1Di tejmaɛt n temdint n Antyuc llan lenbiya d lɛulama : Barnabas, Semɛun ițusemman Aberkan, Lusyus n temdint n Qiṛwan, Manahen i d-ițțuṛebban d Hiṛudus Antibas, akk-d Caɛul.
1Antiochijos bažnyčioje buvo pranašų ir mokytojų: Barnabas, Simeonas, pravarde Juodasis, Lucijus Kirėnietis, Manaenas, augęs kartu su tetrarchu Erodu, ir Saulius.
2Yiwen wass atmaten nnejmaɛen iwakken ad uẓummen yerna ad dɛun ɣer Sidi Ṛebbi. Ṛṛuḥ iqedsen yenna-yasen-d : Swejdet-iyi-d Barnabas akk-d Caɛul i ccɣel-nni iwumi i ten-heggaɣ.
2Kartą, kai jie tarnavo Viešpačiui ir pasninkavo, Šventoji Dvasia pasakė: “Išskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kuriam Aš juos pašaukiau”.
3Mi ẓummen, ssersen ifassen-nsen fell-asen, rnan dɛan ɣer Sidi Ṛebbi, dɣa ǧǧan-ten ad ṛuḥen.
3Tuomet jie pasninkavo ir meldėsi, ir, uždėję ant jų rankas, išleido.
4Barnabas akk-d Caɛul i gceggeɛ Ṛṛuḥ iqedsen, ṣubben ɣer lmeṛṣa n Slukya ; syenna rekben di lbabuṛ ɣer tegzirt n Qubṛus.
4Šventosios Dvasios pasiųsti, jie nukeliavo į Seleukiją, o iš ten laivu pasiekė Kiprą.
5Mi wwḍen ɣer lmeṛṣa n Salamin, beccṛen awal n Ṛebbi di leǧwameɛ n wat Isṛail ; Yuḥenna yella yid-sen, yețɛawan-iten.
5Atvykę į Salaminą, jie pamokslavo Dievo žodį žydų sinagogose. Jiems talkino Jonas.
6Mi zegren akk tigzirt-nni, wwḍen ɣer temdint n Bafus, mlalen-d d yiwen useḥḥar n wat Isṛail i gețțarran iman-is d nnbi, isem-is Barɛisa.
6Perėję visą salą iki Pafo, jie susitiko vieną magą, netikrą pranašą žydą, vardu Barjėzų,
7Ițțili ɣer lḥakem Serjyus Bulus, yellan d argaz ifehmen. Serjyus iceggeɛ ɣer Barnabas d Caɛul, axaṭer yebɣa ad isel i wawal n Ṛebbi.
7kuris buvo su prokonsulu Sergijumi Pauliumi, išmintingu vyru. Šis, pasikvietęs Barnabą ir Saulių, norėjo pasiklausyti Dievo žodžio.
8Meɛna Ilimas aseḥḥar-nni, ( akkagi i gețwaṭerjem yisem-is s tyunanit ) yețxaṣam-iten, yețnadi ad isseɛṛeq abrid n liman i lḥakem-nni.
8Bet Elimasmagas (toks šito žodžio vertimas)jiems priešinosi, stengdamasis atitraukti prokonsulą nuo tikėjimo.
9Caɛul, ițusemman daɣen Bulus, yeččuṛen d Ṛṛuḥ iqedsen, issers allen-is fell-as,
9Tada Saulius, kitaip vadinamas Pauliumi, Šventosios Dvasios kupinas, įdėmiai pažvelgė į jį
10yenna-yas : A mmi-s n Cciṭan yeččuṛen ț-țiḥila d lexdeɛ ! Ay aɛdaw n lḥeqq ! Ar melmi ara tesseɛwajeḍ akka iberdan n lewqam n Sidi Ṛebbi ?
10ir tarė: “Ak tu, visokių klastų bei piktybių pilnas velnio vaike! Tu, teisumo prieše! Ar nesiliausi kraipęs tiesių Viešpaties kelių?
11Tura atan ufus n Sidi Ṛebbi fell-ak : aț-țedderɣleḍ, aț-țeqqimeḍ kra n wussan ur tețwaliḍ ara tafat n yiṭij. Imiren kan, Ilimas idderɣel, yeɣli-d fell-as ṭṭlam ; yeqqim isferfud, ițnadi anwa ara s-yeṭṭfen afus.
11Dabar štai tave ištiks Viešpaties ranka: tu tapsi aklas ir kurį laiką neregėsi saulės”. Ir tučtuojau užgulė jį migla ir tamsa, ir jis ėmė graibytis aplink, ieškodamas, kas jam ištiestų ranką.
12Lḥakem-nni mi gwala ayen yedṛan, itɛeǧǧeb deg wawal n Sidi Ṛebbi dɣa yumen.
