1Bulus d Silas ɛeddan si temdinin n Anfibulis akk-d Abulunis, wwḍen ɣer temdint n Tiṣalunik anda sɛan wat Isṛail lǧameɛ.
1Perėję Amfipolį ir Apoloniją, jie atvyko į Tesaloniką, kur buvo žydų sinagoga.
2Akken yennum, Bulus yekcem ɣer lǧameɛ ; tlata smanat, mkul ass n westeɛfu, ițmeslay yid-sen ɣef wawal n Ṛebbi.
2Pagal savo įprotį Paulius užėjo pas juos ir tris sabatus aiškinosi su jais Raštus,
3Issefham-asen, ițbeggin-asen-d di Tira belli Lmasiḥ ilaq ad yeɛteb yerna a d-yeḥyu si ger lmegtin, iqqaṛ-asen : Ɛisa-yagi ɣef i wen-d-hedṛeɣ, d nețța i d Lmasiḥ.
3dėstydamas ir įrodinėdamas, kad Kristus turėjo kentėti ir prisikelti iš numirusių ir kad: “Kristustai Jėzus, kurį aš jums skelbiu”.
4Kra deg-sen umnen ; aṭas n iyunaniyen iḍuɛen Sidi Ṛebbi d waṭas n tilawin n laṣel i geddan daɣen d Bulus akk-d Silas.
4Kai kurie iš jų įtikėjo ir prisidėjo prie Pauliaus ir Silo, taip pat daugybė pamaldžių graikų ir nemaža aukštos kilmės moterų.
5Lameɛna at Isṛail usmen, dɣa wwin yid-sen kra n yergazen n diri ițmenṭaṛen deg iberdan, sekkren ccwal ger lɣaci, cewwlen tamdint meṛṛa, zeḍmen ɣer wexxam n Yazun, qellben ɣef Bulus d Silas iwakken a ten-caṛɛen zdat lɣaci.
5Bet neįtikėję žydai, apimti pavydo, surinko iš gatvės piktų žmonių, sukurstė minią ir sukėlė mieste sąmyšį. Jie užpuolė Jasono namus ir ėmė ten ieškoti Pauliaus ir Silo, norėdami išvesti juos prieš minią.
6Imi ur ten-ufin ara, zuɣṛen-d Yazun d kra n watmaten ɣer lḥukkam n temdint, bdan țɛeggiḍen : D irgazen-agi i gerwin ddunit, atan usan-d armi d ɣuṛ-nneɣ,
6Jų neradę, nusitempė Jasoną ir kelis brolius pas miesto vadovus, šaukdami: “Tie žmonės, kurie verčia visą pasaulį aukštyn kojom, atvyko ir čia,
7Yazun isṭerḥeb yis-sen. Xulfen lumuṛ n Qayṣer, qqaṛen belli yella ugellid nniḍen ițusemman Ɛisa.
7o Jasonas juos priglaudė. Visi šitie laužo ciesoriaus įsakymus, tvirtindami, jog esąs kitas karalius, būtent Jėzus”.
8S yimeslayen-agi, sḥeṛcen lɣaci akk-d lḥakem n temdint.
8Taip jie sukėlė nerimo jų klausiusiai miniai ir miesto vadovams.
9Ugin a sen-serrḥen i Yazun d watmaten nniḍen armi xellṣen lexṭiya.
9Šie, gavę iš Jasono ir kitų užstatą, paleido juos.
10Mi d-yewweḍ yiḍ, atmaten srewlen Bulus d Silas ɣer temdint n Biri. Mi wwḍen, kecmen ɣer lǧameɛ n wat Isṛail.
10Broliai tuojau pat, nakčia, išsiuntė Paulių ir Silą į Berėją. Ten atvykę, jie užėjo į žydų sinagogą.
11Lɣaci n dinna sṭerḥben yis-sen axiṛ n wid n temdint n Tiṣalunik , qeblen awal n Ṛebbi s wul yeṣfan. Kull ass țnadin di Tira iqedsen iwakken ad walin ma yella ț-țideț, yella di tira wayen i d-qqaṛen.
11Tenykščiai pasirodė esą kilnesni už tesalonikiečius. Jie noriai priėmė žodį ir kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų.
12Aṭas seg-sen i gumnen ; ger iyunaniyen, aṭas n tilawin n laṣel d yergazen nniḍen i gumnen daɣen.
