1Kra n yemdanen i d-yusan si tmurt n Yahuda ɣer temdint n Antyuc, bɣan ad slemden atmaten, qqaṛen-asen : Ma yella ur teḍhiṛem ara am akken i d-tenna ccariɛa n Musa, ur tezmirem ara aț-țețwasellkem
1Kai kurie, atvykę iš Judėjos, ėmė mokyti brolius: “Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti”.
2Bulus d Barnabas ur qbilen ara ayen i sselmaden yergazen-agi i d-yusan si tmurt n Yahuda dɣa yekker lxilaf ameqqran gar-asen. Ceggɛen Bulus d Barnabas akk-d kra seg-sen, ad alin ɣer ṛṛusul akk-d imeqqranen yellan di temdint n Lquds iwakken ad msefhamen ɣef temsalt-agi n ṭṭhaṛa.
2Kilo nemažas vaidas ir ginčas tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie kiti iš anų nuvyktų dėl šio klausimo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius.
3Tajmaɛt-nni n watmaten n temdint n Antyuc tɛawen-iten deg wayen ara ḥwiǧen deg webrid-nsen ; dɣa ṛuḥen, ɛeddan si tmura n Finisya akk-d Samarya, ḥekkun di mkul amkan amek umnen s Sidna Ɛisa leǧnas ur nelli ara n wat Isṛail. Mi slan i wannect-agi, feṛḥen aṭas watmaten.
3Bažnyčios aprūpinti, jie iškeliavo per Finikiją ir Samariją, pasakodami apie pagonių atsivertimą, ir tuo padarė didelį džiaugsmą visiems broliams.
4Mi wwḍen ɣer temdint n Lquds, tesṭerḥeb yis-sen tejmaɛt n watmaten d ṛṛusul akk-d imeqqranen n tejmaɛt ; nutni ḥkan-asen lecɣal imeqqranen i gexdem Sidi Ṛebbi gar-asen.
4Atvykę į Jeruzalę, jie buvo priimti bažnyčios, apaštalų bei vyresniųjų ir pranešė jiems, ką Dievas kartu su jais nuveikė.
5Kra si terbaɛt n ifariziyen i gumnen s Sidna Ɛisa kkren-d nnan : Ilaq aț-ḍehhṛem i watmaten ur nelli ara n wat Isṛail yerna a sen tamṛem ad tebɛen ccariɛa n Sidna Musa.
5Tuomet pakilo kai kurie įtikėjusieji iš fariziejų partijos ir tarė: “Juos reikia apipjaustyti ir įsakyti, kad laikytųsi Mozės Įstatymo”.
6Dɣa ṛṛusul akk-d imeqqranen n tejmaɛt nnejmaɛen iwakken ad frun taluft-agi.
6Apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti.
7Mi ketṛen deg wawal, ikker-ed Butṛus yenna-yasen : Ay atmaten, teẓram belli Sidi Ṛebbi yextaṛ-iyi-d gar-awen seg wass amezwaru iwakken ad beccṛeɣ lexbaṛ n lxiṛ i leǧnas ur nelli ara n wat Isṛail, akken ad amnen.
7Įsiliepsnojus ilgam ginčui, Petras pakilo ir kreipėsi į juos: “Vyrai broliai, jūs žinote, kad Dievas jau nuo senų dienų išsirinko mane iš jūsų, kad pagonys iš mano lūpų išgirstų Evangelijos žodį ir įtikėtų.
8Sidi Ṛebbi yessnen ulawen, ibeggen-ed belli iqbel-iten imi i sen-yefka Ṛṛuḥ iqedsen am akken i ɣ-t-id-yefka i nukkni ;
8Ir Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis, paliudijo jų naudai, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums.
9ur yexdim ara lxilaf gar-aɣ d yid-sen, imi i gṣeffa ulawen-nsen s liman ula d nutni.
9Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu nuskaistindamas jų širdis.
10Ihi tura acuɣeṛ i tețjeṛṛibem Sidi Ṛebbi, mi tebɣam aț-țessersem ɣef tuyat n wid yumnen azaglu ur nerfid nukkni, ur rfiden lejdud-nneɣ ;
10Tad kodėl gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų tėvai, nei mes patys negalėjome panešti?
11lameɛna s ṛṛeḥma n Sidna Ɛisa swayes i numen, i nețțusellek am akken țțusellken ula d nutni.
11Juk mes tikime, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus malone būsime išgelbėti kaip ir jie”.
12Akken ma llan di tejmaɛt ssusmen, dɣa smeḥsisen i Bulus d Barnabas i d-iḥekkun licaṛat d leɛǧayeb i gexdem Sidi Ṛebbi yis-sen ger leǧnas ur nelli ara n wat Isṛail.
