¹Aɣribas yenna i Bulus : -- Atan ɣuṛ-ek wawal, tzemreḍ aț-țdafɛeḍ ɣef yiman-ik. Bulus yerfed afus-is iwakken ad idafeɛ ɣef yiman-is, yenna :

¹Tada Agripa tarė Pauliui: “Tau leidžiama paaiškinti savo bylą”. Paulius, pamojęs ranka, pradėjo gynimosi kalbą:

²Feṛḥeɣ aṭas ay agellid Aɣribas imi zdat-ek ara ɛeddiɣ di ccṛeɛ ass-agi ɣef wayen akk i ccetkan fell-i wat Isṛail,

²“Karaliau Agripa! Esu laimingas, galėdamas šiandien tavo akivaizdoje gintis nuo viso to, kuo esu žydų kaltinamas,

³axaṭer tesneḍ akken ilaq leɛwayed akk-d yimeslayen-nsen ; di leɛnaya-k ihi semḥess-iyi-d s leɛqel.

³juo labiau, kad tau žinomi visi žydų papročiai ir ginčijami klausimai. Todėl prašau kantriai manęs išklausyti.

⁴At Isṛail ssnen tikli-inu si temẓi-w, axaṭer țțuṛebbaɣ di temdint n Lquds ger warraw n tmurt-iw.

⁴Visi žydai žino apie mano gyvenimą nuo jaunystės, kuris nuo pradžių prabėgo mano tautoje, Jeruzalėje.

⁵Ssnen-iyi si zik ma bɣan ad cehden fell-i. Lliɣ d afarizi, tebɛeɣ leqwanen iweɛṛen yeɛnan ddin-nneɣ di tejmaɛt n ifariziyen.

⁵Jie pažįsta mane nuo seno ir, jei norėtų, galėtų paliudyti, kad aš, būdamas fariziejus, gyvenau, laikydamasis griežčiausios mūsų religijos krypties.

⁶Beddeɣ ass-agi di ccṛeɛ axaṭer ssarmeɣ aț-țwakmel lemɛahda-nni i gefka Sidi Ṛebbi i lejdud-nneɣ.

⁶Dabar aš čia stoviu ir esu teisiamas už tai, kad viliuosi pažadu, kurį Dievas yra davęs mūsų tėvams.

⁷Tnac leɛṛac-nneɣ i gɛebden Ṛebbi am yiḍ am ass, țṛaǧun a d-taweḍ lemɛahda-agi i ssaramen. Ɣef wusirem-agi i ccetkan wat Isṛail fell-i.

⁷Jo išsipildant tikisi sulaukti mūsų dvylika giminių, uoliai tarnaudamos Dievui dieną ir naktį. Dėl šitos vilties, karaliau Agripa, aš ir esu žydų kaltinamas.

⁸Ay agellid Aɣribas, acuɣeṛ i tɣilem d lmuḥal a d-isseḥyu Sidi Ṛebbi lmegtin ?

⁸Kodėl jums atrodo neįtikėtina, kad Dievas prikelia numirusius?

⁹Ma d nekkini, di tazwara ɛeṛdeɣ ad xaṣmeɣ s wayen yellan di tezmert-iw, isem-agi n Ɛisa Anaṣari ;

⁹Tiesa, ir aš maniau, kad privalau visais būdais kovoti su Jėzaus Nazariečio vardu.

¹⁰d ayen i xedmeɣ di temdint n Lquds, rriɣ aṭas imasiḥiyen ɣer lḥebs, yerna d lmuqedmin imeqqranen i yi-d-yefkan țesriḥ-agi. M'ara ḥekkmen fell-asen s lmut, nekkini qebbleɣ ;

¹⁰Aš taip ir dariau Jeruzalėje. Gavęs iš aukštųjų kunigų įgaliojimus, daugybę šventųjų uždariau į kalėjimus, o kai jie buvo žudomi, pritardavau.

¹¹qehṛeɣ-ten acḥal d abrid si lǧameɛ ɣer wayeḍ, ḥeṛseɣ-ten ad ṭṭixṛen i webrid-agi n Ɛisa ; deg urrif-iw ameqqran, țṛuḥeɣ armi ț-țimdinin tibeṛṛaniyin iwakken a ten-qehhṛeɣ.

