1Mi fkan lameṛ a nerkeb lbabuṛ ɣer tmurt n Selyan, ǧǧan Bulus akk-d kra n imeḥbas nniḍen i yiwen ufesyan n terbaɛt n Qayṣer, isem-is Xulyus.
1Kai buvo nuspręsta, kad mes turime išplaukti į Italiją, Paulių ir kelis kitus kalinius perdavė Augusto kohortos šimtininkui Julijui.
2Nerkeb deg yiwen lbabuṛ n temdint n Adramit, ara iṛuḥen rrif n tmura n Asya ; nṛuḥ, yedda yid-nneɣ Aristaṛk yellan d amasiduni n temdint n Tiṣalunik.
2Mes įlipome į Adramitijos laivą, kuris turėjo plaukti Azijos pakrantėmis, ir leidomės į kelionę. Su mumis buvo makedonietis Aristarchas iš Tesalonikos.
3Azekka-nni, newweḍ ɣer temdint n Sidun , Xulyus yețqadaṛen Bulus, ixdem-as lemziya, iserreḥ-as ad iṛuḥ ɣer imdukkal-is iwakken a s-d-fken ayen yeḥwaǧ.
3Kitą dieną atplaukėme į Sidoną. Julijus kilniai elgėsi su Pauliumi ir leido jam aplankyti bičiulius, kad galėtų pasidžiaugti jų globa.
4Mi neqleɛ syenna, nɛedda rrif rrif n tegzirt n Qubṛus axaṭer iṣbeḥ-aɣ-d waḍu iǧehden si zdat.
4Išvykę iš ten, plaukėme Kipro užuovėja, nes pūtė priešingi vėjai.
5Nezger lebḥeṛ n Silisya akk-d Bamfilya, newweḍ ɣer lmeṛṣa n Mira yellan di tmurt n Lizya.
5Perplaukę jūrą ties Kilikija ir Pamfilija, atvykome į Lykijos miestą Myrą.
6Afesyan-nni yufa dinna lbabuṛ n Skandriya ara iṛuḥen ɣer tmurt n Selyan, isserkeb-aɣ deg-s.
6Tenai šimtininkas surado Aleksandrijos laivą, kuris plaukė į Italiją, ir persodino mus į jį.
7Lbabuṛ nni yewwi-yaɣ kra n wussan s țțawil ; armi neṛwa leɛtab i newweḍ ɣer tama n temdint n Knidus, imi ur aɣ-yeǧǧi ara waḍu a nqeṛṛeb, nɛedda rrif n tegzirt n Kritus, ɣer tama n Salmuni.
7Daug dienų plaukėme palengva ir vargais negalais atsiradome ties Knidu. Kadangi vėjas kliudė, plaukėme Kretos priedangoje, link Salmonės.
8Nkemmel rrif rrif s leɛtab, armi newweḍ ɣer yiwen wemkan isem-is « Lemraṣi icebḥen », zdat temdint n Lazaya.
8Šiaip ne taip ją aplenkę, atvykome į vietovę, kuri vadinosi Dailioji Prieplauka, netoli Lasėjos miesto.
9Nesṛuḥ aṭas n lweqt, lweqt n usafer di lebḥeṛ yuɣal yewɛeṛ aṭas, imi ass i deg țțuẓummen wat Isṛail di taggara n lexṛif iɛedda.
9Prabėgo daug laiko, ir laivyba tapo pavojinga, nes jau buvo pasibaigęs rudens pasninko metas. Paulius juos įspėjo,
10Daymi i sen-iɛeggen Bulus yenna-yasen : Ay atmaten, ẓriɣ belli tikkelt-agi ma nkemmel aṣafeṛ-nneɣ, a d-tili lexsaṛa mačči kan i lbabuṛ d sselɛa yellan deg-s, lameɛna tezmer aț-țeglu ula yis-nneɣ.
10sakydamas: “Vyrai, numatau, jog šis plaukimas bus grėsmingas ir pražūtingas ne tik kroviniams bei laivui, bet ir mūsų gyvybėms”.