12Daugelis iš jų įtikėjo, taip pat nemažai kilmingų graikų moterų ir vyrų.
13Lameɛna mi slan wat Isṛail n Tiṣalunik belli Bulus ițbecciṛ awal n Ṛebbi di temdint n Biri, uzzlen-d ad rwin lɣaci, a ten-cewwlen.
13Sužinoję, kad Paulius jau Berėjoje skelbia Dievo žodį, Tesalonikos žydai atskubėjo ir čia drumsti ir kurstyti žmonių.
14Dɣa atmaten srewlen imiren Bulus ɣer lǧiha n lebḥeṛ, ma d Silas d Timuti qqimen di temdint n Biri.
14Tada broliai skubiai išsiuntė Paulių prie jūros, o Silas ir Timotiejus pasiliko ten.
15Widak yewwin Bulus, ssawḍen-t armi ț-țamdint n Atinya, syenna uɣalen-d ɣer temdint n Biri. Iweṣṣa-ten Bulus ad inin i Silas d Timuti, ur țɛeṭṭilen ara a t-leḥqen.
15Pauliaus palydovai nuvedė jį iki Atėnų. Gavę įsakymą pranešti Silui ir Timotiejui, kad kuo greičiau atvyktų pas jį, grįžo atgal.
16M'akken i gețṛaǧu Silas akk-d Timuti di temdint n Atinya, Bulus iɣaḍ-it lḥal mi gwala tamdint-nni teččuṛ d lmeṣnuɛat i țɛebbiden imezdaɣ-is.
16Belaukdamas Atėnuose jų atvykstant ir matydamas pilną miestą stabų, Paulius dvasioje netvėrė pykčiu.
17Di lǧameɛ, yebda ițmeslay d wat Isṛail akk-d iyunaniyen iḍuɛen Sidi Ṛebbi. Ițmeslay daɣen akk-d wid i d-ițemlili kull ass di tejmaɛt n temdint.
17Jis aiškinosi sinagogoje su žydais ir pamaldžiaisiais, o aikštėje kasdien su tais, kurie ten būdavo.
18Kra n lɛulama yețfelsifen, yeɛni wid ițekkin di tejmaɛt n Ibikur akk-d Stuwis, bdan țmeslayen yid-es. Kra qqaṛen : D acu i gebɣa ad yini bu lehduṛ agi ? Wiyaḍ qqaṛen : Waqila yețbecciṛ iṛebbiten ibeṛṛaniyen ! Axaṭer Bulus yella ițbecciṛ-asen ɣef Sidna Ɛisa akk-d ḥeggu n lmegtin.
18Kai kurie epikūrininkų ir stoikų filosofai bandė su juo ginčytis. Vieni klausė: “Ką šis plepys nori pasakyti?” O kiti: “Atrodo, kad jis svetimų demonų skelbėjas”. Mat jis skelbė Jėzų ir prisikėlimą.
19Dɣa wwin-t yid-sen ɣeryiwen wemkan n ccṛeɛ n temdint-nni iwumi qqaṛen Laryufaj, nnan-as : Nezmer a nẓer d acu-t uselmed agi ajdid i ɣ-d-tewwiḍ ?
19Jie paėmė, nusivedė jį į Areopagą ir tarė jam: “Ar galėtume sužinoti, kokį naują mokslą tu skelbi?
20Axaṭer nesla-yak tețmeslayeḍ-ed ɣef temsalin yessewhamen. Nebɣa a nissin lmeɛna-nsent.
20Nes tu kalbi mūsų ausims negirdėtus dalykus. Taigi norėtume sužinoti, kas tai būtų”.
21Imezdaɣ n temdint n Atinya akk-d ibeṛṛaniyen i gzedɣen dinna, ḥemmlen ad sɛeddin lweqt-nsen anagar deg umeslay d usmeḥses i lexbaṛat ijdiden i d-ițeffɣen.
21Mat visi atėniečiai ir ten gyvenantys ateiviai leisdavo laiką ne kaip kitaip, o tik pasakodami arba klausydami ką nors nauja.
22Bulus ibedd di tlemmast n Laryufaj yenna : Ay irgazen n temdint n Atinya, ẓriɣ-kkun tẓewṛem yerna tettabaɛem ddin di mkul ḥaǧa;
22Tada Paulius, atsistojęs Areopago viduryje, prabilo: “Atėnų vyrai, matau, kad jūs visais atžvilgiais labai religingi.