¹¹Visose sinagogose dažnai juos bausdavau, versdavau piktžodžiauti ir, be saiko prieš juos įtūžęs, persekiojau net svetimuose miestuose.

¹²Ɣef wannect-nni lmuqedmin imeqqranen fkan-iyi tazmert s wayes ṛuḥeɣ ɣer temdint n Dimecq.

¹²Tais pačiais tikslais keliavau į Damaską, turėdamas aukštųjų kunigų įgaliojimus ir leidimą.

¹³Taswiɛt kan di țnaṣfa wass ay agellid, walaɣ deg webrid yiwet n tafat i d-yekkan seg igenni, tețfeǧǧiǧ akteṛ n yiṭij, tezzi-yi-d i nekk akk-d wid yellan yid-i,

¹³Kelyje vidurdienį, karaliau, aš staiga išvydau, kaip mane ir keliavusius su manimi apšvietė šviesa iš dangaus, skaistesnė už saulę.

¹⁴neɣli akk ɣer lqaɛa. Sliɣ i ṣṣut i d-iqqaṛen s tmeslayt taɛibṛanit : A Caɛul, a Caɛul ! Acuɣeṛ i yi tețqehhiṛeḍ ? Yewɛeṛ fell-ak aț-țɛaṣiḍ inezlan.

¹⁴Mes visi parpuolėme žemėn, ir aš išgirdau balsą, kuris man sakė hebrajiškai: ‘Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji? Sunku tau spyriotis prieš akstiną!’

¹⁵Rriɣ-as : Anwa-k a Sidi ? Yenna-yi-d : Nekkini d Ɛisa-nni i tețqehhiṛeḍ ;

¹⁵Aš paklausiau: ‘Kas Tu esi, Viešpatie?’ Jis atsakė: ‘Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji.

¹⁶kker fell-ak, bedd ɣef yidaṛṛen-ik, ḍehṛeɣ-ak-d iwakken a k-rreɣ d aqeddac-iw, d inigi ɣef wayen twalaḍ ass-agi d wayen ara k-d-sekneɣ sya d asawen.

¹⁶Kelkis ir stokis ant kojų! Aš tau apsireiškiau, kad paskirčiau tave tarnu bei liudytoju tų dalykų, kuriuos matei ir kuriuos tau dar apreikšiu.

¹⁷Xtaṛeɣ-k-id si ger wat Isṛail akk-d leǧnas nniḍen uɣuṛ ara k ceggɛeɣ. A sen-teldiḍ allen

¹⁷Aš tave gelbėsiu nuo tautiečių ir pagonių, pas kuriuos tave dabar siunčiu,

¹⁸iwakken a d ffɣen si ṭṭlam ɣer tafat, si tezmert n Cciṭan ɣer tezmert n Ṛebbi, ad amnen yis-i, iwakken a sen-neɛfuɣ ddnubat-nsen, ad sɛun amkan ger wid i gextaṛ Sidi Ṛebbi.

¹⁸kad atvertum jų akis ir jie iš tamsybių gręžtųsi į šviesą, nuo šėtono valdžios­į Dievą ir, tikėdami mane, gautų nuodėmių atleidimą bei paveldėjimą su pašventintaisiais’.

¹⁹Daymi, ay agellid Aɣribas, ur ɛuṣaɣ ara aweḥḥi i yi-d-yusan seg igenni.

¹⁹Todėl, karaliau Agripa, nebuvau nepaklusnus dangiškam regėjimui

²⁰Bdiɣ abecceṛ di temdint n Dimecq akk-d ț-țemdint n Lquds, beccṛeɣ daɣen di tmurt n Yahuda meṛṛa, di taggara, beccṛeɣ i wat leǧnas ur nelli ara seg wat Isṛail, nhiɣ-ten ad tuben, a d-uɣalen ɣer webrid n Ṛebbi, ad xedmen lecɣal i d-ițbegginen belli tuben s wul-nsen.

²⁰ir iš pradžių Damaske ir Jeruzalėje, o paskui visame Judėjos krašte ir pagonijoje skelbiau, kad žmonės atgailautų, gręžtųsi į Dievą ir imtųsi atgailos vertų darbų.

²¹Ɣef wannect-agi i yi-ṭṭfen wat Isṛail deg wefrag n lǧameɛ iqedsen, ɛeṛden ad iyi-nɣen.

