¹Sețța wussan uqbel lɛid n Tfaska, Sidna Ɛisa iṛuḥ ɣer Bitani, taddart n Laɛẓar win akken i d-yesseḥya si lmut.

¹Šešioms dienoms belikus iki Paschos, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius.

²At wexxam n Laɛẓar heggan-as imensi. Marṭa tqeddec, Laɛẓar yeqqim ɣer imensi akk-d Sidna Ɛisa.

²Ten iškėlė Jam vaišes. Morta patarnavo, o Lozorius kartu su kitais sėdėjo prie stalo su Jėzumi.

³Meryem teddem-ed azgen n litra n leɛṭeṛ yeṣfan ɣlayen nezzeh, tesmar-it ɣef yiḍaṛṛen n Sidna Ɛisa, tesfeḍ-iten s ucebbub-is ; axxam meṛṛa yeččuṛ d rriḥa n leɛṭeṛ-nni.

³Paėmusi svarą labai brangaus tepalo iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namuose pasklido tepalo kvapas.

⁴Yudas n Qeṛyut, yiwen seg inelmaden-is, win akken ara t-ixedɛen inṭeq-ed yenna :

⁴Vienas iš Jo mokinių, Simono sūnus Judas Iskarijotas, kuris turėjo Jį išduoti, pasakė:

⁵Acuɣeṛ ur nezzenz ara leɛṭeṛ agi ? Lemmer nezzenz-it tili yewwi-d azal n telt meyya twiztin n lfeṭṭa ara nefṛeq i igellilen.

⁵“Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir neatiduoda vargšams?”

⁶Mi d-yenna annect-agi mačči d igellilen i t-iɣaḍen meɛna yebɣa ad yawi idrimen-nni, axaṭer d amakar i gella. D nețța i d amdebbeṛ ɣef yidrimen-nsen, yețțaker-iten.

⁶Jis taip sakė ne todėl, kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas kasą, grobstė įplaukas.

⁷Dɣa Sidna Ɛisa yenna-yas : Anfet-as ! Leɛṭeṛ-agi thegga-t i wass n temḍelt-iw.

⁷O Jėzus tarė: “Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai.

⁸Igellilen a ten-tesɛum daymen gar-awen ! Ma d nekk, ur iyi-tseɛɛum ara daymen yid-wen.

⁸Vargšų jūs visada turėsite su savimi, o mane ne visuomet turėsite”.

⁹Yuɣ lḥal lɣaci slan belli Sidna Ɛisa di taddart n Bitanya i gella. Dɣa ț-țirebbaɛ i d-iṛuḥen ɣuṛ-es, mačči kan iwakken a t-ẓren nețța, meɛna bɣan ad ẓren Laɛẓar i d yesseḥya si lmut.

⁹Daug žydų sužinojo Jėzų ten esant ir atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet taip pat pamatyti Lozoriaus, kurį Jis prikėlė iš numirusių.

¹⁰?ef wannect-a, lmuqedmin imeqqranen qesden ad nɣen ula d Laɛẓar.

¹⁰O aukštieji kunigai nusprendė nužudyti ir Lozorių,

¹¹Axaṭer ɣef ddemma-ines aṭas n lɣaci i sen iwexxṛen uɣalen umnen s Sidna Ɛisa.

¹¹nes daugybė žydų per jį pasitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzų.

¹²Azekka-nni, aṭas n lɣaci i d yusan ad ɛeggden di temdint n Lquds. Slan belli Sidna Ɛisa iteddu-d ɣer temdint.

¹²Kitą dieną gausi minia, susirinkusi į šventę, sužinojo, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę.

¹³Kksen-d tiseḍwa ( ticiṭwin ) n tezdayt, ṛuḥen a t-mmagren, țeddun țɛeggiḍen : ?usana ! Yețțubarek win i d-yusan s yisem n Sidi Ṛebbi ! Yețțubarek ugellid n wat Isṛail !

¹³Žmonės pasiėmė palmių šakų ir išėjo Jo pasitikti, šaukdami: “Osana! Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu­Izraelio karalius!”