12Tai pamatęs, prokonsulas įtikėjo, apstulbintas Viešpaties mokslo.
13Bulus d yeṛfiqen-is zegren tigzirt n Qubṛus, wwḍen ɣer temdint n Bafus, syenna rekben di lbabuṛ iwakken ad zegren ɣer temdint n Barja yellan di tmurt n Bamfilya.
13Išplaukę iš Pafo, Paulius ir jo palydovai atvyko į Pergę, Pamfilijoje. Čia Jonas pasitraukė nuo jų ir sugrįžo į Jeruzalę.
14Mi wwḍen ɣer dinna, Yuḥenna yeǧǧa-ten yuɣal ɣer temdint n Lquds ; ma d nutni kemmlen abrid-nsen si temdint n Barja, wwḍen ɣer temdint n Antyuc yellan di tmurt n Bisidya. Deg wass n westeɛfu, i deg țnejmaɛen wat Isṛail di leǧwameɛ, kecmen ɣer lǧameɛ, qqimen.
14O jie, išvykę iš Pergės, atkeliavo į Pisidijos Antiochiją. Sabato dieną nuėjo į sinagogą ir ten susėdo.
15Mi d-ɣṛan tiktabin n Sidna Musa akk-d Lenbiya, imeqqranen n lǧameɛ nni nnan-asen : Ay atmaten, ma yella tesɛam kra n wawal s wayes ara tenhum lɣaci-agi, ɛeddit-ed aț-țhedṛem !
15Po Įstatymo ir Pranašų skaitymo sinagogos vadovai kreipėsi į juos: “Vyrai broliai, jei turite paskatinimo žodį tautiečiams, tarkite!”
16Bulus ikker-ed, iwehha-yasen s ufus-is, yenna : Ay at Isṛail ! A kunwi iḍuɛen Ṛebbi, ḥesset-iyi-d !
16Tada Paulius atsistojo ir, davęs ranka ženklą nutilti, prabilo: “Izraelio vyrai ir Dievo bijantys žmonės, paklausykite!
17Sidi Ṛebbi Illu n wat Isṛail, yextaṛ lejdud-nneɣ, yessefti-ten mi llan di tmurt n Maṣeṛ, yessufeɣ iten id s tezmert-is tameqqrant.
17Šios Izraelio tautos Dievas išsirinko mūsų tėvus, išaukštino juos, gyvenančius kaip ateivius Egipto šalyje, ir iškelta ranka išvedė juos iš Egipto.
18Iḥuder-iten azal n ṛebɛin iseggasen deg unezṛuf n Sinay.
18Apie keturiasdešimt metų Jis pakentė jų elgesį dykumoje,
19Issenger sebɛa leǧnas di tmurt n Kenɛan, iwakken a sen-yefk tamurt-nni i lejdud-nneɣ.
19paskui, išnaikinęs septynias tautas Kanaane, išdalino jiems anų žemę.
21Dɣa ssutren i Sidi Ṛebbi a sen-d-yefk agellid ; yefka-yasen-d Caɛul, mmi-s n Qic n wedrum n Benyamin, yuɣal d agellid fell-asen azal n ṛebɛin iseggasen.
20Po to per keturis šimtus penkiasdešimt metų davė teisėjus iki pranašo Samuelio.
22Lameɛna Sidi Ṛebbi yekkes leḥkum i Caɛul, yerra Sidna Dawed d agellid deg umkan-is. Atan wayen i d-yenna fell-as : Ufiɣ Dawed, mmi-s n Yassa, d argaz yellan akken i t-yebɣa wul-iw, ara ixedmen lebɣi-w.
21Tuo laiku jie ėmė prašyti karaliaus, ir Dievas jiems davė Saulių, Kišo sūnų, Benjamino giminės vyrą, keturiasdešimčiai metų.
23Tura, si dderya n Sidna Dawed i d-ifka Sidi Ṛebbi amsellek i wat Isṛail akken i t-id-yewɛed ; amsellek-agi d Ɛisa.
22Pašalinęs jį, Jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį liudydamas pasakė: ‘Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus’.
24Uqbel a d-yas Sidna Ɛisa, Yeḥya ibecceṛ țțuba s weɣḍas n waman i wegdud n wat Isṛail.
23Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas iškėlė Izraeliui Gelbėtoją Jėzų.
25Uqbel a t-ṭṭfen ɣer lḥebs iwakken a t-nɣen, Yeḥya yenna i lɣaci : Nekk ur lliɣ ara d win akken i tɣilem ; lameɛna a d-yas deffir-i yiwen, ur uklaleɣ ara ad fsiɣ ula d lexyuḍ n warkasen-is.
24Prieš Jam ateinant, Jonas skelbė atgailos krikštą visai Izraelio tautai.
