1Mi d-nemneɛ si lebḥeṛ, nesla belli tigzirt-nni isem-is Malṭa.
1Išsigelbėję jie sužinojo, kad sala vadinasi Melitė.
2Imezdaɣ-is setṛeḥben yis-nneɣ, xedmen-aɣ lxiṛ d ameqqran ; ceɛlen times axaṭer yekkat ugeffur ( lehwa ), yerna d asemmiḍ.
2Barbarai su mumis elgėsi labai draugiškai. Užkūrė ugnį ir pakvietė mus visus prie jos, nes lijo ir buvo šalta.
3Bulus ijmeɛ-ed kra n yesɣaṛen a ten-iger ɣer tmes, si leḥmu-nni n tmes yeffeɣ-ed yiwen n wezrem yenṭed deg ufus-is.
3Paulius pririnko glėbį sausų šakų ir metė į ugnį. Čia nuo kaitros iš laužo iššoko gyvatė ir įsikirto jam į ranką.
4Lɣaci mi walan azrem-nni yeckenṭeḍ deg ufus-is, qqaṛen wway gar-asen : « Argaz-agi iban d bu tmegṛaḍ, axaṭer ɣas akken yemneɛ-ed si lebḥeṛ, Sidi Ṛebbi yellan d Bab n lḥeqq ur t-yețțaǧa ara ad yidir. »
4Pamatę prie rankos prikibusią gyvatę, barbarai ėmė vienas kitam kalbėti: “Tas žmogus tikriausiai žmogžudys: išsigelbėjo iš jūros, o keršto deivė vis tiek neduoda jam gyventi”.
5Lameɛna Bulus yezwi azrem-nni ɣer tmes, ur t-yuɣ ula d acemma ;
5Tačiau jis nupurtė šliužą į ugnį, nepatirdamas nieko blogo.
6lɣaci-nni țṛaǧun a t-walin ibzeg neɣ ad yemmet imiren kan. Ɛussen-t, mi walan ur t-yuɣ wacemma, beddlen ṛṛay, ḥesben-t d yiwen seg iṛebbiten s wayes țțamnen.
6Barbarai laukė, kada jis ištins ar staiga kris negyvas. Laukę nesulaukę ir pamatę, kad jam nesidaro nieko blogo, jie pakeitė nuomonę ir ėmė kalbėti, jog jis esąs dievas.
7Di leǧwahi-nni i gezdeɣ Bubliyus lḥakem ameqqran n tegzirt-nni ; yesɛa aṭas n wakal, yesṭerḥeb yis-nneɣ, yerna yessens-aɣ ɣuṛ-es tlata wussan.
7Netoli tos vietos buvo vyriausiojo salos valdininko, vardu Publijus, valdos. Jis mus priėmė ir tris dienas bičiuliškai globojo.
8Deg ussan-nni, baba-s n Bubliyus yella deg usu yehlek, tuɣ-it tawla yerna tuzzel tɛebbuṭ-is. Bulus iṛuḥ ɣuṛ-es, issers ifassen-is fell-as, yedɛa ɣer Sidi Ṛebbi dɣa yeḥla.
8Tuo metu Publijaus tėvas susirgo karštine ir viduriavimu. Paulius užėjo pas jį, pasimeldė, uždėjęs ant jo rankas, ir išgydė.
9Mi slan yis imuḍan n tegzirt-nni usan-d ɣuṛ-es isseḥla-ten ula d nutni.
9Po šito įvykio ir kiti salos gyventojai, turėję ligų, ėjo pas Paulių ir buvo pagydomi.
10Ɣef wayagi, qudṛen-aɣ aṭas ; mi nekker a nṛuḥ, fkan-aɣ-d ayen akk neḥwaǧ i webrid.
10Už tai jie mus didžiai gerbė, o išvykstant aprūpino viskuo, ko mums reikėjo.
11Mi ɛeddan tlata waguren, nerkeb yiwen lbabuṛ n temdint n Skandriya iwumi qqaṛen Dyuskuṛ, isɛeddan ccetwa di tegzirt-nni ;
11Po trijų mėnesių mes išplaukėme žiemojusiu saloje Aleksandrijos laivu, kuris turėjo Dvynių ženklą.