23axaṭer ḥewwseɣ akk tamdint-nwen, walaɣ lmeṣnuɛat akk i tɛebdem ; ufiɣ daɣen yiwen n idebder anda yura : « I Ṛebbi-nni ur nețwassen ara. » Win akken i tɛebbdem mbla ma tessnem-t, d nețța i wen-țbecciṛeɣ.
23Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: ‘Nežinomam dievui’. Taigi Tą, kurį nepažindami garbinate, aš jums ir skelbiu.
24D nețța i d-ixelqen ddunit d wayen yellan deg-s, d Bab igenwan d lqaɛa, ur yezdiɣ ara di leǧwameɛ i bnan ifassen n yemdanen.
24Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, Kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės Viešpats, negyvena žmonių rankomis statytose šventyklose
25Ur yeḥwaǧ ara ad xedmen fell-as yemdanen am akken yella wayen i t-ixuṣṣen, nețța i d-ițțaken i yemdanen meṛṛa tudert, ṛṛuḥ d wayen akk yellan.
25ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi Jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita.
26Seg yiwen wemdan i d-ixleq akk leǧnas, yeɛmeṛ yis-sen ddunit ; yefka-yasen lewqat i tudert-nsen akk-d tilisa i tmura-nsen.
26Iš vieno kraujo Jis išvedė visas žmonių tautas, kad šios gyventų visoje žemėje. Jis nustatė iš anksto paskirtus laikus ir apsigyvenimo ribas,
27Sidi Ṛebbi ixdem annect-agi meṛṛa iwakken ad nadin fell-as ; ahat a t-afen s usferfed, nețța ur nebɛid ara ɣef mkul yiwen deg-nneɣ.
27kad žmonės ieškotų Viešpaties ir tartum apgraibomis Jį atrastų, nors Jis netoli nuo kiekvieno iš mūsų.
28Yis i nesɛa tudert, i nteddu, i nețțili ; d ayen i d-nnan daɣen kra seg imedyazen-nwen : « ula d nukkni, darraw-is ! »
28Juk mes Jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę ir kai kurie jūsų poetai: ‘Mes irgi esame kilę iš Jo’.
29Ihi imi nella d arraw n Sidi Ṛebbi, ur ilaq ara a nɣil belli Ṛebbi yețțemcabi ɣer lmeṣnuɛ n ddheb, neɣ n lfeṭṭa, neɣ n wezṛu yețwanejṛen s ufus ț-țmusni n wemdan.
29Todėl, būdami dieviškos kilmės, neturime manyti, jog Dievybė yra panaši į auksą, sidabrą ar akmenį, įgavusį pavidalą žmogaus sumanymų ir sugebėjimų dėka.
30Sidi Ṛebbi isemmeḥ-asen i yemdanen asmi akken ur t-ssinen ara; tura issawel-asen-d akk di mkul amkan iwakken ad beddlen tikli, a d-uɣalen ɣuṛ-es.
30Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų ir dabar įsako visur visiems žmonėms atgailauti,
31Axaṭer yextaṛ ass i deg ara iḥaseb imdanen s lḥeqq, s wemdan i gextaṛ yerna yefka-yaɣ-d akk țțbut mi t-id-isseḥya si ger lmegtin.
31nes Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per žmogų, kurį paskyrė ir visiems už Jį laidavo, prikeldamas Jį iš numirusių”.
32Mi slan iheddeṛ-ed ɣef ḥeggu n lmegtin, kra țmesxiṛen, wiyaḍ qqaṛen-as : A k-nḥess ɣef wannect-agi tikkelt nniḍen...
32Išgirdę apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė šaipytis, o kiti sakė: “Apie tai tavęs paklausysime kitą kartą”.
33Imiren, Bulus iṛuḥ yeǧǧa-ten.
33Šitaip Paulius paliko jų būrį.
34Ɣas akken aṭas i gețmesxiṛen, llan kra deg-sen umnen, ddan yid-es . Yella gar-asen Dunisus i gțekkin di tejmaɛt n Laryufaj, yiwet n tmeṭṭut isem-is Damaris akk-d wiyaḍ.
34Vis dėlto kai kurie vyrai prisidėjo prie jo ir įtikėjo. Iš jų Dionizas, Areopago narys, viena moteris, vardu Damaridė, ir jų draugai.