11Afesyan-nni aṛumani yuɣ awal i bab n lbabuṛ akk-d win i t-inehṛen wala ad yaɣ awal i Bulus.
11Tačiau šimtininkas labiau tikėjo vairininku ir laivo savininku negu tuo, ką kalbėjo Paulius.
12Imi lmeṛṣa-nni ur telhi ara iwakken ad sɛeddin deg-s ccetwa, azgen ameqqran n ibeḥriyen bɣan ad ṛuḥen, iwakken ma yella wamek, ad awḍen ɣer lmeṛṣa n Finikus yellan di tegzirt n Kritus ; lmeṛṣa-yagi tqubel lǧiha taɣeṛbit, bɣan ad sɛeddin deg-s ccetwa.
12Kadangi uostas buvo netinkamas žiemoti, dauguma nusprendė iš ten plaukti toliau, kaip nors pasiekti Feniksą, Kretos uostą, atvirą į pietvakarius ir šiaurės vakarus, ir ten žiemoti.
13Akken i d-yekker yiwen ubeḥri xfifen, ɣilen ad awḍen ɣer leqsed nsen. Refden amextaf n lbabuṛ, ṛuḥen rrif rrif n tegzirt n Kritus.
13Kai ėmė pūsti lengvas pietų vėjas, jie tikėjosi įvykdyti savo sumanymą ir, pakėlę inkarą, leidosi pirmyn palei Kretos krantus.
14Lameɛna ur tɛeṭṭel ara tekker-ed yiwet n tbuciḍant iwumi qqaṛen Erakilun i d-ikkan seg idurar n tegzirt-nni.
14Bet netrukus nuo salos pusės pakilo viesulas, vadinamas Šiauriaryčiu.
15Imi lbabuṛ ur s-izmir ara i tbuciḍant-nni, neǧǧa-t a t-yawi waḍu ɣer wanda i s-yehwa,
15Jis pagavo laivą, nepajėgusį jam priešintis, ir mes turėjome jį leisti pavėjui.
16nɛedda seddaw yiwet n tegzirt tamecṭuḥt yeddurin ɣef waḍu, isem-is Kluda. Mi ɣ-teɣli teflukt-nni n leslak, s leɛtab ameqqran i ț-id-nessuli ɣer lbabuṛ.
16Kai mus nešė pro salelę, vardu Klaudą, mes tik vargais negalais išsaugojome gelbėjimo valtį.
17Imi nuggad a ɣ-yawi waḍu ɣer leryuf iweɛṛen n tmurt n Libya, ncudd lbabuṛ s imurar ; nerna nṣubb-ed lbac-nni s wayes i t-yețțawi waḍu, neǧǧa iman-nneɣ a ɣ-yawi ɣer wanda yebɣa.
17Kai ji buvo užkelta, jūreiviai ėmė stiprinti laivąapjuosė jį virvėmis. Bijodami pakliūti ant Sirtės seklumų, jie nuleido bures ir taip plaukė toliau.
18Azekka-nni, imi mazal lebḥeṛ yenhewwal, nessenqes kra n sselɛa yellan deg-s nḍeggeṛ-iț ɣer lebḥeṛ.
18Mus baisiai vargino audra. Todėl rytojaus dieną teko išmesti į jūrą dalį krovinio.
19Ass wis tlata, ixeddamen n lbabuṛ rnan ḍeggṛen sselɛa-nni i d-iqqimen.
19Trečią dieną savo rankomis išmetėme kai kuriuos laivo įrengimus.
20Acḥal n wussan ur d-iban yiṭij ur d-banen itran, lebḥeṛ mazal-it yerwi, ur numin ara a nțwasellek.
20Ilgą laiką nematydami nei saulės, nei žvaigždžių, smarkios audros blaškomi, galiausiai praradome bet kokią viltį išsigelbėti.
21Aṭas wussan i neqqim mbla lmakla ; dɣa Bulus ibedd-ed gar-asen yenna : Ay irgazen, lemmer i yi-tuɣem awal m'akken i wen-d-nniɣ : a neqqim axiṛ di lmeṛṣa n Kritus, tili ur d-tdeṛṛu ara lexsaṛa akk-d lxuf-agi !
