1Di taddart n Bitanya, llant snat n tyestmatin, Marṭa d Meryem akk-d gma-tsent Laɛẓar ;
1Buvo vienas ligonis, Lozorius iš Betanijos kaimo, kur gyveno Marija ir jos sesuo Morta.
2Meryem, ț-țin akken i gdehnen iḍaṛṛen n Sidna Ɛisa s zzit n leɛṭeṛ terna teṣfeḍ-iten s ucebbub-is ; tesɛa gma-s Laɛẓar, yehlek yenṭer.
2Marija buvo ta pati moteris, kuri patepė Viešpatį kvepalais ir nušluostė savo plaukais Jo kojas. Jos brolis Lozorius sirgo.
3Yessetma-s ceggɛent ɣer Sidna Ɛisa a s-inin : A Sidi, atan weḥbib-ik yuḍen.
3Todėl seserys nusiuntė Jam žinią: “Viešpatie! Tas, kurį Tu myli, serga!”
4Mi gesla Sidna Ɛisa s lexbaṛ-agi yenna : Lehlak-agi ur yeṣṣawaḍ ara ɣer lmut, lameɛna a d-yesbeggen tamanegt n Ṛebbi ; yis daɣen ara d-tban tmanegt n Mmi-s n Ṛebbi.
4Tai išgirdęs, Jėzus tarė: “Šita liga ne mirčiai, bet Dievo šlovei, kad per ją būtų pašlovintas Dievo Sūnus”.
5Sidna Ɛisa iḥemmel aṭas Marṭa, Meryem akk-d Laɛẓar.
5Jėzus mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių.
6?as akken yesla s Laɛẓar yuḍen , yerna sin wussan deg wemkan-nni anda yella.
6Taigi išgirdęs, kad tasai serga, Jis dar dvi dienas užtruko ten, kur buvo.
7Dɣa yenna i inelmaden-is : Eyyaw a nuɣalet ɣer tmurt n Yahuda.
7Po to pasakė mokiniams: “Eikime vėl į Judėją!”
8Nnan-as : A Sidi, mačči aṭas aya segmi țnadin wat Isṛail a k-nɣen s iblaḍen, tura tebɣiḍ aț-țuɣaleḍ ɣer dinna ?
8Mokiniai Jam atsakė: “Rabi, ką tik žydai kėsinosi užmėtyti Tave akmenimis, o Tu vėl ten eini?”
9Sidna Ɛisa yerra-yasen : Eɛni ur llint ara tnac n swayeɛ deg wass ? Ma ileḥḥu yiwen deg wass ur t-kkaten ara wuguren axaṭer tella tafat, yețwali abrid.
9Jėzus tarė: “Argi ne dvylika valandų turi diena? Kas vaikščioja dieną, tas nesuklumpa, nes mato šio pasaulio šviesą.
10Lameɛna ma ileḥḥu deg iḍ ad imḍerkal axaṭer ulac tafat.
10O kas vaikščioja naktį, suklumpa, nes jame nėra šviesos”.
11Mi d-yenna ayagi, yerna yenna yasen : Aḥbib-nneɣ Laɛẓar tewwi-t tnafa, ad ṛuḥeɣ a t-id-ssakiɣ.
11Tai pasakęs, pridūrė: “Mūsų bičiulis Lozorius užmigo, bet Aš einu jo pažadinti”.
12?ef wayagi inelmaden-is nnan as : A Sidi, ma ț-țaguni i geṭṭes ihi a d-yekker.
12Jo mokiniai atsiliepė: “Viešpatie, jeigu jis miega, pasveiks”.
13Sidna Ɛisa yenna-d ayagi ɣef lmut n Laɛẓar, nutni nwan ɣef tguni i d-yemmeslay.
13Tačiau Jėzus kalbėjo apie jo mirtį, o jie manė, kad Jis kalba apie poilsio miegą.
14Dɣa yenna-yasen ɛinani : Laɛẓar yemmut,
14Pagaliau Jėzus atvirai jiems pasakė: “Lozorius mirė.
15yerna feṛḥeɣ ɣef ddemma-nwen imi ur lliɣ ara dinna di teswiɛt-nni, axaṭer ayagi d ayen ara yernun di liman-nwen. Eyyaw tura a nṛuḥet ɣuṛ-es.
