1Bulus d Silas wwḍen ɣer temdinin n Derba d Listra ; ufan dinna yiwen unelmad isem-is Timuti, baba-s d ayunani, ma d yemma-s n wat Isṛail, nețțat daɣen tumen s Lmasiḥ.
1Paulius atkeliavo į Derbę ir Listrą. Ir štai ten buvo vienas mokinys, vardu Timotiejus, kurio motina buvo įtikėjusi žydė, o tėvasgraikas.
2Atmaten yellan di temdint n Listra ț-țemdint n Ikunyum ḥemmlen-t yerna țcekkiṛen-t.
2Apie jį gerai liudijo Listros ir Ikonijaus broliai.
3Bulus yebɣa ad yawi yid-es Timuti, daymi i s-iḍehheṛ ɣef ddemma n wat Isṛail yellan dinna, axaṭer ẓran akk belli baba-s d ayunani.
3Paulius panorėjo jį pasiimti su savimi. Jis apipjaustydino jį dėl žydų, gyvenančių tame krašte. Mat visi žinojo jo tėvą esant graiką.
4Di yal tamdint i deg ɛeddan, țxebbiṛen atmaten s lewṣayat yellan di tebṛaț i d-fkan ṛṛusul d imeqqranen n temdint n Lquds, nehhun-ten ad tebɛen lewṣayat-agi.
4Keliaudami per miestus, jie liepdavo tikintiesiems laikytis Jeruzalės apaštalų bei vyresniųjų priimtų nutarimų.
5Tijmaɛin n watmaten țimɣuṛent di liman, leḥsab n widak yumnen s Lmasiḥ yețnerni kull ass.
5Taip bažnyčios stiprėjo tikėjimu ir kasdien augo skaičiumi.
6Ṛṛuḥ iqedsen ur sen-iserreḥ ara ad ṛuḥen ad beccṛen awal n Sidi Ṛebbi di tmurt n Asya, dɣa zegren timura n Frijya d Galasya.
6Jiems perėjus Frygiją ir Galatijos šalį, Šventoji Dvasia draudė jiems skelbti žodį Azijoje.
7Mi wwḍen ɣer tmurt n Misya, ɛeṛden ad ṛuḥen ɣer tmurt n Bitinya ; lameɛna Ṛṛuḥ n Sidna Ɛisa ur sen-iserreḥ ara daɣen ad ṛuḥen ɣer dinna.
7Atvykę iki Myzijos, jie mėgino eiti į Bitiniją, tačiau Dvasia jų neleido.
8Ɛeddan si tmurt n Misya, ṣubben ɣer temdint n Truwas.
8Perėję Myziją, jie nuėjo į Troadę.
9Deg iḍ, iweḥḥa-yas-ed Ṛebbi i Bulus, iwala yiwen umezdaɣ n Masidunya ibedd-ed ɣuṛ-es, ițḥellil-it ad iɛeddi ɣuṛ-sen ɣer tmurt n Masidunya a ten-iɛiwen.
9Čia Paulius naktį turėjo regėjimą: jam pasirodė makedonietis, kuris maldavo: “Ateik į Makedoniją ir padėk mums!”
10Mbeɛd ayen i s-d-iweḥḥa Sidi Ṛebbi i Bulus, nennuda amek ara nṛuḥ ɣer tmurt n Masidunya, axaṭer nefhem belli d Sidi Ṛebbi i ɣ-d yessawlen iwakken a nbecceṛ Lexbeṛ n lxiṛ di tmurt-nni.
10Po šio regėjimo mes nedelsdami pasistengėme išvykti į Makedoniją, įsitikinę, kad Viešpats mus pašaukė skelbti jiems Evangeliją.
11Mi nerkeb di lbabuṛ si temdint n Truwas, nṛuḥ qbala ɣer tegzirt n Samutras. Azekka-nni nkemmel ɣer temdint n Nabulis.
11Išplaukę iš Troadės, leidomės tiesiog į Samotrakę ir rytojaus dieną į Neapolį.
12Syenna nṛuḥ ɣer temdint n Filibus, illan țamdint tamezwarut n Masidunya i gesteɛmeṛ Ṛuman ; nesɛedda kra n wussan dinna.
12Iš čia atvykome į Filipuspirmąjį šios Makedonijos dalies ir kolonijos miestą. Šiame mieste užtrukome kelias dienas.
13Ass n westeɛfu, neffeɣ si temdint nṛuḥ ɣer rrif n wasif, nɣil a naf amkan anda țnejmaɛen i tẓallit. Nufa dinna kra n tilawin nnejmaɛent, neqqim iwakken a nemmeslay yid sent.
13Sabato dieną išėjome už miesto prie upės, kur pagal paprotį buvo maldos vieta, ir atsisėdę kalbėjome susirinkusioms moterims.
14Tella dinna yiwet n tmeṭṭut isem-is Lidya n temdint n Tyatir, teznuzu lkețțan azeggaɣ ɣlayen ; ț-țameṭṭut iḍuɛen Sidi Ṛebbi. M'akken i d-tesmeḥsis, Sidi Ṛebbi yeldi-yas ul-is iwakken aț-țerr ddehn is ɣer wayen i d-yeqqaṛ Bulus.
