1Di lweqt-nni, agellid Hiṛudus yebda ițqehhiṛ inelmaden n tejmaɛt yellan di temdint n Lquds.
1Tuo metu karalius Erodas pakėlė ranką prieš kai kuriuos bažnyčios žmones.
2Yefka lameṛ, ad nɣen s usekkin Yeɛqub gma-s n Yuḥenna.
2Jis nukirsdino kalaviju Jokūbą, Jono brolį.
3Mi gwala d ayen isfeṛḥen at Isṛail, yerna daɣen isseḥbes Butṛus, deg wussan n lɛid n leslak.
3Pamatęs, kad tai patinka žydams, įsakė suimti ir Petrą. Buvo Neraugintos duonos dienos.
4Mi t-id-ṭṭfen, rran-t ɣer lḥebs. Isbedd-as taɛessast n ṛebɛa trebbaɛ n lɛeskeṛ, mkul tarbaɛt deg-s ṛebɛa iɛeskṛiwen ; yebɣa a t-icaṛeɛ zdat lɣaci meṛṛa, m'ara tɛeddi Tfaska n yizimer.
4Suėmęs jį, įmesdino į kalėjimą ir pavedė saugoti keturgubai sargybai po keturis kareivius, o po Paschos ketino išvesti jį prieš minią.
5Butṛus ihi yella di lḥebs ; ma ț-țajmaɛt n watmaten tezga di tẓallit, tdeɛɛu fell-as ɣer Sidi Ṛebbi.
5Taigi Petras buvo uždarytas kalėjime. O bažnyčia nepaliaujamai meldėsi už jį Dievui.
6Iḍ-nni uqbel a t-icaṛeɛ Hiṛudus, Butṛus ițwarzen s snat snasel, yella iṭṭes ger sin iɛeskṛiwen , wiyaḍ ɛussen tawwurt n lḥebs.
6Paskutinę naktį prieš Erodui išvedant Petrą, tas, supančiotas dviem grandinėmis, miegojo tarp dviejų kareivių. Prie durų kalėjimą saugojo sargybiniai.
7Taswiɛt kan, ataya lmelk n Sidi Ṛebbi iḍheṛ-as-d ; yiwet n tafat tameqqrant tceɛceɛ-ed di lḥebs-nni. Lmelk-nni yennul idis n Buṭrus, issendekwal-it-id yenna-yas : Ɣiwel Kker ! Imiren kan, qqeṛsent snasel-nni ɣlint-ed seg ifassen-is.
7Ir štai ten atsirado Viešpaties angelas, ir kamerą nutvieskė šviesa. Jis sudavė Petrui į šoną ir žadindamas tarė: “Kelkis greičiau!” Ir nukrito jam grandinės nuo rankų.
8Lmelk-nni yenna-yas : Els-ed arkasen-ik tbeggseḍ ɣef yiman-ik ! Buṭrus ixdem akken i s-d-yenna, lmelk yenna-yas-d daɣen : Sburr-ed abeṛnus-ik tettebɛeḍ-iyi-d !
8Angelas kalbėjo toliau: “Susijuosk ir apsiauk sandalus!” Jis taip ir padarė. Angelas tęsė: “Užsimesk apsiaustą ir eik paskui mane!”
9Butṛus ikker itbeɛ-it ; ur ifaq ara belli lmelk nni ț-țideț iḍheṛ-as-ed, inwa d aweḥḥi n Sidi Ṛebbi.
9Petras išėjo ir sekė paskui jį, nesuvokdamas, kad angelo veiksmai tikri, nes jis tarėsi matąs regėjimą.
10Ɛeddan zdat tɛessast tamezwarut, rnan tis snat, wwḍen ɣer tewwurt n wuzzal yessufuɣen ɣer temdint, teldi weḥd-es ; ffɣen ɛeddan deg yiwet n tezniqt, imiren lmelk yexfa ger wallen n Buṭrus.
10Praėję pro pirmą ir antrą sargybą, jie prisiartino prie geležinių vartų į miestą, kurie savaime atsidarė. Išėję pro juos, jie leidosi tolyn viena gatve. Staiga šalia ėjęs angelas nuo jo pasitraukė.
11Mi d-yufa iman-is di beṛṛa, ifaq belli ț-țideț, Sidi Ṛebbi iceggeɛ-d lmelk-is, isellek-it-id seg-ufus n Hiṛudus akk-d lbaṭel i bɣan a s-t xedmen wat Isṛail.
11Petras atsipeikėjęs tarė: “Dabar tikrai žinau, kad Viešpats atsiuntė savo angelą ir išvadavo mane iš Erodo rankų ir nuo viso to, ko tikėjosi žydų minia”.
12Mi gefhem lḥala i deg yella, ikker iṛuḥ ɣer wexxam n Meryem yemma-s n Yuḥenna iwumi qqaṛen daɣen Maṛqus, nnejmaɛen dinna waṭas n watmaten, deɛɛun ɣer Sidi Ṛebbi.
12Tai supratęs, jis atėjo prie Morkumi vadinamo Jono motinos Marijos namų, kuriuose daug susirinkusiųjų meldėsi.