¹⁴Sidna Ɛisa yufa yiwen weɣyul d amecṭuḥ, yerkeb fell-as akken yura di tira iqedsen :

¹⁴Jėzus, radęs asiliuką, užsėdo ant jo, kaip parašyta:

¹⁵ Ur țțaggad a tamdint n Siyun, atan ugellid-im yusa-d, irkeb-ed ɣef weɣyul amecṭuḥ.

¹⁵“Nebijok, Siono dukra: štai atvyksta tavo karalius, sėdėdamas ant asilaičio!”

¹⁶Imiren inelmaden is ur fhimen ara ayen ideṛṛun, lameɛna asmi i gekcem Sidna Ɛisa di tamanegt-is, mmektan-d belli ayen akk yuran fell-as yedṛa yerna yețwakemmel.

¹⁶Iš pradžių mokiniai šito nesuprato, bet, kai Jėzus buvo pašlovintas, atsiminė, kad tai buvo apie Jį parašyta ir jie buvo Jam tai padarę.

¹⁷Wid akk i gḥedṛen akk-d Sidna Ɛisa asmi i gessawel i Laɛẓar a d-iffeɣ seg u?ekka mi i t-id-yesseḥya si lmut, cehden-d ɣef wayen ẓran ;

¹⁷Taigi dabar liudijo minia, buvusi su Juo, kai Jis pašaukė Lozorių iš kapo ir prikėlė iš numirusių.

¹⁸ɣef wannect-agi aṭas n lɣaci i d-yusan ɣuṛ-es imi slan s lbeṛhan i gexdem.

¹⁸Žmonės todėl ir išėjo Jo pasitikti, kad buvo girdėję Jį padarius tą ženklą.

¹⁹Imi walan akkenni, ifariziyen nnan wway gar-asen : Twalam tura : ur nezmir i wacemma, lɣaci akk ttabaɛen-t !

¹⁹O fariziejai kalbėjo vieni kitiems: “Žiūrėkite, jūs nieko negalite padaryti. Štai visas pasaulis nuėjo paskui Jį!”

²⁰Ger widak-nni i d-yusan ad ɛeggden di temdint n Lquds, llan kra n iyunaniyen.

²⁰Tarp atėjusių per šventes pagarbinti buvo ir graikų.

²¹Iyunaniyen-agi ṛuḥen ɣer Filibus ajlili n taddart n Bitsayda, nnan-as : Nebɣa a nẓer Sidna Ɛisa !

²¹Jie priėjo prie Pilypo, kilusio iš Galilėjos miesto Betsaidos, ir paprašė: “Gerbiamasis, mes norėtume pamatyti Jėzų”.

²²Filibus ixebbeṛ Andriyus, dɣa ddukklen i sin a s-inin i Sidna Ɛisa.

²²Pilypas nuėjo ir pasakė Andriejui. Paskui Andriejus ir Pilypas pranešė Jėzui.

²³Nețța yerra-yasen-d : Yewweḍ-ed lweqt i Mmi-s n bunadem ad ikcem di tmanegt-is.

²³O Jėzus jiems tarė: “Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus.

²⁴S tideț, nniɣ-awen : aɛeqqa n yired yeɣlin deg wakal m'ur yemmut ara ad iqqim weḥd-es, lameɛna ma yemmut ad yefti, a d-yefk aṭas n iɛeqqayen.

²⁴Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečio grūdas nekris į žemę ir nenumirs, jis pasiliks vienas, o jei numirs, jis duos gausių vaisių.

²⁵Win yețḥadaren ɣef tudert-is ad as-tṛuḥ, ma d win ur nețḥebbiṛ ara fell-as di ddunit-agi a ț-yaf i tudert n dayem.

²⁵Kas myli savo gyvybę, ją praras, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui.

²⁶Win yebɣan ad iqdec fell-i, a yi-d-yetbeɛ. Anda bɣuɣ iliɣ, aqeddac-iw ad yili yid-i. Win iqeddcen fell-i, Ṛebbi a t-iɛuzz.

²⁶Kas man tarnauja, tegul seka paskui mane; ir kur Aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnauja, tą pagerbs mano Tėvas.