21Žmonės jau ilgą laiką nieko nevalgė. Paulius, atsistojęs tarp jų, tarė: “Vyrai! Reikėjo paklausyti manęs ir neplaukti nuo Kretos į jūrą. Būtų išvengta šių pavojų ir nuostolių.
22Tura ur țțagadet ara, sǧehdet iman-nwen axaṭer ula d yiwen deg-wen ur ițmețțat ; ur d-tețțili lexsaṛa anagar lbabuṛ-agi ara iɣeṛqen.
22Tačiau ir dabar raginu laikytis drąsiai. Niekas iš jūsų nežus, vien tik laivas.
23Iḍ iɛeddan, Sidi Ṛebbi i ɛebbdeɣ iceggeɛ-ed yiwen lmelk ibedd-ed ɣuṛ-i
23Šią naktį mane aplankė angelas Dievo, kuriam aš priklausau ir tarnauju,
24yenna-yi-d : « a Bulus, ur țțaggad ara ! Ilaq aț-țbeddeḍ zdat Qayṣer, atan Sidi Ṛebbi a kkun isellek s kečč s wid yellan yid-ek ».
24ir pasakė: ‘Nebijok, Pauliau! Tu privalai stoti prieš ciesorių. Ir štai Dievas tau dovanoja visus, plaukiančius su tavimi’.
25Sewṛet ihi ay atmaten ! Țekleɣ ɣef Ṛebbi ad idṛu am akken i d-yenna ;
25Tad, vyrai, drąsiau! Aš tikiu Dievu, kad taip ir įvyks, kaip man pasakyta.
26mbla ccekk ihi a ɣ-ḍeggṛent lemwaji ɣer yiwet n tegzirt.
26Mus išmes į kokią nors salą”.
27Iḍ wis ṛbeɛṭac, mazal aḍu yețhuccu-yaɣ ițțawi-yaɣ akkin akka ɣef lebḥeṛ Agrakal ; di țnaṣfa n yiḍ, ibeḥṛiyen ḥussen belli ur bɛiden ara ɣef lberr.
27Kai buvome svaidomi Adrijos jūroje keturioliktą naktį, apie vidurnaktį jūreiviams pasirodė, kad artėjame prie kažkokios sausumos.
28Ktalen lqaɛ n lebḥeṛ s wemrar, ufan llant
28Jie išmetė grimzlę ir nustatė dvidešimties sieksnių gylį; po kiek laiko išmatavo dar kartą ir berado penkiolika.
29Imi uggaden lbabuṛ a t-id-iḥaz kra seddaw-as, ḍeggṛen ṛebɛa imextafen ɣer deffir n lbabuṛ, tqelqen melmi ara yali wass.
29Bijodami užšokti ant povandeninių uolų, jie išmetė iš paskuigalio keturis inkarus ir laukė aušros.
30Lameɛna ixeddamen n lbabuṛ țqelliben ad rewlen ; ṣubben taflukt n leslak ɣer lebḥeṛ, steɛmilen am akken d amextaf ara ḍeggṛen ɣer zdat lbabuṛ.
30Jūreiviai mėgino pabėgti iš laivo. Jie nuleido į jūrą gelbėjimo valtį, neva norėdami išmesti inkarus laivo priešakyje.
31Dɣa Bulus yenna i lqebṭan d lɛeskeṛ-is : M'ur qqimen ara yergazen-agi di lbabuṛ, ur tezmirem ara aț-țmenɛem ! S
31Paulius tarė šimtininkui ir kareiviams: “Jeigu šitie nepasiliks laive, jūs neišsigelbėsite”.
32Imiren lɛeskeṛ gezmen imurar n teflukt, ǧǧan-ț aț-țeɣli ɣer lebḥeṛ.
32Tada kareiviai nukapojo valties virves ir leido jai nukristi į jūrą.
33Weqbel ad yali wass, Bulus inha-ten akk ad ččen cwiṭ n lqut, yenna : Ass-agi d ass wis ṛbeɛṭac ur teɛṛiḍem lqut.