12newweḍ ɣer temdint n Sirakuz, anda neqqim tlata wussan.
12Atplaukę į Sirakūzus, prastovėjome tris dienas.
13Syenna nkemmel rrif rrif n lebḥeṛ armi ț-țamdint n Ṛejyu, azekka-nni yekker-ed yiwen n waḍu i d-yekkan seg usamer, sin wussan mbeɛd, newweḍ ɣer temdint n Buzul.
13Iš ten plaukdami, esant nepalankiam vėjui, pasiekėme Regijų ir dar po dienos, ėmus pūsti pietų vėjui, kitą dieną atvykome į Puteolus.
14Nufa dinna atmaten i ɣ iḥellelen a neqqim yid-sen sebɛa wussan, syenna nkemmel abrid ɣer temdint n Ṛuma.
14Ten susitikome su broliais; jie pakvietė mus septynioms dienoms paviešėti. Taip mes atvykome į Romą.
15Mi slan yis-nneɣ watmaten n temdint n Ṛuma, usan-d armi d ssuq n Abyus akk-d wemkan yețțusemman « Tlata Țbernat » iwakken a ɣ-d-mmagren. Mi ten iwala Bulus, yefṛeḥ yeḥmed Ṛebbi yerna yuɣal-it-id lǧehd.
15Tenykščiai broliai, išgirdę apie mus, atėjo pasitikti iki Apijaus aikštės ir Trijų tavernų. Juos išvydęs, Paulius dėkojo Dievui ir įgavo naujo pasitikėjimo.
16Mi newweḍ ɣer temdint n Ṛuma, serrḥen-as i Bulus ad izdeɣ deg yiwen wexxam, nețța d yiwen uɛeskṛi i t yețɛassan.
16Kai atvykome į Romą, šimtininkas perdavė kalinius sargybos viršininkui, o Pauliui buvo leista apsigyventi vienam su saugojančiu jį kareiviu.
17Mi ɛeddan tlata wussan, Bulus yessawel i imeqqranen n wat Isṛail. Mi d-nnejmaɛen, Bulus yenna yasen : Ay atmaten, ɣas akken ur xdimeɣ acemma i gxulfen agdud d leɛwayed n lejdud-nneɣ, ṭṭfen-iyi ɣer lḥebs di temdint n Lquds, sellmen-iyi ger ifassen n lɛeskeṛ n Ṛuman.
17Po trijų dienų Paulius pakvietė pas save žydų vadovus. Jiems susirinkus, jis prabilo: “Vyrai broliai! Nors aš nieku nesu nusikaltęs nei tautai, nei mūsų tėvų papročiams, buvau Jeruzalėje suimtas ir atiduotas į romėnų rankas.
18Mi yi-beḥten, bɣan ad iyi serrḥen axaṭer ur ufin ara deg-i sebba s wayes ara ḥekmen fell-i s lmut.
18Tie ištardę, norėjo mane paleisti, nes nerado jokio mirties verto nusižengimo.
19Imi ur qbilen ara wat Isṛail ad iyi-d-serrḥen iṛumaniyen, iḥettem-iyi lḥal ad rẓeɣ ccṛeɛ ɣer Qayṣer ; lameɛna mačči d acetki i bɣiɣ ad ccetkiɣ ɣef wegdud-iw.
19Kadangi žydai prieštaravo, turėjau šauktis ciesoriaus, tiktai ne tam, kad apkaltinčiau savo tautą.
20Daymi i bɣiɣ a kkun-ẓreɣ, ad mmeslayeɣ yid-wen axaṭer ɣef ddemma n usirem n wat Isṛail i țwarzeɣ s snasel-agi.
20Dėl šios priežasties ir pakviečiau jus, kad su jumis pasimatyčiau ir pasikalbėčiau; nes dėl Izraelio vilties esu surakintas šita grandine!”
21Imeqqranen n wat Isṛail nnan-as : Ur d-neṭṭif ula d yiwet n tebṛaț si tmurt n Yahuda ɣef wayen yeɛnan tamsalt-ik, ula d yiwen seg watmaten ur d-yusi ad iccetki neɣ a ɣ-d-yini ayen n diri fell-ak.
