1Caɛul mazal ițqehhiṛ inelmaden n Sidna Ɛisa, ițgalla deg-sen a ten-ineɣ. Iṛuḥ ɣer lmuqeddem ameqqran,
1Tuo tarpu Saulius, tebealsuodamas grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius, nuėjo pas vyriausiąjį kunigą
2issuter-as a s-d-ixdem lkaɣeḍ ara yawi ɣer leǧwameɛ meṛṛa n temdint n Dimecq, iwakken ma yufa deg-sen wid ittabaɛen abrid n Ɛisa Lmasiḥ, ama d argaz ama ț-țameṭṭut, a ten-id-yawi țwarzen ɣer temdint n Lquds.
2ir išgavo raštus Damasko sinagogoms, kad, užtikęs to Kelio sekėjus, vyrus ir moteris, galėtų juos suiminėti ir gabenti į Jeruzalę.
3Yella iteddu deg webrid, qṛib ad yaweḍ ɣer temdint n Dimecq. Taswiɛt kan, tekka-d yiwet n tafat seg igenni tfeǧǧeǧ-ed fell-as, tezzi yas-d.
3Kai keliaudamas priartėjo prie Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa.
4Yeɣli ɣer lqaɛa, yesla i yiwen n ṣṣut i s-d-yeqqaṛen : Caɛul ! A Caɛul ! Acuɣeṛ i yi tețqehhiṛeḍ ?
4Jis krito ant žemės ir išgirdo balsą, sakantį jam: “Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?”
5Yenna-yas : Anwa-k a Sidi ? Sṣut-nni yerra-yas-d : D nekk i d Ɛisa, win akken i tețqehhiṛeḍ !
5Jis tarė: “Kas Tu esi, Viešpatie?” Viešpats atsakė: “Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Sunku tau spyriotis prieš akstiną!
6Kker fell-ak ! Ṛuḥ ɣer temdint n Dimecq, dinna ara k-d-inin acu ara txedmeḍ.
6Kelkis, eik į miestą, ir tau bus pasakyta, ką turi daryti”.
7Irgazen i geddan yid-es bedden, dehcen, ggugmen ; slan i taɣect-nni lameɛna ur walan ula d yiwen.
7Su juo keliavę vyrai stovėjo be žado: jie girdėjo balsą, tačiau nieko nematė.
8Caɛul ikker-ed si lqaɛa, ɣas akken ldint wallen-is, ur yețwali ara. Sṭfen-as afus, wwin-t ɣer temdint n Dimecq.
8Saulius atsikėlė nuo žemės, bet, atmerkęs akis, nieko nebematė. Laikydami už rankos, jie nuvedė jį į Damaską.
9Yeqqim tlata wussan ur iwala, ur ičči, ur yeswi. Caɛul yumen s Ɛisa Lmasiḥ
9Jis tris dienas išbuvo neregintis, nieko nevalgė ir negėrė.
10Di temdint n Dimecq, yella yiwen unelmad isem-is Ananyas ; Sidi Ṛebbi yessawel-as-d deg uweḥḥi, Ananyas yerra-yas : Aql-iyi a Sidi.
10Damaske buvo vienas mokinys, vardu Ananijas. Viešpats tarė jam regėjime: “Ananijau!” Šis atsakė: “Štai aš, Viešpatie”.
11Sidi Ṛebbi yenna-yas : Kker tṛuḥeḍ ɣer webrid ițusemman « Abrid ayeffus », ɣer wexxam n Yuda ; dinna steqsi ɣef yiwen wergaz isem-is Caɛul n temdint n Sars. Atan ideɛɛu ɣer Sidi Ṛebbi,
11Viešpats tęsė: “Kelkis, eik į gatvę, vadinamą Tiesiąja, ir Judo namuose teiraukis tarsiečio, vardu Sauliaus. Štai, jis meldžiasi
12yețwali deg uweḥḥi ikcem ɣuṛ-es yiwen wergaz isem-is Ananyas, yessers ifassen-is fell-as iwakken a t-id-yuɣal yeẓri.