33Prieš rytą Paulius paragino visus valgyti, sakydamas: “Šiandien jau keturiolikta diena, kai jūs laukiate nevalgę, nieko burnoje neturėję.
34Tura nhiɣ-kkun ihi aț-țeččem iwakken aț-țețțusellkem, ula d yiwen deg-wen ur s-ițṛuḥ wenẓad seg uqeṛṛuy.
34Todėl aš jus prašau valgyti. To reikia jūsų išsigelbėjimui. Nė vienam iš jūsų nenukris nė plaukas nuo galvos!”
35Mi d-yenna ayagi, iddem-ed aɣṛum, iḥmed Ṛebbi zdat-sen meṛṛa, yebḍa-t, yebda itețț.
35Tai pasakęs, jis paėmė duonos, visų akivaizdoje padėkojo Dievui, sulaužė ir pradėjo valgyti.
36Yekkes-asen akk lxuf dɣa ččan.
36Tada visi pralinksmėjo ir ėmėsi valgio.
38Mi ččan armi ṛwan, ḍeggṛen ɣer lebḥeṛ ticekkaṛin n yirden, iwakken ad yifsus lbabuṛ.
37Laive iš viso buvome du šimtai septyniasdešimt šeši žmonės.
39Mi guli wass, ur eɛqilen ara maḍi tamurt-nni anda wwḍen. Lameɛna walan yiwen wemkan iqeṛben, iban-ed deg-s ṛṛmel, bɣan ad rren lbabuṛ ɣer dinna ma yella wamek.
38Pavalgę jie palengvino laivą, išmesdami jūron javus.
40Fsin imurar i imextafen bran asen ɣer lebḥeṛ, fsin daɣen imurar i imeqdafen s wacu nehṛen lbabuṛ ; dɣa ssulin yiwen ubeḥnuq yellan ɣer zdat n lbabuṛ iwakken a ten-yawi waḍu ɣer rrif n lebḥeṛ.
39Rytui išaušus, jūreiviai negalėjo pažinti žemės, tiktai pastebėjo nedidelę įlanką lėkštais krantais, į kurią, jei bus įmanoma, jie nutarė pasukti laivą.
41Lameɛna wwḍen ɣer yiwen wemkan n ṛṛmel iwumi d-izzi lebḥeṛ ; rran ɣer dinna lbabuṛ-nni, lǧiha n zdat teḥṣel di ṛṛmel teḥbes ma d lǧiha n deffir tebda tețṛuẓu si lqewwa n lemwaji.
40Nupjovė inkarus, paliko juos jūroje, atleido vairo diržus ir, iškėlę prieš vėją priekinę burę, leidosi į krantą.
42Lɛeskeṛ bɣan ad nɣen imeḥbas-nni axaṭer uggaden a sen-rewlen s lɛum.
41Atsidūrę prie seklumos, jie užšokdino ant jos laivą. Priekis liko tvirtai įsmigęs, o paskuigalis ėmė irti nuo smarkios bangų mūšos.
43Lqebṭan-nni i gebɣan ad isellek Bulus, ur ten-yeǧǧi ara ad xedmen lebɣi-nsen. Yefka lameṛ i wid yessnen ad ɛummen, ad ḍeggṛen iman-nsen d imezwura ɣer waman iwakken ad awḍen ɣer rrif.
42Kareiviai sumanė išžudyti kalinius, kad kuris išplaukęs nepaspruktų.
44Ma d wiyaḍ a ten-tebɛen, ad ṭṭfen di telwiḥin neɣ deg iceqfan n lbabuṛ. S wakka, wwḍen meṛṛa ɣer rrif n lebḥeṛ di laman.
43Bet šimtininkas, gelbėdamas Paulių, sutrukdė jų sumanymą. Jis įsakė, kad mokantys plaukti pirmi šoktų į jūrą ir plauktų į krantą,
44o kiti tai padarytų kas ant lentų, kas ant laivo nuolaužų. Šitaip visi išsigelbėjo ir pasiekė žemę.