²¹Už tai žydai sugriebė mane šventykloje ir mėgino užmušti.

²²Lameɛna s lemɛawna n Sidi Ṛebbi, ddreɣ armi d ass-a, țbecciṛeɣ i yemdanen meṛṛa, ama d ameɣbun ama d ameṛkanti ; yerna ayen i d-qqaṛeɣ, d ayen akken i ɣef d-caren lenbiya akk-d Sidna Musa :

²²Bet, Dievui padedant, iki šios dienos tebeliudiju mažam ir dideliam, neskelbdamas nieko viršaus, o tik tai, ką skelbė įvyksiant pranašai ir Mozė,

²³yeɛni Lmasiḥ ad iɛteb, d nețța i d amezwaru ara d-iḥyun si ger lmegtin, ad ibecceṛ tafat i wegdud n wat Isṛail akk-d leǧnas nniḍen.

²³būtent, kad Kristus kentės, jog pirmutinis prisikels iš numirusių ir paskelbs šviesą tautai ir pagonims”.

²⁴Akken yella Bulus yețdafaɛ ɣef yiman-is, Fistus yenṭeq-ed s leɛyaḍ, yenna : Iffeɣ-ik leɛqel a Bulus ! Lketṛa n tmusni-inek tessufeɣ-ak leɛqel !

²⁴Jam tai kalbant, Festas garsiai sušuko: “Pauliau, tu iš galvos kraustaisi! Iš didelio rašto išėjai iš krašto”.

²⁵Bulus yerra-yas : Ur iyi-iffiɣ ara leɛqel a Fistus ameqqran ! Ayen akka i d-qqaṛeɣ d imeslayen n tideț yesɛan ṣṣwab.

²⁵Paulius atsiliepė: “Ne, nesikraustau iš galvos, prakilnusis Festai, bet skelbiu tiesos ir sveiko proto žodžius.

²⁶Ula d agellid Aɣribas, yeɛlem s wayagi ; daymi i d-mmeslayeɣ zdat-es ɛinani, imi mačči s tuffra i gedṛa wannect-a.

²⁶Šiuos dalykus žino karalius, kuriam taip atvirai kalbu. Esu tikras, kad iš viso to jam nieko nėra nežinomo, nes šitai dėjosi ne kur nors užkampyje.

²⁷Ay agellid, tumneḍ s wayen i d-nnan lenbiya ? Sriɣ tumneḍ yis-sen !

²⁷Karaliau Agripa, ar tiki pranašais? Žinau, kad tiki”.

²⁸Aɣribas yenna i Bulus : Lemmer a yi-d ternuḍ kra yimeslayen ahat ad iyi-tqenɛeḍ ad uɣaleɣ d amasiḥi !

²⁸Agripa atsakė: “Ko gero įtikinsi mane krikščionimi tapti...”

²⁹Bulus yenna-yas : A wi-yufan a Ṛebbi, mačči d keččini kan, lameɛna ula d wid akk i yi-d-ismeḥsisen ass-agi, aț-țuɣalem am nekk tura neɣ deg ussan i d-iteddun, ḥaca snasel-agi i yi cudden !

²⁹Paulius tarė: “Meldžiu Dievą, kad ar per trumpą, ar per ilgą laiką ne tik tu, bet ir visi, šiandien girdėję mane kalbant, taptų tokie, kaip aš, tik be šitų pančių!”

³⁰Dɣa agellid Aɣribas, lḥakem Fistus, Birinis d wid akk yeqqimen yid-sen, kkren-d.

³⁰Jam tai pasakius, pakilo karalius, valdytojas, Berenikė ir visi sėdėję su jais.

³¹Mi kkren ad ṛuḥen, nnan wway gar-asen : Argaz-agi ur ixdim ula d acemma yuklalen lmut neɣ lḥebs.

³¹Išeidami jie tarpusavyje kalbėjosi: “Šitas žmogus nepadarė nieko baustino mirtimi ar kalėjimu”.

³²Aɣribas yenna i Fistus : Argaz-agi izmer ad ițțuserreḥ lemmer ur yerẓi ara ccṛeɛ ɣer Qayṣer.

³²Agripa Festui pareiškė: “Būtų galima paleisti šitą žmogų, jeigu jis nebūtų šaukęsis ciesoriaus”.