12ir regėjime pamatė vyrą, vardu Ananiją, ateinantį ir uždedantį ant jo rankas, kad praregėtų”.
13Ananyas yerra-yas : A Sidi, acḥal n yemdanen i d yeḥkan fell-as ițqehhiṛ inelmaden-ik imqedsen di temdint n Lquds !
13Ananijas atsakė: “Viešpatie, iš daugelio esu girdėjęs apie tą vyrą, kiek daug pikto jis yra padaręs Tavo šventiesiems Jeruzalėje.
14Yusa-d ɣer dagi daɣen s țțesriḥ n lmuqedmin imeqqranen iwakken ad yerr ɣer lḥebs wid akk ineddhen s yisem-ik.
14Ir čia jis turi aukštųjų kunigų įgaliojimus suiminėti visus, kurie šaukiasi Tavo vardo”.
15Lameɛna Sidna Ɛisa yenna-yas : Ṛuḥ, axaṭer argaz-agi d nekk i t-yextaṛen iwakken ad ibecceṛ isem-iw i wat Isṛail, i leǧnas nniḍen akk-d igelliden-nsen.
15Bet Viešpats jam tarė: “Eik, nes jis yra mano išrinktas indas, kuris neš mano vardą pagonims, karaliams ir Izraelio vaikams.
16Yerna a s ssekneɣ acḥal ara yeɛteb ɣef ddemma n yisem-iw.
16Aš jam parodysiu, kiek daug jis turės iškentėti dėl mano vardo”.
17Ananyas iṛuḥ ; mi gewweḍ ɣer wexxam-nni, yessers ifassen-is ɣef Caɛul yenna-yas : A Caɛul a gma, d Sidna Ɛisa-nni i k-d-iḍehṛen deg-webrid ansi i d-tusiḍ, i yi-d-iceggɛen iwakken a k-id-yuɣal yeẓri yerna aț-țeččaṛeḍ d Ṛṛuḥ iqedsen.
17Ananijas nuėjo į tuos namus, uždėjo ant jo rankas ir tarė: “Broli Sauliau! Viešpats Jėzus, kuris tau pasirodė kelyje, kai keliavai, atsiuntė mane, kad tu vėl regėtum ir taptum pilnas Šventosios Dvasios”.
18Imiren kan ɣlin-d seg wallen-is am akken d iqecṛan, dɣa yuɣal-it-id yeẓri ; yekker, yețwaɣḍes.
18Ir bematant jam nuo akių lyg žvynai nukrito. Jis kaipmat atgavo regėjimą ir buvo pakrikštytas.
19Mi gečča, yuɣal-it-id lǧehd ; isɛedda kra wussan ɣer inelmaden i gellan di temdint n Dimecq.
19Paskui užvalgęs sustiprėjo. Pabuvęs kelias dienas su Damasko mokiniais,
20Ur iɛeṭṭel ara, yebda yețbecciṛ di leǧwameɛ n wat Isṛail belli Sidna Ɛisa d Mmi-s n Ṛebbi.
20Saulius bematant pradėjo pamokslauti sinagogose, kad Kristus yra Dievo Sūnus.
21Wid akk i s isellen, wehmen qqaṛen : Eɛni mačči d win akken i gețqehhiṛen di temdint n Lquds wid ineddhen s yisem-agi n Ɛisa ? Eɛni ur d-yusi ara ɣer dagi iwakken a ten-yawi țwarzen ɣer lmuqedmin imeqqranen ?
21Visi, kurie tai girdėjo, be galo stebėjosi ir klausinėjo: “Ar čia ne tas pats, kuris Jeruzalėje persekiojo visus, kurie šaukiasi šito vardo?! Argi jis nėra čia atvykęs jų suimti ir gabenti pas aukštuosius kunigus?!”