²⁷Atan tura ul-iw yetḥeyyeṛ ; d acu ara d-iniɣ ? A Baba sellek-iyi si teswiɛt-agi ? Nekk ẓriɣ ɣef teswiɛt agi i d-usiɣ iwakken a ț-qableɣ !

²⁷Dabar mano siela sukrėsta. Ir ką Aš pasakysiu: ‘Tėve, gelbėk mane nuo šios valandos!’? Bet juk tam Aš ir atėjau į šią valandą.

²⁸A Baba, sbeggen-ed tamanegt-ik ! Dɣa tenṭeq-ed yiwet n taɣect seg igenni, tenna-d : Sbeggneɣ-d yakan tamanegt-iw yerna mazal a ț-id-sbeggneɣ.

²⁸Tėve, pašlovink savo vardą!” Tada iš dangaus pasigirdo balsas: “Aš jį pašlovinau ir dar pašlovinsiu!”

²⁹Wid yuɣ lḥal dinna slan i ṣṣut nni, ɣilen d ṛɛud. Wiyaḍ qqaṛen d lmalayekkat i s-d yemmeslayen.

²⁹Aplink stovinti minia, tai išgirdusi, sakė griaustinį sugriaudus. Kai kurie tvirtino: “Angelas Jam kalbėjo”.

³⁰Sidna Ɛisa yenna-yasen : Mačči ɣuṛ-i i d-tenṭeq taɣect agi, tenṭeq-ed ɣuṛ-wen.

³⁰O Jėzus atsakė: “Ne dėl manęs, o dėl jūsų pasigirdo šitas balsas.

³¹Tura ara yedṛu lḥisab n ddunit. Tura ara yețwaqceɛ umesbaṭli n ddunit-a.

³¹Dabar teisiamas šitas pasaulis. Dabar šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan.

³²Ma d nekk m'ara țwarefdeɣ sennig lqaɛa, a d-awiɣ imdanen meṛṛa ɣuṛ-i.

³²O Aš, kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs”.

³³S imeslayen-agi, Sidna Ɛisa yebɣa a d-isbeggen amek ara yemmet.

³³Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Jam reikės mirti.

³⁴Lɣaci nnan-as : Ccariɛa tenna-d belli Lmasiḥ ad yidir i dayem. Amek i d-tenniḍ « Mmi-s n bunadem ilaq ad yețwarfed sennig lqaɛa » ? Ini-yaɣ-d ihi anwa i d Mmi-s n bunadem ?

³⁴O žmonės Jam sakė: “Mes girdėjome iš Įstatymo, kad Kristus pasilieka per amžius. Kodėl Tu sakai, kad Žmogaus Sūnus turės būti iškeltas aukštyn? Kas gi tas Žmogaus Sūnus?”

³⁵Sidna Ɛisa yenna-yasen : Tafat mazal-iț gar-awen i kra n lweqt kan, lḥut skud tella uqbel a kkun-iṭṭef ṭṭlam, axaṭer win ileḥḥun di ṭṭlam ur yeẓri ara anda iteddu.

³⁵Jėzus jiems tarė: “Dar trumpą laiką šviesa bus su jumis. Vaikščiokite, kol turite šviesą, kad neužkluptų jūsų tamsa. Kas vaikščioja tamsoje, tas nežino, kur eina.

³⁶Skud tesɛam tafat, amnet yis akken aț-țuɣalem d arraw n tafat. Mi d-yenna imeslayen-agi, Sidna Ɛisa iḍeṛṛef iman-is anda ulac lɣaci.

³⁶Kol turite šviesą, tikėkite ją, kad taptumėte šviesos vaikais”. Tai pasakęs, Jėzus pasišalino ir pasislėpė nuo jų.

³⁷?as akken aṭas n lbeṛhanat i gexdem Sidna Ɛisa zdat-sen, nutni ugin ad amnen.

³⁷Nors Jis jų akivaizdoje padarė tiek daug ženklų, jie Juo netikėjo,­

³⁸S wakka i gețwakemmel wayen i d-yenna nnbi Iceɛya : A Ṛebbi, anwa i gumnen s wayen i d-nbecceṛ, iwumi i d-tețwabeggen tezmert-ik ?