26Ay atmaten ! Ay arraw n Sidna Ibṛahim d wid akk ițțaggaden Sidi Ṛebbi ! I nukkni iwumi i d-ițțuceggeɛ wawal-agi n leslak.
25Baigdamas gyvenimo kelią, Jonas pasakė: ‘Kuo jūs mane laikote? Aš nesu Jis. Bet štai po manęs ateina Tas, kuriam aš nevertas atrišti kojų apavo’.
27Axaṭer imezdaɣ n temdint n Lquds d imeqqranen-nsen, ur fhimen ara d acu-t Ɛisa-agi, ur fhimen ara daɣen imeslayen i d qqaṛen di tektabt n lenbiya mkul ass n westeɛfu ; lameɛna xedmen akken i gura di tira iqedsen, mi ḥekmen ɣef Sidna Ɛisa s lmut.
26Vyrai broliai, Abraomo giminės sūnūs ir čia esantys Dievo bijantys žmonės! Tai jums atsiųstas šis išgelbėjimo žodis.
28Ɣas akken ur s-d-ufin ara sebba s wayes ara ḥekmen fell-as s lmut, ssutren i Bilaṭus ad yefk lameṛ iwakken a t-semmṛen ɣef lluḥ.
27Nes Jeruzalės gyventojai ir jų vyresnieji nepažino Jo ir pasmerkdami įvykdė pranašų žodžius, skaitomus kiekvieną sabatą.
29Mi gedṛa wayen akk ițwaketben fell-as, ṣubben-t-id seg umidag, rran-t ɣer uẓekka.
28Nors nerado Jame jokios mirties vertos kaltės, jie reikalavo iš Piloto, kad Jis būtų nužudytas.
30Lameɛna Sidi Ṛebbi isseḥya-t-id si ger lmegtin.
29Išpildę visa, kas buvo apie Jį parašyta, nuėmė Jį nuo medžio ir paguldė į kapą.
31Acḥal wussan nețța ițbeggin-ed iman-is i widak-nni i d-yeddan yid-es si tmurt n Jlili armi ț-țamdint n Lquds ; tura d nutni i d inigan-is zdat n yemdanen meṛṛa.
30Bet Dievas Jį prikėlė iš numirusių.
32Daymi, nukkni tura newwi yawen-d lexbaṛ-agi n lxiṛ. Ayen akken i gewɛed Sidi Ṛebbi i lejdud nneɣ, yedṛa-d tura gar-aneɣ, nukkni yellan d dderya-nsen.
31Jis per daugelį dienų rodėsi tiems, kurie buvo su Juo atėję iš Galilėjos į Jeruzalę. Jie yra Jo liudytojai žmonėms.
33Mi d-yesseḥya Sidi Ṛebbi Sidna Ɛisa, akken yura di Sabur wis-sin : Kečč d mmi, d nekk i k-id-yefkan ɣer ddunit ass-a !
32Ir mes jums skelbiame Gerąją naujieną: tėvams duotąjį pažadą
34Ihi Sidi Ṛebbi isseḥya-t-id si ger lmegtin iwakken ur irekku ara, akken i t-id-yenna di tira iqedsen : Si Dawed ara wen-d-fkeɣ lbaṛakat yeṣfan, lbaṛakat n tideț i wen weɛdeɣ. +
33Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip ir parašyta antroje psalmėje: ‘Tu esi mano Sūnus, šiandien Aš pagimdžiau Tave!’
35Yura daɣen : Ur tețțaǧǧaḍ ara ameɛzuz-ik ad yerku zdaxel n uẓekka .
34O kad Jį prikėlė iš numirusių ir kad Jis neturėjo supūti, Dievas buvo taip nusakęs: ‘Aš ištesėsiu šventus bei tikrus pažadus Dovydui’.
36Di lweqt-is, Sidna Dawed yexdem lebɣi n Sidi Ṛebbi ; mi gemmut, yețwamḍel ger lejdud-is, tura lǧețța-s terka deg uẓekka.
35Todėl ir kitoje vietoje sakoma: ‘Tu neleisi savo Šventajam matyti supuvimo’.
37Lameɛna win i d-yesseḥya Sidi Ṛebbi, ur t-yeǧǧi ara ad yerku deg uẓekka.
36Juk Dovydas, patarnavęs savajai kartai pagal Dievo valią, užmigo, buvo palaidotas prie savo tėvų ir supuvo.
38Ilaq ihi aț-țeẓrem ay atmaten, belli s yisem-is i wen-d-ițțubecceṛ leɛfu n ddnubat.
37O Tas, kurį Dievas prikėlė, nesupuvo.
39Kra n win yumnen yis, a s-țwasemmḥen ddnubat-is, ddnubat-nni i ɣef ur tezmirem ara aț-țețwasemmḥem s ccariɛa n Musa.