12Tada visas susirinkimas nutilo ir ėmė klausytis Barnabo bei Pauliaus pasakojimo, kokių ženklų ir stebuklų per juos Dievas padarė tarp pagonių.
13Mi kfan ameslay, inṭeq Yeɛqub yenna-d : Ay atmaten, ḥesset-iyi-d : Tura
13Kai jie nutilo, atsiliepė Jokūbas ir tarė: “Vyrai broliai, paklausykite manęs!
14Semɛun yeḥka-d amek i d-ixtaṛ Sidi Ṛebbi si ger leǧnas si tazwara, lumma ara yeddun s yisem-is.
14Simonas papasakojo, kaip Dievas pirmą kartą aplankė pagonis, kad išsirinktų iš jų savo vardui žmones.
15S wakka, yedṛa-d wayen i d nnan lenbiya am akken yura di tektabt iqedsen :
15Čia dera pranašų žodžiai, kaip parašyta:
16Deg ussan-nni, a d-uɣaleɣ a s-ɛiwdeɣ lebni i wexxam n Dawed ; axxam-nni yeɣlin, ad sbeddeɣ leḥyuḍ-is ihudden,
16‘Paskui sugrįšiu ir vėl atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir vėl ją išskleisiu,
17iwakken ayen i d-iqqimen seg imdanen akk-d leǧnas meṛṛa i geslan s yisem-iw, ad nadin ɣef Sidi Ṛebbi.
17kad ieškotų Viešpaties ir visi kiti žmonės, visi pagonys, kuriems skelbiamas mano vardas,sako Viešpats, visa tai darantis’.
18Akka i d-yenna Sidi Ṛebbi i gxeddmen lecɣal-agi i d-ihegga si zik.
18Nuo amžių Dievui žinomi visi Jo darbai.
19Ihi a wen-d-iniɣ : lemmer ufiɣ, ur nrennu ara aɣilif i wid ur nelli ara n wat Isṛail, i gumnen s Sidna Ɛisa.
19Todėl aš manau, kad į Dievą atsivertusių pagonių nereikia apsunkinti,
20Lameɛna a sen-naru tabṛaț iwakken ad ṭṭixṛen ɣef wučči n weksum immezlen i lmeṣnuɛat d ssadat. Ad ttixṛen daɣen i yir tikli, i wučči n lmal immurḍsen akk-d tissit n idammen,
20o tik jiems parašyti, jog susilaikytų nuo susiteršimo stabais, nuo ištvirkavimo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir kraujo.
21axaṭer si zzman aqdim llan yemdanen ițbecciṛen ccariɛa n Musa di mkul tamdint, yerna mkul ass n westeɛfu qqaṛen taktabt-is di leǧwameɛ n wat Isṛail.
21Juk Mozė kiekviename mieste nuo senų laikų turi savo skelbėjų ir kas sabatą yra skaitomas sinagogose”.
22Ihi ṛṛusul, imeqqranen n tejmaɛt akk-d watmaten meṛṛa walan belli d ṛṛay yelhan ma yella xtaṛen-d kra n watmaten si gar-asen, iwakken a ten-ceggɛen ɣer temdint n Antyuc nutni d Bulus akk-d Barnabas. Xtaṛen Yuda, ițusemman Barsaba akk-d Silas ; d irgazen i țqadaṛen watmaten.
22Tada apaštalai ir vyresnieji kartu su visa bažnyčia nutarė pasiųsti į Antiochiją iš savųjų išrinktus vyrus kartu su Pauliumi ir Barnabu: Judą, vadinamą Barsabu, ir Silą, kurie buvo vadovaujantys tarp brolių.
23Fkan asen tabṛaț i deg uran : Ay atmaten ur nelli ara n wat Isṛail, i gzedɣen di temdinin n Antyuc, n Surya akk-d Silisya, țsellimen-d fell-awen ṛṛusul akk-d imeqqranen n tejmaɛt akk-d watmaten n temdint n Lquds.
23Jiems įteikė tokį raštą: “Apaštalai, vyresnieji ir broliai siunčia sveikinimą broliams, kilusiems iš pagonių Antiochijoje, Sirijoje bei Kilikijoje.
24Nesla belli kra n watmaten-nneɣ ṛuḥen-d ɣuṛ-wen mbla ma nefka-yasen lameṛ, rwin-kkun s yimeslayen-nsen, skecmen-awen ccekk.
