1Mi ɛeddan tlata wussan segmi yuɣal d lḥakem, Fistus yuli si temdint n Qiṣarya ɣer temdint n Lquds.
1Atvykęs į provinciją, Festas po trijų dienų nukeliavo iš Cezarėjos į Jeruzalę.
2Dɣa lmuqedmin imeqqranen akk-d imeqqranen n wat Isṛail, ccetkan ɣuṛ-es ɣef Bulus.
2Ten į jį kreipėsi vyriausiasis kunigas ir žydų didikai, kaltindami Paulių, įkalbinėjo
3Ssutren i Fistus a sen-ixdem lemziya, a sen-d-yawi Bulus ɣer temdint n Lquds, nutni heggan-as-d taxazabit iwakken a t-nɣen deg webrid.
3ir prašė malonės atsiųsti jį į Jeruzalę, klastingai galvodami kelyje jį nužudyti.
4Lameɛna Fistus yerra-yasen : Bulus ițwaḥbes di Qiṣarya, nekk s yiman-iw qṛib ad uɣaleɣ ɣer dinna.
4Bet Festas atsakė, kad Paulius turįs būti saugomas Cezarėjoje. Be to, jis pats ketinąs netrukus ten grįžti.
5Xtiṛet-ed si gar-awen wid ara yeddun yid-i ; ma yella kra n wayen n diri i gexdem wergaz-agi, ad ccetkin fell-as.
5“Tegul jūsų įgaliotiniai,tęsė jis,keliauja kartu ir, jei tas vyras kuo nors nusikaltęs, tekaltina jį”.
6Fistus isɛedda azal n tmanya neɣ ɛecṛa wussan gar-asen, taggara yuɣal ɣer Qiṣarya. Azekka-nni, iṭṭef amkan ɣef wukersi n ccṛeɛ, iceggeɛ a d-awin Bulus.
6Pabuvęs tarp jų daugiau kaip dešimt dienų, jis sugrįžo į Cezarėją. Kitą dieną, atsisėdęs į teismo krasę, liepė atvesti Paulių.
7Mi d-yewweḍ Bulus, at Isṛail i d-yusan si temdint n Lquds zzin-as, gren-d fell-as lbaṭel, lameɛna ur zmiren ara a d-tebten wayen i d qqaṛen.
7Vos tik pasirodžiusį apstojo jį iš Jeruzalės atvykę žydai, primesdami daug sunkių kaltinimų, kurių neįstengė įrodyti.
8Bulus iḥudd iman-is yenna : Ur ɛuṣaɣ ccariɛa n wat Isṛail, ur skecmeɣ leḥṛam ɣer lǧameɛ iqedsen, ur xulfeɣ Qayṣer.
8Paulius gynėsi: “Aš nieku nenusikaltęs nei žydų Įstatymui, nei šventyklai, nei ciesoriui”.
9Imi gebɣa ad issefṛeḥ at Isṛail, Fistus yenna i Bulus : Tebɣiḍ aț-țaliḍ ɣer temdint n Lquds iwakken aț-țɛeddiḍ di ccṛeɛ dinna zdat-i ?
9Norėdamas parodyti palankumą žydams, Festas paklausė Paulių: “Ar nori keliauti į Jeruzalę ir ten mano akivaizdoje būti teisiamas dėl šių dalykų?”
10Lameɛna Bulus yenna : Ɣer ccṛeɛ n Qayṣer i beddeɣ, ɣuṛ-es ara țțucaṛɛeɣ. Ur xdimeɣ ula d acemma i gḍuṛṛen at Isṛail, akken teẓriḍ kečč s yiman-ik.
10Paulius atsakė: “Aš stoviu prieš ciesoriaus teismą ir ten privalau būti teisiamas. Žydams aš nepadariau nieko pikto, kaip tu pats puikiai žinai.
11Ma yella xedmeɣ lbaṭel neɣ ayen yuklalen lmut, ur țțaggadeɣ ara ad mmteɣ. Lameɛna ma yella lecɣal-agi ɣef i d-ccetkan fell-i ur seḥḥan ara, yiwen ur izmir a yi-isellem ger ifassen-nsen. Ad rẓeɣ ccṛeɛ ɣer Qayṣer !
11Jei esu nusikaltęs ir padaręs ką nors verta mirties, neatsisakau mirti. Bet jeigu jų metami kaltinimai nepagrįsti, niekas negali jiems manęs išduoti. Aš šaukiuosi ciesoriaus!”
12Mi gemcawaṛ Fistus nețța ț-țejmaɛt-nni n ccṛeɛ, yenna i Bulus : Tessutreḍ-ed ccṛeɛ n Qayṣer, aț-țețțucarɛeḍ zdat Qayṣer !
12Tada Festas, pasitaręs su savo taryba, paskelbė: “Šaukiesi ciesoriauseisi pas ciesorių!”
13Mi ɛeddan kra wussan, agellid Aɣribas akk-d weltma-s Birinis, usan-d ɣer Qiṣarya ad sellmen ɣef lḥakem Fistus.
13Praslinkus kelioms dienoms, karalius Agripa ir Berenikė atvyko į Cezarėją Festo pasveikinti.
14Imi qqimen dinna kra wussan, Fistus iḥka-yas i ugellid-nni taqsiṭ n Bulus, yenna-yas : Yella yiwen wergaz i geǧǧa Filiks dagi d ameḥbus.
14Jiems ten būnant nemažai dienų, Festas supažindino karalių su Pauliaus byla ir papasakojo: “Feliksas paliko įkalintą vieną vyrą.