38Taigi tebūnie jums žinoma, vyrai broliai, kad per Jį jums skelbiamas nuodėmių atleidimas.
40Ihi ɣuṛ-wat a d-yedṛu yid-wen wayen i d-nnan lenbiya :
39Ir kiekvienas, kuris tiki, išteisinamas Juo nuo viso to, nuo ko nepajėgė jūsų išteisinti Mozės Įstatymas.
41Ay imdanen yeččuṛen d zzux, iḥeqqṛen wiyaḍ, dehcet, tenfum syagi ! Axaṭer atan ad xedmeɣ di zzman-nwen yiwet lḥaǧa s wayes ur tețțamnem ara ma yella ḥkan awen-ț-id.
40Tad saugokitės, kad jums nepritaptų, kas pasakyta Pranašuose:
42Mi kkren ad ffɣen si lǧameɛ, ḥellelen Bulus d Barnabas iwakken a d-uɣalen ass n ssebt i d-iteddun a d-rnun a d-mmeslayen ɣef wannect nni.
41‘Žiūrėkite, niekintojai, stebėkitės ir pranykite! Nes Aš darau darbą jūsų dienomis, darbą, kuriuo nepatikėsite, jei kas jums pasakos’ ”.
43Mi mfaṛaqen, aṭas n wat Isṛail akk-d wid i gkecmen ddin-nsen, tebɛen-d Bulus akk-d Barnabas i sen-ițmeslayen, i ten-inehhun ad ṭṭfen di ṛṛeḥma n Sidi Ṛebbi.
42Žydams išeinant iš sinagogos, pagonys prašė, kad ir kitą sabatą būtų kalbama apie tuos dalykus.
44Ass n westeɛfu nniḍen, qṛib tamdint meṛṛa i d-innejmaɛen iwakken ad slen i wawal n Ṛebbi.
43Sinagogos susirinkimui pasibaigus, daugelis žydų ir pamaldžių prozelitų sekė Paulių ir Barnabą, kurie, kalbėdami jiems, įtikinėjo pasilikti Dievo malonėje.
45Mi walan annect-nni n lɣaci, at Isṛail usmen, sseɛwajen s rregmat ayen i d-yeqqaṛ Bulus.
44Kitą sabatą beveik visas miestas susirinko pasiklausyti Dievo žodžio.
46Lameɛna Bulus d Barnabas nnan-asen ɛinani : I kunwi d imezwura iwumi ilaq ad ițțubecceṛ wawal n Sidi Ṛebbi, meɛna imi ur t-teqbilem ara, tḥusbem iman-nwen ur tuklalem ara tudert n dayem, ihi a nezzi ɣer wid ur nelli ara n wat Isṛail.
45Išvydusius tokias minias žydus apėmė pavydas, ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti tam, ką kalbėjo Paulius.
47Axaṭer atah wayen i d-yenna Sidi Ṛebbi : Sbeddeɣ-k aț-țiliḍ ț-țafat i leǧnas, aț-țessiwḍeḍ leslak alamma d ixfawen n ddunit.
46Bet Paulius ir Barnabas drąsiai pasakė: “Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo žodis. Bet kadangi jūs Jį atmetate ir patys laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai štai mes kreipiamės į pagonis.
48Leǧnas ur nelli ara n wat Isṛail feṛḥen mi slan s wannect-agi, țḥemmiden awal n Ṛebbi ; wid akk yețțuheggan i tudert n dayem umnen.
47Nes taip mums liepė Viešpats: ‘Paskyriau Tave, kad būtum šviesa pagonims, kad būtumei išgelbėjimu iki pat žemės pakraščių’ ”.
49Awal n Sidi Ṛebbi yețțubecceṛ di mkul amkan n tmurt.
48Tai girdėdami, pagonys džiaugėsi ir šlovino Viešpaties žodį; ir įtikėjo visi skirtieji amžinajam gyvenimui.
50Lameɛna at Isṛail sḥeṛcen imeqqranen n temdint akk-d d kra n tilawin timeṛkantiyin i gettabaɛen ddin n wat Isṛail ; sekkren-d aqehheṛ ameqqran ɣef Bulus d Barnabas, ssufɣen-ten si tmurt-nsen.
49Ir Viešpaties žodis pasklido po visą kraštą.
51Bulus d Barnabas zwin aɣebbaṛ n iḍaṛṛen-nsen , ṛuḥen ɣer temdint n Ikunyum.
50Bet žydai, sukurstę pamaldžias bei gerbiamas moteris ir įtakingus miesto piliečius, sukėlė Pauliaus ir Barnabo persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių.
52Ma d inelmaden ijdiden, ččuṛen d lfeṛḥ akk-d Ṛṛuḥ iqedsen.
51O tie, nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes, atvyko į Ikonijų.
52Mokiniai buvo pilni džiaugsmo ir Šventosios Dvasios.