21Jie atsakė jam: “Mes nesame gavę apie tave iš Judėjos laiškų, ir nė vienas iš atvykusių brolių nepranešė ir nekalbėjo nieko blogo apie tave.
22Lameɛna nebɣa a nsel s ɣuṛ-ek ayen akka s wacu i tumneḍ, ma d ayen yeɛnan tajmaɛt-agi seg i d-tekkiḍ, neẓra belli di yal amkan tețmagar-ed uguren.
22Vis dėlto norėtume išgirsti tavo pažiūras. Mat apie šitą sektą tiek težinome, jog jai visur prieštaraujama”.
23Dɣa msefhamen ɣef wass nniḍen i deg ara mlilen. Mi d yewweḍ wass-nni, usan-d deg waṭas yid-sen ɣer wexxam n Bulus. Si ṣṣbeḥ armi ț-țameddit, Bulus yețbecciṛ-asen ɣef tgeldit n Ṛebbi s ccariɛa n Musa ț-țektabin n lenbiya, yețqellib a ten-iqenneɛ iwakken ad amnen s Sidna Ɛisa.
23Paskyrę jam dieną, jie gausiai susirinko pas jį svečių kambaryje. Nuo ryto iki vakaro jis aiškino jiems ir liudijo apie Dievo karalystę, įrodinėdamas jiems Jėzų iš Mozės Įstatymo ir Pranašų.
24Kra umnen s wayen i d-yenna, ma d wiyaḍ ugin ad amnen.
24Vieni jo žodžiais patikėjo, kiti ne.
25Mi țeddun ad ṛuḥen mazal lxilaf gar-asen, dɣa Bulus yerna-yasen imeslayen-agi : Ț-țideț ayen i d-yenna Ṛṛuḥ iqedsen i lejdud-nwen s yimi n nnbi Iceɛya
25Nesutardami tarpusavyje, jie ėmė skirstytis, o Paulius tepasakė jiems viena: “Teisingai Šventoji Dvasia yra mūsų tėvams pasakiusi per pranašą Izaiją:
26mi d-yenna : Ṛuḥ ɣer wegdud-agi tiniḍ-asen : ɣas aț-țeslem s imeẓẓuɣen-nwen ur tfehmem ara ; aț-țemmuqlem s wallen-nwen ur tețwalim ara,
26‘Eik pas šitą tautą ir sakyk: girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite.
27imi ul n wegdud-agi yuɣal d azṛu ; qeflen imeẓẓuɣen-nsen, qemcen allen-nsen ; ur bɣin ara ad walin s wallen-nsen, d slen s imeẓẓuɣen-nsen, ad fehmen s wul-nsen, iwakken a d-uɣalen ɣuṛ-i ad beddlen tikli akken a ten-sseḥluɣ !
27Šitų žmonių širdis aptuko, jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau’.
28Atan ihi tura leslak n Sidi Ṛebbi ad ițțunefk i leǧnas nniḍenur nelli ara n wat Isṛail axaṭer nutni a s-semḥessen yerna a t-qeblen.
28Tebūnie tad jums žinoma: šis Dievo išgelbėjimas yra pasiųstas pagonims, ir jie išgirs”.
29Mi d-yenna Bulus ayagi, ffɣen-d imeqqranen n wat Isṛail, leḥḥun țemjadalen wway gar-asen.
29Jam tai pasakius, žydai išėjo, smarkiai ginčydamiesi tarpusavyje.
30Bulus yeqqim sin iseggasen deg wexxam-nni i gekra. Isṭerḥib s kra n win i d-yețțasen a t-iẓer.
30Paulius gyveno savo išsinuomotame name ištisus dvejus metus ir priiminėdavo visus, kurie pas jį ateidavo.
31Yețbecciṛ tageldit n Ṛebbi s tlelli, isselmad-asen ayen akk yeɛnan Sidna Ɛisa Lmasiḥ, ulac win i t-iḥebsen.
31Jis skelbė Dievo karalystę ir labai drąsiai, netrukdomas mokė apie Viešpatį Jėzų Kristų.