14Viena dievobaiminga moteris, vardu Lidija, prekiaujanti purpuro drabužiais, kilusi iš Tiatyrų miesto, klausėsi, ir Viešpats atvėrė jos širdį tam, ką kalbėjo Paulius.
15Mi tețwaɣḍes deg waman nețțat d wat wexxam-is, teɛṛeḍ-aɣ, tenna-d : ma twalam umneɣ seg ul-iw s Sidi Ṛebbi, eyyaw aț-țesɛeddim kra n wussan deg wexxam-iw. Dɣa teḥreṣ-aɣ iwakken a nekcem.
15Kai ji su savo namiškiais buvo pakrikštyta, ėmė mūsų prašyti: “Jei mane laikote Viešpaties tikinčiąja, ateikite ir pasilikite mano namuose”. Ji tiesiog mus privertė.
16Yiwen wass mi nteddu ɣer wemkan-nni n tẓallit, temmuger-aɣ-d yiwet n tqeddact ițwamelken, ț- țaderwict, tețțawi-d aṭas n lfayda i yemɛellmen i ɣef txeddem.
16Kartą, einančius į maldos vietą, mus pasitiko viena tarnaitė, turinti spėjimo dvasią. Spėdama ji daug uždirbdavo savo šeimininkams.
17Tettabaɛ-aɣ-d nekk d Bulus, tețɛeggiḍ teqqaṛ : Imdanen-agi d iqeddacen n Ṛebbi ɛlayen, țbecciṛen-awen abrid n leslak.
17Ji ėmė sekti paskui Paulių bei mus, šaukdama: “Šitie vyrai yra aukščiausiojo Dievo tarnai ir skelbia mums išgelbėjimo kelią”.
18Acḥal n wussan nețțat tettabaɛ deg-nneɣ, yuɣal Bulus yeɛya deg-s, yezzi ɣuṛ-es, yenna i uṛuḥani i ț-imelken : Umṛeɣ-k s yisem n Ɛisa Lmasiḥ, effeɣ si tmeṭṭut-agi ! Imiren kan, yeffeɣ-it uṛuḥani-nni.
18Taip ji darė daugelį dienų. Nebeapsikęsdamas Paulius atsigręžė ir paliepė dvasiai: “Jėzaus Kristaus vardu įsakau tau iš jos išeiti!” Ir dvasia tučtuojau išėjo.
19Imɛellmen-is mi walan dayen ur sen-d-tețțawi ara lfayda, ṭṭfen Bulus d Silas, zzuɣṛen-ten ɣer wezniq n temdint anda țnejmaɛen lɣaci zdat lḥukkam.
19Šeimininkai, pamatę, kad jų pasipelnymo viltys žlugo, sugriebė Paulių bei Silą ir nutempė į miesto aikštę pas vyresnybę.
20Wwin-ten ɣer lḥakem n tmurt n Ṛuman nnan : Imdanen-agi-nni n wat Isṛail cewwlen tamdint-nneɣ.
20Nuvedę pas pretorius, jie tarė: “Šitie žmonės mūsų mieste kelia sąmyšį. Jie yra žydai
21Sselmaden lɛaddat ur nezmir a tent-neqbel neɣ a tent-netbeɛ nukkni yellan d iṛumaniyen.
21ir skelbia papročius, kurių mums, romėnams, nevalia nei priimti, nei laikytis”.
22Lɣaci kkren-d ɣuṛ-sen s leɛyaḍ, dɣa lḥukkam n Ṛuman umṛen a sen-cerrgen llebsa-nsen, a ten wwten s ujelkkaḍ ( s ucelliṭ ).
22Prieš juos sukilo ir minia. Pretoriai nuplėšė nuo jų drabužius ir įsakė juos mušti lazdomis.
23Mi sen-sseṛwan tiyitiwin, rran-ten ɣer lḥebs, umṛen i wɛessas n lḥebs a ten-iɛas akken ilaq.
23Davę daug kirčių, įmetė juos į kalėjimą, įsakydami kalėjimo prižiūrėtojui rūpestingai saugoti.
24Akken i t-yewweḍ lameṛ-agi, aɛessas-nni yerra-ten ɣer lḥebs yellan seddaw tmurt, yerna yurez-asen idaṛṛen s snasel.
24Gavęs tokį įsakymą, kalėjimo prižiūrėtojas įgrūdo juos į vidinę kamerą, o jų kojas įtvėrė į šiekštą.
25Di țnaṣfa n yiḍ, Bulus d Silas deɛɛun ɣer Sidi Ṛebbi, cennun, țḥemmiden-t, imeḥbas nniḍen smeḥsisen-asen.
25Apie vidurnaktį Paulius ir Silas meldėsi ir giedojo Dievui himnus. Kiti kaliniai jų klausėsi.
26Taswiɛt kan, tezlez tmurt armi yenhezz ula d lsas n lḥebs ; imiren kan ldint tewwura n lḥebs, snasel icudden imeḥbas meṛṛa qelɛent-ed.