24Sužinoję, kad kai kurie iš mūsų nuvykę savo kalbomis sukėlė jums nerimo ir sujaukė jūsų sielas, liepdami apsipjaustyti ir laikytis Įstatymo,
25Tura mi nemcawaṛ, neqsed s yiwen ṛṛay a d-nextiṛ kra n watmaten, ara wen-nceggeɛ nutni d watmaten nneɣ eɛzizen Bulus d Barnabas ;
25mes susirinkę vieningai nusprendėme pasiųsti pas jus išrinktus vyrus su mūsų mylimaisiais Barnabu ir Pauliumi,
26nutni i gsebblen tudert nsen ɣef yisem n Sidna Ɛisa Lmasiḥ. +
26kurie už mūsų Viešpatį Jėzų Kristų yra guldę savo galvas.
27Nceggeɛ-awen ihi Yuda akk-d Silas ara wen-d-yeṣṣiwḍen s yiman nsen imeslayen-agi :
27Taigi siunčiame su jais Judą ir Silą, kurie jums tą patį praneš žodžiu.
28Ṛṛuḥ iqedsen akk-d nukkni, nwala d ayen yelhan m'ur nḥettem ara fell-awen ayen nniḍen sennig wayen ilaqen,
28Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina:
29yeɛni aț-țettixṛem i wučči n iseflawen yemmezlen i lmeṣnuɛat, i tissit n idammen, i lmal yemmuṛdsen d zzna. D ayen yelhan ma tḥudrem iman-nwen ɣef wannect-agi. Qqimet di lehna.
29susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!”
30Imiren wid-nni yețwaxtaṛen ǧǧan atmaten di lehna, ṛuḥen ɣer temdint n Antyuc. Dinna jemɛen-d atmaten, fkan-asen tabṛaț-nni.
30Išsiųstieji, atvykę į Antiochiją, sukvietė bendruomenę ir įteikė laišką.
31Mi ț-id-ɣṛan, feṛḥen aṭas s lewṣayat yellan deg-s d yimeslayen i ten-isǧehden.
31Skaitydami šie džiaugėsi paguoda.
32Yuda d Silas iwumi yețțunefk a d-țxebbiṛen s ɣuṛ Sidi Ṛebbi, nhan atmaten-nni, sǧehden-ten s waṭas n yimeslayen.
32Judas ir Silas, būdami pranašai, gausiais žodžiais skatino ir stiprino brolius.
33Mi sɛeddan dinna kra n wussan, serrḥen-asen watmaten ad uɣalen di lehna ɣer wid i ten-id-iceggɛen ;
33Pabuvę ten kurį laiką, jie buvo brolių išleisti ramybėje pas apaštalus.
34ma d Silas iɛǧeb-as lḥal yebɣa ad yernu kra n wussan dinna.
34Bet Silas nusprendė ten pasilikti.
35Bulus d Barnabas qqimen di temdint-agi n Antyuc , sselmaden, țbecciṛen awal n Sidi Ṛebbi nutni d waṭas n watmaten nniḍen.
35Paulius su Barnabu taip pat pasiliko Antiochijoje, kartu su daugeliu kitų mokydami ir pamokslaudami Viešpaties žodį.
36Mi ɛeddan kra n wussan, Bulus yenna-yas i Barnabas : Eyya a nuɣal a nesteqsi ɣef watmaten yellan di temdinin anda nbecceṛ awal n Sidi Ṛebbi, iwakken a nẓer amek i țilin.
36Po kiek laiko Paulius tarė Barnabui: “Grįžkime, aplankykime brolius visuose miestuose, kur skelbėme Viešpaties žodį, ir pažiūrėkime, kaip jiems sekasi”.
37Barnabas yebɣa ad yawi yid-sen Yuḥenna ițusemman Maṛqus,
37Barnabas norėjo pasiimti kartu ir Joną, vadinamą Morkumi,
38lameɛna Bulus ur yeqbil ara ad awin yid-sen win akken i ten yeǧǧan di tmurt n Bamfilya, yerna ur ten-iɛawen ara di ccɣel-nsen.
38bet Paulius manė būsiant geriau neimti tokio, kuris Pamfilijoje buvo nuo jų pasitraukęs ir nesidarbavo su jais.
39Ikker yiwen lxilaf gar-asen armi mfaṛaqen. Barnabas yewwi yid-es Maṛqus, rekben di lbabuṛ ɣer tegzirt n Qubṛus,
39Kilo toks smarkus ginčas, kad jie vienas nuo kito atsiskyrė. Barnabas, pasiėmęs Morkų, išplaukė į Kiprą,
40ma d Bulus yextaṛ Silas ad iddu yid-es. Atmaten n tejmaɛt wekklen-t i ṛṛeḥma n Sidi Ṛebbi, dɣa iṛuḥ.
40o Paulius, pasirinkęs Silą, iškeliavo, brolių patikėtas Viešpaties malonei.
41Yekka-d nețța d Silas si tmura n Surya akk-d Silisya, isseǧhad tijmaɛin n watmaten.
41Jis leidosi per Siriją ir Kilikiją, stiprindamas bažnyčias.