15Mi lliɣ di temdint n Lquds, ccetkan fell-as imeqqranen n lmuqedmin d lɛuqal n wat Isṛail ; ssutren-iyi-d ad ḥekmeɣ fell-as.
15Kai buvau Jeruzalėje, aukštieji kunigai ir žydų vyresnieji kreipėsi į mane, kaltindami jį ir reikalaudami pasmerkti.
16Nniɣ-asen mačči di lɛadda n iṛumaniyen ad ḥekmen ɣef wemdan uqbel a t-semqabalen nețța d wid i d-iccetkan fell-as, iwakken ad yaf abrid amek ara idafeɛ ɣef yiman-is.
16Aš jiems atsakiau, kad romėnai neturi papročio pasmerkti kokį nors žmogų, nedavę kaltinamajam galimybės stoti savo kaltintojų akivaizdoje ir gintis nuo kaltinimų.
17Ihi usan-d ɣer dagi. Ur ɛeṭṭleɣ ara, azekka-nni fkiɣ lameṛ a d-awin argaz-nni iwakken a t-sɛeddiɣ di ccṛeɛ ;
17Jiems čia atvykus, aš nedelsdamas rytojaus dieną atsisėdau į teismo krasę ir liepiau atvesti tą vyrą.
18wid iccetkan fell-as ur d-nnin acemma seg wayen țrajuɣ a t-id-inin.
18Prieš jį atsistoję kaltintojai nenurodė jokio nusikaltimo, kokio buvau tikėjęsis.
19Țemjadalen anagar ɣef ddin akk-d yiwen ițusemman Ɛisa. Ɛisa-agi yemmut, meɛna Bulus yeqqaṛ-ed yedder.
19Jie vien tik ginčijosi ir jam prikaišiojo dėl kai kurių savo religijos klausimų ir dėl kažkokio mirusio Jėzaus, kurį Paulius tvirtino esant gyvą.
20Imi ur ẓriɣ ara acu ara xedmeɣ di temsalt-agi, nniɣ-as i Bulus ma yebɣa ad iṛuḥ ɣer temdint n Lquds iwakken ad ițțucaṛeɛ dinna,
20Dvejodamas, kaip išspręsti tokius klausimus, paklausiau, ar jis nenorėtų vykti į Jeruzalę ir ten būti dėl šito teisiamas.
21lameɛna yerẓa ccṛeɛ iwakken ad ițțucaṛeɛ zdat Qayṣer ; dɣa fkiɣ lameṛ a t-ɛassen alamma d ass i deg ara t-ceggɛeɣ ɣer Qayṣer.S
21Bet Paulius pareikalavo, kad jo byla būtų perduota Augusto žiniai. Todėl įsakiau jį toliau kalinti, kol išsiųsiu pas ciesorių”.
22Agellid Aɣribas yenna i Fistus : Bɣiɣ ula d nekk ad sleɣ i wergaz-agi. Fistus yenna-yas : Azekka a s-tesleḍ !
22Agripa tarė Festui: “Aš ir pats norėčiau pasiklausyti to žmogaus”. Anas atsakė: “Galėsi rytoj pasiklausyti”.
23Azekka-nni agellid Aɣribas d weltma-s Birinis usan-d, cebbḥen-d iman-nsen, ṭṭfen amkan deg wexxam n ccṛeɛ nutni d lqebṭanat akk-d imeqqranen n temdint ; lḥakem Fistus yefka lameṛ a d-skecmen Bulus,
23Rytojaus dieną, kai Agripa ir Berenikė atėjo su didele iškilme ir įžengė į salę kartu su tribūnais ir miesto didžiūnais, Festui įsakius, buvo atvestas Paulius.
24dɣa yenna : Ay agellid Aɣribas akk-d kunwi i gḥedṛen dagi ! Argaz-agi, d win akken i ɣef d-ccetkan wat Isṛail ama di temdint n Lquds ama dagi ; țɛeggiḍen qqaṛen : « ilaq ad immet »!
24Festas prabilo: “Karaliau Agripa ir visi čia esantys vyrai! Jūs matote žmogų, dėl kurio visa daugybė žydų kreipėsi į mane Jeruzalėje ir čia, šaukdami, kad jo negalima palikti gyvo.
25Ma d nekk, idheṛ-iyi-d lḥal ur ixdim ula d acemma yuklalen lmut ; imi nețța s yiman-is yerẓa ccṛeɛ ɣer Qayṣer, qebleɣ a s-t-ceggɛeɣ.
25Bet aš nustačiau, kad jis nėra padaręs nieko, kas būtų baustina mirtimi. Jam šaukiantis Augusto, nusprendžiau jį ten pasiųsti.
26Ur ufiɣ ula d yiwet n sebba iseḥḥan i ɣef ara ketbeɣ fell-as i Qayṣer ; daymi i t-id-sbeddeɣ zdat wen, ula zdat-ek ay agellid Aɣribas, iwakken m'ara t-beḥten ad yili wayen ara ketbeɣ fell-as.
26Tačiau nežinau nieko tikro, ką turėčiau parašyti valdovui. Todėl iškviečiau jį jūsų akivaizdon, ypač tavo, karaliau Agripa, kad, jį apklausęs, žinočiau, ką turiu parašyti.
27Axaṭer walaɣ mačči d ṣṣwab ma ceggɛeɣ yiwen umeḥbus ɣer temdint n Ṛuma mbla ma fkiɣ-asen sebba s wayes i d ccetkan fell-as.
27Mat, man rodos, neprotinga siųsti kalinį, nenurodant kaltinimų”.