę ir pasikviesk Simoną, vadinamą Petru. Jis yra apsistojęs odininko Simono namuose prie jūros. Atėjęs jis tau viską pasakys’.
33Imiren ceggɛeɣ-en ɣuṛ-ek ; tanemmirt-ik imi d-tusiḍ. Tura ihi aql-aɣ akk dagi zdat Sidi Ṛebbi iwakken a nsel s ɣuṛ-ek, ayen akk i k-d-yumeṛ Sidi Ṛebbi a ɣ-t-id-tiniḍ.
33Taigi aš iš karto pasiunčiau pas tave, o tu gerai padarei, čia atvykdamas. Dabar mes visi esame susirinkę Dievo akivaizdoje, kad išgirstume visa, ką Dievas tau pavedė”.
34Butṛus yebda ameslay yenna : Armi ț-țura i fehmeɣ belli ț-țideț, Sidi Ṛebbi ur ixeddem ara lxilaf ger yemdanen.
34Tada, atvėręs lūpas, Petras pasakė: “Iš tiesų dabar suprantu, kad Dievas neatsižvelgia į asmenis.
35 Lameɛna di mkul lǧens, yal amdan i t-yețḍuɛun, ixeddmen ayen yellan d lḥeqq, iɛǧeb-as i Ṛebbi i gellan d Illu n yemdanen meṛṛa ; teslam belli iceggeɛ-ed awal-is i wat Isṛail, ibecceṛ-asen-d lehna s Ɛisa Lmasiḥ.
35Jam priimtinas kiekvienos tautos žmogus, kuris Jo bijo ir teisiai gyvena.
37Ahat teslam s wayen yedṛan di tmurt n Yahuda meṛṛa ; yebda-d si tmurt n Jlili seg wasmi ițbecciṛ Yeḥya aɣeṭṭas, aɣḍas n waman.
36Jis pasiuntė savo žodį Izraelio vaikams ir per Jėzų Kristų paskelbė taikos Evangeliją. Jis yra visų Viešpats.
38Teslam s Ɛisa Anaṣari amek i t-iččuṛ Sidi Ṛebbi s tezmert akk-d Ṛṛuḥ iqedsen, amek i gteddu seg umkan ɣer wayeḍ, ixeddem lxiṛ, amek isseḥlay wid akk i gemlek Cciṭan, axaṭer Sidi Ṛebbi ițțili yid-es.
37Jūs žinote, kas yra įvykę visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos, po Jono skelbtojo krikšto,
39Aql-aɣ d inigan n wayen akk i gexdem di tmurt n wat Isṛail ț-țemdint n Lquds anda i t-nɣan mi t-semmṛen ɣef wumidag,
38kaip Dievas patepė Šventąja Dvasia ir jėga Jėzų iš Nazareto, ir Jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas buvo su Juo.
40meɛna ass wis tlata Sidi Ṛebbi isseḥya-t-id si ger lmegtin ; yefka-yas tazmert s wayes i d-isbeggen iman-is,
39Mes esame liudytojai visko, ką Jis yra padaręs žydų šalyje ir Jeruzalėje. Jį nužudė, pakabindami ant medžio.
41mačči i yemdanen meṛṛa meɛna i nukkni kan i gextaṛ Sidi Ṛebbi a nili d inagan-is ; nukkni yeččan, yeswan yid-es mi d-iḥya si ger lmegtin.
40Tačiau trečią dieną Dievas Jį prikėlė ir leido Jam pasirodyti,
42Sidna Ɛisa iweṣṣa-yaɣ a nbecceṛ i yemdanen meṛṛa, belli d nețța i gextaṛ Sidi Ṛebbi iwakken ad iḥaseb wid yeddren akk-d wid yemmuten.
41beje, ne visai tautai, o Dievo iš anksto išrinktiems liudytojams, būtent mums, kurie su Juo valgėme ir gėrėme, Jam prisikėlus iš numirusių.
43Lenbiya akk cehden-d fell-as belli kra n win ara yamnen yis, a s-țwaɛeffun ddnubat-is s yisem-is.
42Jis mums įsakė skelbti žmonėms ir liudyti, kad Jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas.
44Urɛad ifuk Buṭrus ameslay mi d-yers Ṛṛuḥ iqedsen ɣef wid akk yellan dinna, i gesmeḥsisen i wawal n Sidi Ṛebbi.
43Apie Jį visi pranašai liudija, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, gauna Jo vardu nuodėmių atleidimą”.
45Wid i geddan d Butṛus, yellan d at Isṛail yumnen s Lmasiḥ, dehcen, wehmen imi d-yețțunefk Ṛṛuḥ iqedsen ula i wid ur nelli ara n wat Isṛail.
44Petrui dar tebekalbant šiuos dalykus, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio.
46Axaṭer sellen-asen heddṛen yerna țḥemmiden Sidi Ṛebbi s tutlayin ur nețwassen ara. Dɣa Butṛus yenna :
45Su Petru atvykę žydų kilmės tikintieji labai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlieta Šventosios Dvasios dovana.
47Eɛni nezmer a nḥeṛṛem seg weɣḍas deg waman wid iwumi i d-yețțunefk Ṛṛuḥ iqedsen am nukkni ?
46Jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir aukštinant Dievą.
48Dɣa Yefka lameṛ ad țwaɣeḍsen s yisem n Sidna Ɛisa Lmasiḥ ; imiren ḥellelen-t ad yeqqim yid-sen kra n wussan.
47Tuomet Petras tarė: “Ar kas galėtų uždrausti pasikrikštyti jiems vandeniušiems, kurie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?”
48Ir jis liepė juos pakrikštyti Viešpaties vardu. Po to jie prašė jį pasilikti dar kelias dienas.