22Lameɛna Caɛul simmal yețnerni di liman ; isseɛweq at Isṛail izedɣen di temdint n Dimecq mi sen-d-ițbeggin belli d Ɛisa i d Lmasiḥ.
22O Saulius vis labiau stiprėjo ir kėlė sąmyšį tarp Damaske gyvenančių žydų, įrodinėdamas, kad Jėzus yra Kristus.
23Mi Ɛeddan kra wussan, at Isṛail mcawaṛen akken a t-nɣen ;
23Praslinkus nemažai laiko, žydai nutarė jį nužudyti.
24lameɛna Caɛul yesla s txazabit i bɣan a s xedmen, am yiḍ am ass țɛassan ula ț-țiwura n temdint iwakken a t-nɣen.
24Tačiau Saulius sužinojo apie jų sąmokslą. Dieną ir naktį jie tykojo prie vartų, norėdami jį užmušti,
25Yiwen yiḍ, inelmaden gren-t zdaxel n uqecwal, ṣubben-t-id si ṣṣuṛ i d-izzin i temdint.
25bet mokiniai nakčia nuleido jį per sieną ant virvių pintinėje.
26Mi i d-yusa ɣer temdint n Lquds, Caɛul inuda ɣef yinelmaden, lameɛna kukran-t akk axaṭer ur uminen ara belli yuɣal d anelmad n Sidna Ɛisa.
26Saulius nuvyko į Jeruzalę ir mėgino prisidėti prie mokinių, tačiau visi jo bijojo, netikėdami jį esant mokinį.
27Dɣa Barnabas yewwi-t ɣer ṛṛusul, yeḥka-yasen amek i s-d-iban Sidna Ɛisa deg webrid, amek i s-d-ihḍeṛ d wamek i gbecceṛ s yisem n Sidna Ɛisa ɛinani mbla akukru di temdint n Dimecq.
27Bet Barnabas, pasiėmęs jį, nusivedė pas apaštalus ir jiems papasakojo, kaip kelionėje Saulius regėjęs Viešpatį ir šis kalbėjęs su juo, ir kaip Damaske jis drąsiai pamokslavęs Jėzaus vardu.
28Seg imiren yețṛuḥu yețțuɣal yid-sen di temdint n Lquds, yețbecciṛ ɛinani s yisem n Sidna Ɛisa.
28Taip jis liko su jais Jeruzalėje ir drąsiai kalbėjo Viešpaties Jėzaus vardu.
29Iheddeṛ daɣen nețța d wat Isṛail i d-yusan si tmura i gețmeslayen tayunanit, yețțemjadal yid-sen, meɛna ula d nutni țqelliben a t-nɣen.
29Jis kalbėdavosi ir ginčydavosi su helenistais, o tie kėsinosi jį nužudyti.
30Mi slan watmaten s wannect-agi, srewlen-t ɣer temdint n Qiṣarya iwakken ad iṛuḥ syenna ɣer temdint n Sars.
30Tai sužinoję, broliai jį nugabeno į Cezarėją ir iš ten išsiuntė į Tarsą.
31Tajmaɛt n watmaten yellan di tmura n Yahuda d Jlili akk-d Samarya tethenna, tețțimɣuṛ di liman, tețțeddu s tugdi n Sidi Ṛebbi, tețnerni s lemɛawna n Ṛṛuḥ iqedsen.
31Tuo tarpu bažnyčios visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje džiaugėsi ramybe, statydinosi ir augo, gyvendamos su Viešpaties baime ir guodžiamos Šventosios Dvasios.
32Buṭrus i d-inudan tijmaɛin meṛṛa, iṛuḥ daɣen ɣer watmaten izedɣen di temdint n Lud.
32Kartą Petras, lankydamas jas visas, atėjo pas šventuosius, gyvenančius Lydoje.
33Yufa dinna yiwen wergaz isem-is Inyas ; argaz-agi tmanya iseggasen nețța deg usu axaṭer ikref.
33Ten jis užtiko žmogų, vardu Enėją, kuris paralyžiuotas jau aštuoneri metai gulėjo patale.
