1Uqbel lɛid n Tfaska n Izimer n leslak, Sidna Ɛisa yeẓra belli tewweḍ-ed teswiɛt i deg ara yeffeɣ si ddunit, akken ad iṛuḥ ɣer Baba-s. ?ef wannect-agi, isbeggen-ed leḥmala-ines i inelmaden-is yellan di ddunit, yerna yeǧǧa-yasen-d lmeɛna ț-țameqqrant.
1Prieš Paschos šventę Jėzus, žinodamas, kad atėjo Jo valanda iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.
2Llan tețțen imensi n Tfaska, Cciṭan yekcem yakan deg wul n Yudas, mmi-s n Semɛun n Qeṛyut, iwelleh-it ad ixdeɛ Sidna Ɛisa, a t-yezzenz.
2Vakarienės metu, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono sūnaus Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti Jį,
3Sidna Ɛisa yeẓra belli Baba Ṛebbi yerra kullec ger ifassen-is, yeẓra s ɣuṛ Ṛebbi i d-yusa, ɣuṛ-es ara yuɣal.
3žinodamas, kad Tėvas visa atidavęs į Jo rankas ir kad Jis išėjo iš Dievo ir eina pas Dievą,
4Yekker ɣef yimensi, yekkes abeṛnus-is, yeddem-ed yiwen ubeḥnuq (ucettiḍ) yebges yis.
4Jėzus pakilo nuo stalo, nusivilko viršutinius drabužius ir persijuosė rankšluosčiu.
5Syenna, yesmar-ed aman ɣer yiwet n tbaqit, yebda yessirid iḍaṛṛen n inelmaden-is, yesfeḍ-iten s ubeḥnuq-nni i gcudd ɣef wammas-is.
5Po to įpylė vandens į praustuvą ir ėmė plauti mokiniams kojas bei šluostyti rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.
6Mi gewweḍ ɣer Semɛun Buṭrus yenna-yas-d : A Sidi d kečč ara yi-ssirden iḍaṛṛen ?
6Taip Jis priėjo prie Simono Petro. Šis Jam tarė: “Viešpatie, nejaugi Tu plausi man kojas?”
7Sidna Ɛisa yerra-yas : Ayen xedmeɣ akka ur t-tfehhmeḍ ara tura, ɣer zdat ara t-tfehmeḍ.
7Jėzus jam atsakė: “Tu dabar nesupranti, ką Aš darau, bet vėliau suprasi”.
8Buṭrus yenna-yas : Ala ! D lmuḥal a yi-tessirdeḍ iḍaṛṛen-iw ! Sidna Ɛisa yenna-yas : M'ur k-ssardeɣ ara iḍaṛṛen-ik ur d-yeqqim wacemma i ɣ-icerken.
8Petras atsiliepė: “Tu neplausi man kojų per amžius!” Jėzus jam atsakė: “Jei nenuplausiu tavęs, neturėsi dalies su manimi”.
9Semɛun Buṭrus yenna-yas : Ihi ur iyi-issirid ara iḍaṛṛen kan, ssired-iyi ula d ifassen d uqeṛṛuy-iw.
9Tada Simonas Petras sušuko: “Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!”
10Sidna Ɛisa yenna-yas : Win yessarden yakan d azedgan, anagar idaṛṛen-is i geḥwaǧ a ten yessired axaṭer zeddig meṛṛa. Kunwi aql-ikkun zeddigit lameɛna mačči akken ma tellam dagi.
10Jėzus jam atsakė: “Kas nuplautas, tam reikia tik kojas nusiplauti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, bet ne visi”.
11Sidna Ɛisa yeẓra yakan win akken ara t-ixedɛen, daymi i genna i inelmaden-is : « kunwi ur zeddigit ara irkul. »
11Nes Jis žinojo, kas Jį išduos, ir todėl sakė: “Jūs ne visi švarūs”.
12Mi sen-issared iḍaṛṛen-nsen, yerra abeṛnus-is, yuɣal ɣer wemkan is yenna-yasen : Tfehmem wayen akka i wen xedmeɣ neɣ ala ?
