1-- S tideț a wen-d-iniɣ, win ur nkeččem ara si tewwurt ɣer wemṛaḥ ( leɛzib ) n wulli, iɛedda si ẓẓeṛb, winna d amakar yerna d aqeṭṭaɛ.
1“Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas.
2Ma d win ikeččmen si tewwurt d nețța i d ameksa n wulli.
2O kas pro vartus įeina, tas avių ganytojas.
3Aɛessas n wemṛaḥ ileddi tawwurt i umeksa, ulli sellent i ṣṣut-is, issawal-asent s yismawen-nsent, yessufuɣ-itent ɣer beṛṛa.
3Jam sargas atidaro, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda.
4Mi gessufeɣ tid akk yellan-ines, izeggir zdat-sent, ulli ttabaɛent-eț axaṭer ssnent ṣṣut-is.
4Išsivaręs savąsias avis, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą.
5D lmuḥal ad tebɛen-t abeṛṛani, ad rewlent fell-as imi ur ssinent ara ṣṣut n ibeṛṛaniyen.
5O paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso”.
6Sidna Ɛisa yenna-yasen lemtel agi, lameɛna ur fhimen ara ayen yebɣa a sen-yini.
6Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia.
7Yenna yasen daɣen : S tideț qqaṛeɣ-awen, d nekk i ț-țawwurt ansi țɛeddayent wulli.
7Tuomet Jėzus kalbėjo jiems toliau: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Ašavių vartai.
8Wid meṛṛa i d-yusan uqbel-iw d imakaren d iqeṭṭaɛen. Lameɛna ulli ur sen-ḥessent ara.
8Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys ir plėšikai, todėl avys jų neklausė.
9D nekk i ț-țawwurt. Win ara ikecmen yis-i ad yețțusellek : ad ikcem ad yeffeɣ akken i s-ihwa, ad yaf ayen ara yečč.
9Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras.
10Amakar yețțas-ed kan iwakken ad yaker, ad yezlu, ad yessenger. Nekk usiɣ-ed iwakken ad fkeɣ tudert i wulli-inu, tudert s tugeț (ṭaqa).
10Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą,kad apsčiai jo turėtų.
11D nekk i d ameksa n ṣṣeḥ. Ameksa n ṣṣeḥ yețțsebbil tudert-is ɣef wulli-ines.
11Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę.
12Ma d win ur nelli ara d ameksa n wulli ur nelli ara d bab-nsent, d ameksa kan yețwaxelṣen, ireggel, ițaǧǧa ulli m'ara iwali uccen. Imiren uccen a d-yezḍem ɣef wulli, ad yawi kra seg-sent yerna ad yesserwel akk taqeḍɛit.
12O samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas griebia jas ir išsklaido.
13Argaz-agi ixeddem akka imi d ameksa kan yețwaxelṣen, ur as tewqiɛ ara deg wulli.
13Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.
14Nekk d ameksa n ṣṣeḥ, ssneɣ ulli-inu nutenti ssnent-iyi,
14Aš esu gerasis ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane.
15akken i yi-issen Baba Ṛebbi i t-ssneɣ ula d nekk. ?sebbileɣ tudert-iw ɣef wulli-inu.
15Kaip mane pažįsta Tėvas, taip ir Aš pažįstu Tėvą ir už avis guldau savo gyvybę.
16Sɛiɣ daɣen ulli nniḍen ur nelli ara seg wemṛaḥ agi. Tigi daɣen ilaq a tent-id-awiɣ, a d-ḥessent i ṣṣut-iw, s wakka aț-țili anagar yiwet n tqeḍɛit s yiwen umeksa.
16Ir kitų avių turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos girdės mano balsą, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.
17Baba iḥemmel-iyi imi țsebbileɣ tudert-iw meɛna syin akkin a ț-id-rreɣ.
17Todėl Tėvas myli mane, kad Aš guldau savo gyvybę, jog ir vėl ją pasiimčiau.
18Yiwen ur izmir a yi-ikkes tudert, țsebbileɣ-ț s lebɣi-inu. Sɛiɣ tazmert a ț-sebbleɣ, sɛiɣ daɣen tazmert a ț-id-rreɣ. D wagi i d lameṛ i yi-d yefka Baba Ṛebbi.
18Niekas neatima jos iš manęs, bet Aš pats ją atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją pasiimti; tokį įsakymą gavau iš savo Tėvo”.
19Mi d-yenna imeslayen-agi, yekker daɣen lxilaf ger lɣaci.
19Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių.
20Aṭas deg-sen qqaṛen : Argaz-agi yezdeɣ-it lǧen, yedderwec, acuɣeṛ i s-tesmeḥsisem ?
20Daugelis iš jų sakė: “Jis turi demoną ir šėlsta. Kodėl Jo klausote?”
21Wiyaḍ qqaṛen : Win ițwamelken ur yețmeslay ara akka. Qqaṛen daɣen : Izmer lǧen a d-yerr iẓri i iderɣalen ?
21Kiti tvirtino: “Tai ne demono apsėstojo kalbos. Argi gali demonas atverti neregiui akis?!”
22Yewweḍ-ed lweqt anda i țɛeggiden di temdint n Lquds lɛid n weɛzal n Lǧameɛ iqedsen ; imiren d ccetwa.
22Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo šventė. Buvo žiema.