³⁸kad išsipildytų pranašo Izaijo žodžiai: “Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu ir kam buvo apreikšta Viešpaties rankos galybė?”

³⁹Acuɣeṛ ugin ad amnen ? D nnbi Iceɛya i d-yennan daɣen :

³⁹Jie neįstengė tikėti, nes vėl, anot Izaijo:

⁴⁰ Ṛebbi yesderɣel-iten , yesɣeṛ ulawen-nsen, daymi allen-nsen ur țwalint ara, lefhama-nsen teqfel , ugin a d-uɣalen ɣer webrid, a kken a ten-sseḥluɣ.

⁴⁰“Jis apakino jų akis ir sukietino jų širdį, kad nematytų akimis ir nesuvoktų širdimi, ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau”.

⁴¹Nnbi Iceɛya yenna-d ayagi ɣef Sidna Ɛisa mi gwala tamanegt-is.

⁴¹Izaijas tai pasakė, regėdamas Jo šlovę ir kalbėdamas apie Jį.

⁴²Ula seg imeqqranen n wat Isṛail aṭas i gumnen yis ; lameɛna ɣef ddemma n ifariziyen, ur bɣin ara a d-sbeggnen liman-nsen, axaṭer uggaden a ten-sṭixxṛen si lǧameɛ.

⁴²Vis dėlto daugelis įtikėjo Jėzų net iš vyresnybės, tačiau dėl fariziejų Jo neišpažino, kad nebūtų pašalinti iš sinagogos,

⁴³ḥemmlen ad sɛun ccan ɣer yemdanen wala ɣer Ṛebbi.

⁴³nes žmonių šlovę jie brangino labiau už Dievo šlovę.

⁴⁴Sidna Ɛisa yessaɛli taɣect-is yenna : Win yesɛan laman deg-i mačči yis-i kan i gumen, meɛna yumen ula s win i yi-d-iceggɛen.

⁴⁴O Jėzus šaukė: “Kas mane tiki, tiki ne mane, bet Tą, kuris mane siuntė.

⁴⁵Win i yi iwalan, iwala win i yi-d-iceggɛen.

⁴⁵Ir kas mane mato, mato Tą, kuris mane siuntė.

⁴⁶Nekk usiɣ-ed ț-țafat ɣer ddunit, kra n win yumnen yis-i, ur yețɣimi ara di ṭṭlam.

⁴⁶Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų tamsoje.

⁴⁷Win yeslan i wawal-iw ur nexdim ara ayen i d-nniɣ mačči d nekk ara t-iḥasben, axaṭer ur d-usiɣ ara akken ad ḥasbeɣ ddunit, meɛna usiɣ-ed a ț-sellkeɣ.

⁴⁷Jei kas klausosi mano žodžių ir netiki, Aš jo neteisiu, nes atėjau ne teisti pasaulio, bet gelbėti pasaulį.

⁴⁸Kra n win i yi-ḥeqṛen ur neḥsib ara imeslayen-iw, ițțuḥaseb yakan : d awal-agi i d-nniɣ ara t-iḥasben ass aneggaru.

⁴⁸Kas mane atstumia ir mano žodžių nepriima, tas turi savo teisėją: žodis, kurį kalbėjau, teis jį paskutiniąją dieną.

⁴⁹Imeslayen-agi mačči s ɣuṛ-i i d-kkan : Baba i yi-d-iceggɛen, d nețța i yi-d-yefkan ayen i glaqen a t-id-iniɣ d wayen ara slemdeɣ.

⁴⁹Nes Aš kalbėjau ne iš savęs,­Tėvas, kuris mane siuntė, įsakė man, ką turiu sakyti ir ką skelbti.

⁵⁰Daymi nniɣ-awen : aselmed ɣef i yi-d-iweṣṣa Baba ț-țudert n dayem. Nekk sselmadeɣ kan ayen i yi-d-yenna Baba.

⁵⁰Aš žinau, kad Jo įsakymas yra amžinasis gyvenimas. Tad ką Aš kalbu, kalbu taip, kaip Tėvas yra man sakęs”.