12Nuplovęs jų kojas, Jis užsivilko drabužius ir atsisėdęs paklausė: “Ar supratote, ką jums padariau?
13Tessawalem-iyi « a Sidi » ; tesɛam lḥeqq axaṭer ț-țideț !
13Jūs vadinate mane ‘Mokytoju’ ir ‘Viešpačiu’, ir gerai sakote, nes Aš Tas esu.
14Ma yella nekk yellan d Ssid-nwen ssardeɣ-awen iḍaṛṛen-nwen, ilaq awen aț-țețțemsiridem iḍaṛṛen wway gar-awen.
14Jei tad AšViešpats ir Mokytojasnuploviau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti.
15Fkiɣ-awen-d lemtel iwakken ula d kunwi aț-țxedmem akken i wen-xedmeɣ.
15Aš jums daviau pavyzdį, kad Jūs darytumėte, kaip Aš jums dariau.
16S tideț nniɣ awen : aqeddac ur yugar ara Ssid-is, amceggeɛ ur yugar ara win i t-id iceggɛen.
16Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tarnas ne didesnis už savo šeimininką ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją.
17Amarezg-nwen ma tessnem ayagi, awi-d kan a t-txedmem.
17Jeigu tai suprantate, palaiminti esate, taip elgdamiesi.
18Mačči fell-awen meṛṛa i d-nniɣ ayagi : ssneɣ widak i xtaṛeɣ. Lameɛna ayen yuran ad yețwakemmel : « Win yeččan aɣṛum yid-i, yuɣal-iyi-d d aɛdaw.»
18Ne apie jus visus tai sakau. Aš žinau, ką išsirinkau, bet turi išsipildyti Raštas: ‘Tas, kuris valgo su manimi duoną, pakėlė virš manęs savo kulną’.
19Nniɣ-awen-t-id si tura uqbel a d-yaweḍ, iwakken asm'ara d-yedṛu aț-țamnem belli nekk «d Win yellan.»
19Sakau jums dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog Aš Esu.
20A wen-iniɣ tideț : win iqeblen win ara d-ceggɛeɣ d nekk i geqbel, win ara yi-qeblen yeqbel win i yi-d-iceggɛen.
20Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane, o kas mane priima, priima Tą, kuris mane siuntė”.
21Segmi i d-yenna annect-agi, Sidna Ɛisa yetḥeyyeṛ, dɣa yenna ɛinani : A wen-d-iniɣ s tideț, yiwen deg-wen ad iyi-ixdeɛ.
21Tai pasakęs, Jėzus, sukrėstas dvasioje, tarė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų išduos mane!”
22Inelmaden-is tḥeyyṛen, qqimen țemyex?aṛen wway gar-asen. Kull yiwen yeqqaṛ deg wul-is : ?ef anwa i d-yenna imeslayen-agi ?
22Tada mokiniai ėmė žvalgytis vienas į kitą, nesusivokdami, apie kurį Jis taip pasakė.
23Yiwen deg-sen, anelmad-nni i gḥemmel Sidna Ɛisa, yeqqim ɣer lmakla ɣer tama-s.
23Vienas iš Jo mokinių, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės.
24Semɛun Buṭrus iwehha-yas akken a t-yesteqsi ɣef wanwa i d-ițmeslay.
24Simonas Petras pamojo jam, kad šis paklaustų, apie kurį Jis kalba.
25Anelmad-nni yekna ɣer Sidna Ɛisa, yenna-yas : A Sidi, ɣef wanwa deg-nneɣ i d-tmeslayeḍ ?
25Tasai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: “Kas jis, Viešpatie?”
26Sidna Ɛisa yerra-yas : Ad ssisneɣ ( seyyiɣ ) talqimt n weɣṛum di teṛbut-agi, win iwumi ara ț-fkeɣ, d winna ara yi-ixedɛen. Sidna Ɛisa yessasen talqimt n weɣṛum, dɣa yefka-ț i Yudas mmi-s n Semɛun n Qeṛyut.