13Mi gesqeṛbeb di tewwurt n beṛṛa, tusa-d yiwet n tqeddact isem-is Rudya, tqeṛṛeb ɣer tewwurt aț-țesmeḥses ;
13Petrui beldžiantis į vartų duris, tarnaitė, vardu Rodė, atėjo paklausti, kas ten.
14mi teɛqel taɣect n Buṭrus, di lfeṛḥ-nni i deg tella ur teldi ara tawwurt, tuzzel aț-țissiweḍ lexbaṛ belli Butṛus atan ibedd zdat tewwurt.
14Pažinusi Petro balsą, ji iš džiaugsmo pamiršo atidaryti vartus, bet nubėgo vidun ir pranešė, jog Petras stovįs už vartų.
15Nnan-as : Waqila iffeɣ-ikem leɛqel ! Lameɛna teṭṭef deg wayen i d tenna.
15Jie jai sakė: “Tu pakvaišai!” Bet ji tvirtino savo. Tada jie tarė: “Tai jo angelas”.
16Nnan-as : Ahat d lexyal-is ihi ! Llan țemsteqsayen, ma d Butṛus mazal-it isqeṛbub-ed ; mi d-ldin tawwurt wehmen mi t-walan.
16Tuo tarpu Petras toliau beldė. Atidarę jie pamatė Petrą ir nustėro.
17Buṭrus iwehha-yasen s ufus-is ad ssusmen, yeḥka-yasen amek i t-id issufeɣ Sidi Ṛebbi si lḥebs, yenna yasen : Sṣiwḍet lexbaṛ-agi i Yeɛqub d watmaten. Dɣa iṛuḥ ibeddel amkan.
17Ranka davęs ženklą laikytis tyliai, jis jiems papasakojo, kaip Viešpats išvedė jį iš kalėjimo. Jis dar pridūrė: “Praneškite apie tai Jokūbui ir kitiems broliams”. Ir išėjęs jis nuėjo į kitą vietą.
18Mi guli wass, lɛeskeṛ iɛussen Butṛus tqelqen, țmesteqsayen amek i geffeɣ si lḥebs, anwa i t-yessufɣen ?
18Išaušus dienai tarp kareivių kilo nemenkas sąmyšis dėl to, kas galėję nutikti Petrui.
19Hiṛudus iceggeɛ a t-id-qellben, meɛna ur t-ufin ara. Yebḥet iɛessasen-nni, dɣa yefka lameṛ a ten-nɣen ; imiren iṛuḥ si tmurt n Yahuda ɣer tmurt n Qiṣarya, anda yesɛedda kra n wussan.
19Erodas, paieškojęs jo ir neradęs, ištardė sargybinius ir įsakė nubausti juos mirtimi. Po to iš Judėjos nuvyko į Cezarėją ir ten pasiliko.
20Hiṛudus yerfa ɣef yimezdaɣ n temdinin n Sur akk d Sidun, lameɛna nutni mcawaṛen, msefhamen akk-d Blastus yellan d lewkil-is ; dɣa ceggɛen wid ara s-issutren lehna, axaṭer tamurt-nsen tețɛic seg wayen i d-itekken si tmurt n ugellid Hiṛudus.
20Erodas nirto ant Tyro ir Sidono gyventojų. Bet jie susitarę atvyko pas jį ir, palenkę savo pusėn karaliaus rūmininką Blastą, prašė taikos, nes jų kraštas maitinosi iš karaliaus.
21Yewweḍ-ed wass i deg ara d-yini Hiṛudus lxeṭba i lɣaci. Mi d-yewweḍ wass n temlilit, Hiṛudus yelsa llebsa n ugellid, yuli ɣer wemkan n lxeṭba ad immeslay i lɣaci.
21Nustatytą dieną Erodas, apsivilkęs karališkais drabužiais, atsisėdo į sostą ir sakė jiems prakalbą.
22Mi gebda ameslay, lɣaci meṛṛa qqaṛen : D Ṛebbi i d-ițmeslayen, mačči d amdan !
22Liaudis ėmė šaukti: “Tai dievo, ne žmogaus balsas!”
23Imiren kan lmelk n Sidi Ṛebbi yesseɣli-d fell-as aṭan, axaṭer yeqbel a t-ḥesben yemdanen am Ṛebbi, iceggeɛ-as-d abeɛɛuc i t-yeččan dɣa yemmut ;
23Ir beregint jį ištiko Viešpaties angelas, kad neatidavė Dievui garbės. Ir jis mirė, kirminų suėstas.
24ma d awal n Sidi Ṛebbi țbecciṛen-t, yewweḍ ɣer mkul amkan.
24O Viešpaties žodis augo ir plito.
25Barnabas akk-d Caɛul mi fukken lxedma-nsen di temdint n Lquds uɣalen, wwin yid-sen Yuḥenna ițusemman Maṛqus.
25Barnabas ir Saulius, atlikę savo uždavinį ir paėmę su savimi Joną, vadinamą Morkumi, sugrįžo iš Jeruzalės.