15Ir Aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau,dėl jūsų, kad tikėtumėte. Tad eikime pas jį”.
16?uma iwumi qqaṛen Akniw, yenna i inelmaden nniḍen : Eyyaw a neddut ula d nukkni iwakken a nemmet yid-es.
16Tuomet Tomas, vadinamas Dvyniu, tarė kitiems mokiniams: “Eikime ir mes numirti su Juo!”
17Mi qṛib ad yaweḍ ɣer dinna, Sidna Ɛisa yesla belli ṛebɛa wussan aya segmi i meḍlen Laɛẓar.
17Atėjęs Jėzus rado Lozorių jau keturias dienas išgulėjusį kape.
18Ad ilin wazal n tlata alaf kilumitrat ger taddart n Bitanya ț-țemdint n Lquds.
18O Betanija buvo arti Jeruzalės, maždaug penkiolika stadijų atstu.
19Daymi aṭas n lɣaci i d-yusan ɣer Marṭa d Meryem a tent-ṣebbṛen ɣef lmut n gma-tsent.
19Daug žydų buvo atėję pas Mortą ir Mariją paguosti jų dėl brolio.
20Akken kan i tesla Marṭa belli Sidna Ɛisa iteddu-d ɣer taddart, tuzzel ɣuṛ-es a t-temmager. Ma d Meryem teqqim deg wexxam.
20Morta, išgirdusi ateinant Jėzų, išėjo Jo pasitikti. Marija sėdėjo namie.
21Marṭa tenna i Sidna Ɛisa : A Sidi, lemmer dagi i telliḍ, tili gma ur yemmut ara.
21Morta tarė Jėzui: “Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.
22Lameɛna ẓriɣ ula ț-țura, ayen akk ara tessutreḍ i Ṛebbi a k-t-id-yeqbel.
22Bet ir dabar žinau: ko tik prašysi Dievo, Dievas Tau duos”.
23Sidna Ɛisa yenna-yas : Gma-m a d-yuɣal ɣer tudert.
23Jėzus jai pasakė: “Tavo brolis prisikels!”
24Marṭa terra-yas : ?riɣ a d-yuɣal ɣer tudert ass aneggaru, ass n ḥeggu n lmegtin.
24Morta atsiliepė: “Aš žinau, jog jis prisikels prisikėlime, paskutinę dieną”.
25Sidna Ɛisa yenna-yas : D nekk i d ḥeggu, d nekk i ț-țudert. Win ara yesɛun laman deg-i, ad yidir ɣas ma yemmut.
25Jėzus jai tarė: “Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas.
26Yal amdan yeddren, yumnen yis-i, ur yețmețțat ara maḍi. Tumneḍ s wannect-agi ?
26Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per amžius. Ar tai tiki?”
27Marṭa tenna-yas : Umneɣ a Sidi, d kečč i d Lmasiḥ, d kečč i d Mmi-s n Ṛebbi, win akken ara d-yasen ɣer ddunit.
27Ji atsakė: “Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog Tu esi Kristus, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį”.
28Syenna, Marṭa tṛuḥ tessawel i weltma-s Meryem tenna-yas s tuffra : Sidna Ɛisa yewweḍ-ed, yebɣa a kem-iẓer.
28Tai pasakiusi, ji nuėjo ir slapčiomis pašaukė savo seserį Mariją, jai pranešdama: “Mokytojas atėjo ir šaukia tave”.
29Mi tesla s lexbaṛ-agi, tekker Meryem tuzzel ɣer Sidna Ɛisa.
29Išgirdusi ši greitai pakilo ir nuėjo pas Jį.
30Yuɣ lḥal urɛad i d-yekcim ɣer taddart, mazal-it deg umkan-nni anda akken i t-temmuger Marṭa.
30Jėzus dar nebuvo įėjęs į kaimą, bet tebebuvo toje vietoje, kur Jį pasitiko Morta.
31Wid yellan țṣebbiṛen deg-s deg wexxam, mi ț-walan tekker teffeɣ s tazzla, ḍefṛen-ț, nwan ɣer u?ekka i tṛuḥ iwakken aț-țețru ɣef gma-s.