34Yenṭeq ɣuṛ-es Buṭrus yenna-yas : Ay Inyas ! Ɛisa Lmasiḥ yesseḥla- k ! Kker fell-ak tekkseḍ usu-inek ! Imiren kan yekker.
34Petras jam tarė: “Enėjau, Jėzus Kristus išgydo tave. Kelkis ir užklok savo patalą!” Šis bematant atsikėlė.
35Mi t-walan yeḥla, imezdaɣ akk n temdint n Lud d wid n uzaɣaṛ n tmurt n Sarun beddlen tikli, qeblen abrid n Sidna Ɛisa.
35Visi Lydos ir Sarono gyventojai pamatė jį ir atsivertė į Viešpatį.
36Di temdint n Jafa, tella yiwet n tmeṭṭut isem-is Tabita ; tețseddiq, tețɛawan igellilen.
36Jopėje gyveno viena mokinė, vardu Tabita, išvertus Dorkadė. Ji garsėjo gerais darbais ir gailestingumo aukomis.
37Di lweqt-nni, yeɣli-d fell-as lehlak dɣa temmut. Ssarden-ț, ssersen-ț di tɣuṛfeț.
37Tomis dienomis ji susirgo ir mirė. Ją nuprausė ir paguldė aukštutiniame kambaryje.
38Mi slan inelmaden belli Buṭrus di temdint n Jafa i gella, yerna ț-țamdint ur nebɛid ara ɣef temdint n Lud, ceggɛen ɣuṛ-es sin yergazen iwakken a t-ḥellelen a d-yas ɣuṛ-sen s lemɣawla.
38Kadangi Lyda netoli Jopės, mokiniai, išgirdę ten esant Petrą, pasiuntė pas jį du vyrus, prašydami, kad jis nedelsdamas pas juos atvyktų.
39Buṭrus ikker yedda yid-sen imiren kan. Mi gewweḍ, ssulin-t ɣer tɣuṛfeț-nni. Tuǧǧal akk țrunt, zzint-as-d i Buṭrus, sseknent-as-d tiqendyaṛ d ibeṛnyas i tzeṭṭ Durka uqbel aț-țemmet.
39Petras pakilęs iškeliavo su jais. Kai tik atėjo, jį nuvedė į aukštutinį kambarį. Ten jį apstojo visos našlės, verkdamos ir rodydamos jam tunikas bei viršutinius drabužius, kuriuos, tebegyvendama su jomis, buvo pasiuvusi Dorkadė.
40Buṭrus issufeɣ ɣer beṛṛa wid akk yellan dinna, yeqqim ɣef tgecrar, yedɛa ɣer Sidi Ṛebbi ; izzi ɣer lmegget-nni yenna-yas : Tabita, ekker ! Dɣa teldi-d allen-is, twala-d Buṭrus, imiren teqqim-ed.
40Petras liepė visiems išeiti. Atsiklaupęs pasimeldė ir, atsisukęs į lavoną, tarė: “Tabita, kelkis!” Ši atmerkė akis ir, išvydusi Petrą, atsisėdo.
41Buṭrus yefka-yas afus-is iskker-iț-id, dɣa issawel i inelmaden nni akk-d tuǧǧal, ufan-ț-id tedder.
41Jis ištiesė jai ranką ir ją pakėlė. Tada, pašaukęs vidun šventuosius ir našles, parodė jiems ją gyvą.
42Imezdaɣ meṛṛa n temdint n Jafa slan s wayen yedṛan, daymi aṭas i gumnen s Sidna Ɛisa.
42Žinia apie tai pasklido visoje Jopėje, ir daugelis įtikėjo Viešpatį.
43Buṭrus yeqqim kra n wussan di temdint n Jafa, ɣer yiwen wergaz isem-is Semɛun, d axeddam deg uɣerruz ( aglim ).
43Jis dar ilgesnį laiką pasiliko Jopėje pas vieną odininką, vardu Simoną.