26Staiga kilo toks stiprus žemės drebėjimas, jog kalėjimo pamatai susvyravo. Bematant atsivėrė visos durys, ir visiems nukrito pančiai.
27Aɛessas-nni ikker-ed ; mi gwala tiwwura n lḥebs ldint, ijbed-ed asekkin is iwakken ad ineɣ iman-is ; yenwa rewlen imeḥbas-nni.
27Kalėjimo prižiūrėtojas nubudo ir, pamatęs atviras kalėjimo duris, išsitraukė kalaviją norėdamas nusižudyti: jis pamanė, kad kaliniai pabėgo.
28Lameɛna Bulus iɛeggeḍ s lǧehd is, yenna-yas : Eḥbes ! Ḥader aț-țenɣeḍ iman ik ! Aql-aɣ akk dagi.
28Bet Paulius garsiai sušuko: “Nedaryk sau pikto! Mes visi esame čia”.
29Dɣa aɛessas yumeṛ a s-d-ceɛlen tafat, yuzzel ɣer daxel n lḥebs ; yeɣli ɣer idaṛṛen n Bulus d Silas, ițergigi.
29Paprašęs šviesos, jis šoko vidun ir, visas drebėdamas, puolė Pauliui ir Silui po kojų.
30Yessufeɣ-iten-id si lḥebs, yenna yasen : A ssyad-i, d acu i glaqen a t xedmeɣ iwakken ad țțusellkeɣ ?
30Po to išvedė juos laukan ir paklausė: “Gerbiamieji, ką turiu daryti, kad būčiau išgelbėtas?”
31Rran-as : Amen s Sidna Ɛisa, aț-țețusellkeḍ s kečč s wat wexxam-ik.
31Jie atsakė: “Tikėk Viešpatį Jėzų Kristų ir būsi išgelbėtas tu ir tavo namai”.
32Dɣa beccṛen-as awal n Sidi Ṛebbi i nețța d wat wexxam-is meṛṛa.
32Ir jie skelbė Viešpaties žodį jam ir jo namiškiams.
33Deg yiḍ-nni kan, aɛessas-nni yewwi-ten anda ara sen-yessired lejruḥ-nsen ; imiren-nni sɣeḍsen-t deg aman s nețța s twacult-is.
33Tą pačią nakties valandą jis pasiėmė juos, nuplovė jų žaizdas ir nedelsiant kartu su visais saviškiais buvo pakrikštytas.
34Yuɣal nețța d Bulus d Silas ɣer wexxam-is, issers-asen-d ad ččen. Yefṛeḥ aṭas nețța d wat wexxam-is imi umnen s Sidi Ṛebbi.
34Nusivedęs į savo namus, jis padengė jiems stalą ir su visais namiškiais džiūgavo, įtikėjęs Dievą.
35Akken yuli wass, lḥukkam n Ṛuman ceggɛen wid ara yinin i uɛessas n lḥebs : Serreḥ-asen i imeḥbas-nni !
35Dienai išaušus, pretoriai pasiuntė liktorius pranešti kalėjimo viršininkui: “Paleisk tuos žmones!”
36Aɛessas ixebbeṛ Bulus yenna yas : Lḥukkam umṛen-iyi-d a wen serrḥeɣ ; tura tzemrem aț-țefɣem, ṛuḥet di lehna !
36Tas perdavė tuos žodžius Pauliui: “Pretoriai liepia jus paleisti. Galite eiti ir ramiai keliauti”.
37Lameɛna Bulus yenna-yas : Amek ! Ewten-aɣ zdat medden s ujelkaḍ ( s ucelliḍ ) mbla ma nɛedda di ccṛeɛ nukni yellan d iṛumaniyen yerna skecmen-aɣ ɣer lḥebs tura bɣan a ɣ-ssufɣen s tuffra ? Awah ! A d-asen nutni s yiman-nsen a ɣ-serrḥen.
37Bet Paulius jiems atsakė: “Mus, Romos piliečius, nenuteistus viešai mušė ir įmetė į kalėjimą, o dabar nori slapta paleisti?! Šito nebus! Tegul patys ateina ir išveda!”
38Wid-nni i d-ițțuceggɛen ssawḍen imeslayen-nni i lḥukkam n Ṛuman. Lḥukkam ikcem-iten lxuf mi slan belli Bulus d Silas d iṛumaniyen i llan. Usan-d ḍelben deg-sen ssmaḥ, serrḥen-asen si lḥebs,
38Liktoriai perdavė pretoriams šį atsakymą. Išgirdę, kad tai Romos piliečiai, pretoriai išsigando.
39ḥellelen-ten ad ffɣen si temdint.
39Jie atėjo, atsiprašė ir išsivedę prašė, kad paliktų miestą.
40Mi ffɣen si lḥebs, Bulus d Silas ṛuḥen ɣer wexxam n Lidya, anda nnejmaɛen d watmaten, nhan-ten, imiren ṛuḥen.
40Išėję iš kalėjimo, Paulius ir Silas užsuko pas Lidiją, pasimatė su broliais, padrąsino juos ir iškeliavo toliau.