31Kai žydai, buvę su ja namuose ir ją guodę, pamatė ją skubiai keliantis ir išeinant, nusekė paskui, sakydami: “Ji eina prie kapo”.
32Mi tewweḍ Meryem ɣer wemkan anda yella Sidna Ɛisa, akken kan i t-twala, teɣli ɣer iḍaṛṛen-is tenna : A Sidi, lemmer dagi i telliḍ tili gma ur yemmut ara.
32Marija, atėjusi ten, kur buvo Jėzus, ir Jį pamačiusi, puolė Jam po kojų, sakydama: “Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs”.
33Mi ț-iwala tețru nețțat d wid yellan yid-es, Sidna Ɛisa ijreḥ wul-is, tergagi tasa-s.
33Jėzus, pamatęs ją ir kartu atėjusius žydus verkiančius, sudejavo dvasioje ir susijaudinęs
34Yenna-yasen : Anda i t-tmeḍlem ? Nutni rran-as : Eyya-d aț-țwaliḍ a Sidi.
34paklausė: “Kur jį paguldėte?” Jie atsakė: “Viešpatie, eik ir pažiūrėk”.
35Dɣa Sidna Ɛisa yețru.
35Jėzus pravirko.
36Mi t-walan yețru, nnan : Walit acḥal i t-iḥemmel !
36Tada žydai ėmė kalbėti: “Štai kaip Jis jį mylėjo!”
37Ma d kra deg-sen qqaṛen : Nețța i d-yerran iẓri i uderɣal, ur yezmir ara ad issemneɛ Laɛẓar si lmut !
37O kiti sakė: “Argi Tas, kuris atvėrė neregiui akis, negalėjo padaryti, kad šitas nemirtų?”
38Sidna Ɛisa tejreḥ tasa-s tikkelt tis snat. Mi wwḍen ɣer u?ekka yellan d lɣaṛ imedlen s yiwen wezṛu d ameqqran,
38Ir vėl dejuodamas Jėzus atėjo prie kapo. Tai buvo ola, užrista akmeniu.
39Sidna Ɛisa yenna : Kkset azṛu-yagi ! Marṭa weltma-s n lmegget-nni tenna : A Sidi, ṛebɛa wussan aya segmi yețwamḍel, ad yili yebda yețriḥ !
39Jėzus tarė: “Nuriskite akmenį!” Mirusiojo sesuo Morta įspėjo: “Viešpatie, jis jau dvokia, nes jau keturios dienos, kai jis miręs”.
40Sidna Ɛisa yerra-yas : Ur am-d-nniɣ ara ma tumneḍ aț-țwaliḍ tamanegt n Ṛebbi ?
40Jėzus jai tarė: “Argi nesakiau tau, kad jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!”
41Kksen azṛu-nni, dɣa Sidna Ɛisa yerfed allen-is ɣer igenni yenna : Tanemmirt-ik a Baba Ṛebbi axaṭer tqebleḍ taẓallit-iw.
41Jie nurito akmenį nuo ten, kur gulėjo numirėlis. Jėzus pakėlė akis aukštyn ir prabilo: “Tėve, dėkoju Tau, kad mane išgirdai.
42Nekkini ẓriɣ tqebbleḍ-iyi daymen, lameɛna nniɣ-ed akka ɣef ddemma n wid i yi-d-yezzin dagi iwakken ad amnen belli d kečč i yi-d-iceggɛen.
42Aš žinojau, kad visada mane girdi. Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų, kad jie tikėtų, jog Tu esi mane siuntęs”.
43Imiren kan iɛeggeḍ s lǧehd yenna : A Laɛẓar, effeɣ-ed syenna !
43Tai pasakęs, Jis galingu balsu sušuko: “Lozoriau, išeik!”
44Ataya lmegget-nni yeffeɣ-ed seg uẓekka, idaṛṛen-is d ifassen-is țțlen, udem-is iɣumm s lekfen. Sidna Ɛisa yenna i wid yellan dinna : Kkset-as lekfen, teǧǧem-t ad iṛuḥ !
44Ir numirėlis išėjo. Jo rankos ir kojos buvo apvyniotos laidojimo aprišalais, veidas aprištas drobule. Jėzus jiems liepė: “Atvyniokite jį ir leiskite jam eiti”.