26Jėzus atsiliepė: “Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį duonos”. Ir, pamirkęs duoną, Jis padavė Judui Iskarijotui, Simono sūnui.
27Akken kan i geṭṭef Yudas talqimt-nni, Cciṭan yekcem ul-is. Sidna Ɛisa yenna-yas : Ayen ara txedmeḍ ɣiwel xdem-it !
27Ir po šio kąsnio įėjo į jį šėtonas. Tada Jėzus jam pasakė: “Ką darai, daryk greičiau!”
28Ger wid yellan yid-es, yiwen ur yefhim acuɣeṛ i s-yenna ayagi.
28Bet nė vienas iš esančių prie stalo nesuprato, kodėl Jis jam taip pasakė.
29Imi d Yudas i gțsewwiqen fell-asen, kra seg inelmaden nwan iwekkel-it akken a d-iqḍu i lɛid neɣ ad iseddeq i igellilen.
29Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie manė, jog Jėzus jam liepė: “Nupirk, ko mums reikia šventei”, arba kad jis duotų ką nors vargšams.
30Akken kan i geṭṭef talqimt-nni, Yudas yeffeɣ seg wexxam ; yuɣ lḥal yeɣli-d yiḍ.
30Taigi, paėmęs duonos kąsnį, anas tuojau išėjo. Buvo naktis.
31Mi geffeɣ Yudas, Sidna Ɛisa yenna : Tura ara d-tban tmanegt n Mmi-s n bunadem, yis ara yețwaɛuzz Ṛebbi.
31Jam išėjus, Jėzus prabilo: “Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas Jame.
32Imi yis ara yețwaɛuzz, Ṛebbi daɣen ad iɛuzz Mmi-s n bunadem yerna qṛib a d-yedṛu.
32O jeigu Dievas pašlovintas Jame, tai Dievas pašlovins Jį savyje,bematant Jį pašlovins”.
33Ay arrac ɛzizen, aql-i mazal-iyi gar-awen meɛna ur țɛeṭṭileɣ ara. Aț-țnadim fell-i, atan ayen i nniɣ i lɣaci tura a wen-t-id-iniɣ daɣen i kunwi : «Ur tezmirem ara aț țeddum ɣer wanda ara ṛuḥeɣ » !
33“Vaikeliai, Aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką žydams pasakiau: kur Aš einu, jūs negalite nueiti.
34A wen-d-fkeɣ yiwen n lameṛ d ajdid : « myeḥmalet wway gar awen. Akken i kkun-ḥemmleɣ, myeḥmalet wway gar-awen.»
34Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus pamilau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą.
35Ma temyeḥmalem wway gar awen, lɣaci meṛṛa a kkun-ɛeqlen belli d inelmaden-iw i tellam.
35Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus”.
36Semɛun Buṭrus yesteqsa-t yenna-yas : A Sidi, ɣer wanda ara tṛuḥeḍ ? Sidna Ɛisa yenna-yas : Anda ara ṛuḥeɣ ur tezmireḍ ara aț-țedduḍ tura, lameɛna ɣer zdat a yi-d-tebɛeḍ.
36Simonas Petras Jį paklausė: “Viešpatie, kur Tu eini?” Jėzus atsakė: “Kur Aš einu, tu dabar negali paskui mane sekti, bet vėliau nuseksi mane”.
37Buṭrus yenna-yas : A Sidi, acuɣeṛ ur zmireɣ ara ad dduɣ tura ? Aql-iyi wejdeɣ ad sebbleɣ iman-iw fell-ak.
37Petras vėl klausė: “Viešpatie, kodėl gi negaliu dabar paskui Tave sekti? Aš savo gyvybę už Tave guldysiu!”
38Sidna Ɛisa yerra-yas : Tqebleḍ aț-țsebbleḍ iman-ik fell-i ? Tideț a k-iniɣ : uqbel ad iskkuɛ uyaziḍ a yi-tnekkṛeḍ tlata iberdan.
38Jėzus atsakė: “Tu guldysi už mane gyvybę? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi!”