23Sidna Ɛisa yella yețṛuḥu ițțuɣal deg wefrag n Lǧameɛ iqedsen seddaw n wesqif n Sidna Sliman.
23Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę.
24Yezzi-yas-d lɣaci, nnan-as : Ar melmi ara ɣ-teǧǧeḍ di ccekk ? Ma d Lmasiḥ i telliḍ ini-aɣ t-id ɛinani !
24Ten Jį apstojo žydai ir ėmė klausinėti: “Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Kristus, pasakyk mums atvirai!”
25Sidna Ɛisa yerra-yasen : Nniɣ-awen-t-id ur tuminem ara, yerna twalam lecɣal i xeddmeɣ s yisem n Baba : d lecɣal-agi i d yețcehhiden fell-i.
25Jėzus jiems atsakė: “Aš jums sakiau, bet jūs netikite. Darbai, kuriuos darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane.
26Kunwi ur tețțamnem ara axaṭer ur tellim ara seg ulli-inu.
26Bet jūs netikite, nes jūsne iš manųjų avių, kaip jums ir sakiau.
27Ulli-inu smeḥsisent i ṣṣut-iw, ssneɣ-tent yerna ttabaɛent iyi-d.
27Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.
28?țakeɣ-asent tudert n dayem, ur țmețțatent ara maḍi, yiwen ur izmir a tent-yekkes seg ufus-iw.
28Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.
29Baba i yi-tent-id-yefkan yugar kullec, win yellan ger ifassen is, yiwen ur izmir a s-t-id-yekkes
29Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos.
30axaṭer nekk d Baba, d yiwen.
30Aš ir Tėvas esame viena”.
31Jemɛen-d daɣen idɣaɣen akken a t-nɣen.
31Tada žydai vėl stvėrėsi akmenų, norėdami Jį užmėtyti.
32Yekker Sidna Ɛisa yenna-yasen : Xedmeɣ zdat-wen aṭas n lecɣal yelhan yessewhamen, s tezmert n Baba ; ɣef wanwa deg-sen i tebɣam a yi-tenɣem s iblaḍen ?
32O Jėzus paklausė jų: “Daug gerų darbų esu jums parodęs iš savo Tėvo. Už kurį gi darbą užmėtysite mane akmenimis?”
33At Isṛail nnan-as : Mačči ɣef ccɣel yelhan i nebɣa a k-neṛjem, lameɛna imi i tkeffreḍ ! Axaṭer kečč yellan d amdan terriḍ iman-ik d Ṛebbi.
33Žydai Jam atsakė: “Ne už gerą darbą užmėtysime Tave akmenimis, bet už piktžodžiavimą ir kad Tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu”.
34Sidna Ɛisa yerra-yasen : Eɛni ur yuri ara di ccariɛa nwen : Nekk, Sidi Ṛebbi nniɣ-awen : Kunwi d iṛebbiten !
34Jėzus jiems atsakė: “Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: ‘Aš tariau: jūs esat dievai’?
35Yiwen ur yezmir ad inkeṛ ayen i d-nnant tira iqedsen. Ma yella ccariɛa-nwen tsemma «iṛebbiten» wid iwumi i d-ițțuceggeɛ wawal n Ṛebbi,
35Jeigu Jis vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis (o Raštas negali būti panaikintas),
36amek armi teqqaṛem fell-i keffṛeɣ mi d-nniɣ « nekk d Mmi-s n Ṛebbi, » eɛni mačči d Baba i yi-ixtaṛen, i yi-d-iceggɛen ɣer ddunit ?
36kaip tad jūs galite sakyti Tam, kurį Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį: ‘Tu piktžodžiauji’, kai Jis pasakė: ‘Aš esu Dievo Sūnus!’?
37Lemmer ur xeddmeɣ ara lecɣal n Baba tili ur teḥwaǧem ara aț țamnem yis-i.
37Jei Aš nedarau savo Tėvo darbų, netikėkite manimi!
38Lameɛna ma xeddmeɣ-ten, ɣas akken ur tebɣim ara aț-țamnem yis-i, amnet s lecɣal-iw akken aț țeẓrem, aț-țfehmem belli Baba yella deg-i nekk lliɣ di Baba.
38O jeigu darau ir manimi netikite,tikėkite darbais, kad pažintumėte ir patikėtumėte, jog Tėvas manyje ir Aš Jame”.
39?ef yimeslayen-agi, lecyux n at Isṛail ɛeṛden a t-ṭṭfen lameɛna yemneɛ si ger ifassen-nsen.
39Tuomet jie vėl norėjo Jį suimti, bet Jis ištrūko jiems iš rankų.
40Syenna Sidna Ɛisa iṛuḥ ɣer tama nniḍen n wasif n Urdun, ɣer wemkan nni anda i gesseɣḍes Yeḥya lɣaci, yeqqim dinna kra n wussan.
40Jėzus vėl pasitraukė anapus Jordano, kur pirma Jonas krikštijo, ir apsistojo ten.
41Aṭas i d-yusan ɣuṛ-es, qqaṛen wway gar-asen : Yeḥya ur yexdim ula d yiwen lbeṛhan, lameɛna ayen akk i d-yenna ɣef wergaz-agi ț-țideț.
41Daugelis atėjo pas Jį ir kalbėjo: “Jonas nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis sakė apie šį žmogų, yra teisybė”.
42Dinna, aṭas n lɣaci i gumnen yis.
42Ir daugelis tenai Jį įtikėjo.