45Aṭas seg widak-nni i d-yeddan d Meryem umnen s Sidna Ɛisa mi walan ayen yexdem.
45Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo Jį.
46Kra deg-sen ṛuḥen ɣer ifariziyen ṣṣawḍen-asen lexbaṛ.
46Bet kai kurie nuėjo pas fariziejus ir pranešė jiems, ką Jėzus padaręs.
47Lmuqedmin imeqqranen d ifariziyen nnejmaɛen deg wexxam n ccṛeɛ, nnan : D acu ara nexdem ? Argaz-agi yexdem aṭas n lbeṛhanat,
47Tada aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė sinedrioną ir svarstė: “Ką darysime? Šitas žmogus daro daug ženklų.
48ma neǧǧa-t ad ikemmel akka, lɣaci akk ad amnen yis ; a d-asen iṛumaniyen a ɣ-hudden lǧameɛ-nneɣ ț-țmurt-nneɣ.
48Jei taip Jį paliksime, visi įtikės Jį; ateis romėnai ir užims mūsų vietą bei tautą”.
49Kayef yellan aseggas-nni d lmuqeddem ameqqran fell-asen,
49Vienas iš jųKajafas, tais metais vyriausiasis kunigasjiems tarė: “Jūs nieko neišmanote
50yenṭeq yenna-yasen : Ur teẓrim ara belli ad yemmet axiṛ yiwen ɣef lumma wala ad yenger wegdud-nneɣ ?
50ir nepagalvojate, jog mums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų”.
51Ayagi mačči s ɣuṛ-es i d-yekka meɛna imi i gella d lmuqeddem ameqqran aseggas-nni. Daymi i s-d-iweḥḥa Sidi Ṛebbi belli ilaq ad immet Sidna Ɛisa ɣef wegdud.
51Jis tai pasakė ne iš savęs, bet, būdamas tų metų vyriausiasis kunigas, pranašavo, jog Jėzui reikės mirti už tautą,
52Mačči kan ɣef wegdud-is ara yemmet meɛna akken ad isdukkel arraw n Ṛebbi i gemzerwaɛen di ddunit meṛṛa, a ten-yejmeɛ d yiwen wegdud.
52ir ne tik už tautą, bet tam, kad suburtų į viena išsklaidytuosius Dievo vaikus.
53Ass-nni dɣa i ɛewwlen ( qesden ) lmuqedmin imeqqranen ad nɣen Sidna Ɛisa.
53Nuo tos dienos jie buvo nusprendę Jį nužudyti.
54Seg wass-nni, Sidna Ɛisa yejbed iman-is ɣef lɣaci. Iṛuḥ Syenna ɣer taddart n Ifṛahim i d-yezgan ț-țama unezṛuf, yesɛedda dinna kra n wussan nețța d inelmaden is.
54Todėl Jėzus nebevaikščiojo viešai tarp žydų, bet pasitraukė iš ten į vietovę netoli dykumos, į miestelį, vadinamą Efraimu, ir ten apsistojo kartu su savo mokiniais.
55Akken i d-iqeṛṛeb lɛid n Tfaska, aṭas n lɣaci i d-ițasen si mkul tamurt ɣer temdint n Lquds akken ad ssizedegen iman-nsen.
55Artinosi žydų Pascha. Daugelis iš viso krašto prieš Paschą atėjo į Jeruzalę apsivalyti.
56Lɣaci-nni țqelliben ɣef Sidna Ɛisa, țmesteqsayen deg ufrag n lǧameɛ, qqaṛen : D acu i twalam ? A d-yas ad iɛeggeḍ ?
56Jie ieškojo Jėzaus ir, stoviniuodami šventykloje, kalbėjosi: “Kaip jūs manote? Nejaugi Jis nebeateis į šventę?”
57Yuɣ lḥal lmuqedmin imeqqranen d ifariziyen nebhen-d nnan : Win yeẓran anda yella Ɛisa-nni, ilaq a d-yessiweḍ lexbaṛ i yiɛessasen akken a t-ṭṭfen.
57Mat aukštieji kunigai ir fariziejai išleido įsakymą, kad žinantys praneštų, kur Jis esąs, kad galėtų Jį suimti.