1Ass n lḥedd, ṣṣbeḥ zik qbel ad yali wass, Meryem tamagdalit tṛuḥ ɣer u?ekka. Twala azṛu-nni iqeflen imi n u?ekka yețwakkes.
1Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo prie kapo ir pamatė, kad akmuo nuo kapo nuristas.
2Imiren kan tuzzel aț-țessiweḍ lexbaṛ i Semɛun Buṭrus akk-d unelmad-nni i gḥemmel Sidna Ɛisa. Tenna-yasen : Kksen-d Ssid-nneɣ seg u?ekka, ur neẓri ara anda i t-rran.
2Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: “Paėmė Viešpatį iš kapo, ir nežinome, kur Jį padėjo”.
3Buṭrus d unelmad-nni ddukklen, ṛuḥen ɣer u?ekka.
3Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo.
4Uzzlen i sin, lameɛna anelmad-nni yeǧǧa Buṭrus ɣer deffir, yewweḍ d amezwaru.
4Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapą.
5Imuqel ɣer daxel n u?ekka, iwala lekfen di lqaɛa, lameɛna ur yekcim ara.
5Pasilenkęs jis pamatė numestas drobules, tačiau į vidų nėjo.
6Semɛun Buṭrus i t-id-itebɛen ilḥeq-ed. Yekcem ɣer daxel u?ekka, iwala lekfen di lqaɛa,
6Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir pamatė numestas drobules
7ma d aceṭṭiḍ s wayes yețțel uqeṛṛuy n Sidna Ɛisa ur yelli ara akk-d lekfen-nni, meɛna yers ɣer rrif, mazal-it deg wemkan-is akken yețțel.
7ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą.
8Anelmad-nni i gewwḍen d amezwaru, yekcem ula d nețța ɣer uẓekka. Mi gwala, yumen.
8Tada įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo.
9Axaṭer armi d imiren, urɛad fhimen belli Sidna Ɛisa ilaq a d yeḥyu si ger lmegtin akken yura di tira iqedsen.
9Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad Jis turėsiąs prisikelti iš numirusių.
10Sin inelmaden-nni uɣalen ɣer yexxamen-nsen.
10Paskui mokiniai vėl sugrįžo namo.
11Yuɣ lḥal Meryem tella di beṛṛa, tețru tama n u?ekka. Mi tella tețru, tmuqel ɣer daxel,
11O Marija stovėjo lauke prie kapo ir verkė. Verkdama ji pasilenkė, pažvelgė į kapo vidų
12twala snat lmalayekkat s llebsa tamellalt, qqimen deg wemkan-nni anda akken i ssersen lǧețța n Sidna Ɛisa, yiwen ɣer uqeṛṛuy wayeḍ ɣer iḍaṛṛen,
12ir pamatė du angelus baltais drabužiais sėdinčiusvieną galvūgalyje, kitą kojų vietojeten, kur būta Jėzaus kūno.
13nnan-as : Acuɣeṛ i tețruḍ ? Meryem tenna-yasen : Wwin Ssid-iw, yerna ur ẓriɣ ara anda i t-rran !
13Jie paklausė ją: “Moterie, ko verki?” Ji atsakė: “Paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur Jį padėjo”.
14Urɛad d-tfuk ameslay tmuqel ɣer deffir, twala Sidna Ɛisa ibedd-ed, lameɛna ur teɛqil ara belli d nețța.
14Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus.
15Sidna Ɛisa yenna-yas : Acuɣeṛ i tețruḍ ? ?ef wanwa i tețqellibeḍ ? Meryem tɣil d aɛessas n tmazirt, tenna-yas : Ma yella d kečč i t-iddmen, ini-yi-d ɣer wanda i t-tewwiḍ akken ad ṛuḥeɣ a t-id-awiɣ.
15Jėzus jai tarė: “Moterie, ko verki? Ko ieškai?” Ji, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: “Gerbiamasis, jei tamsta Jį išnešei, pasakyk man, kur Jį padėjai. Aš Jį pasiimsiu”.
16Sidna Ɛisa iluɛa-ț-id yenna-yas : Meryem ! Tezzi ɣuṛ-es, dɣa tenna-yas s tɛibṛanit : Rabuni ! ( yeɛni : a Sidi ! )
16Jėzus jai sako: “Marija!” Ji atsigręžė ir sušuko: “Rabuni!” (Tai reiškia: “Mokytojau”).
17Sidna Ɛisa yenna-yas : Ur yi-d-țmassa ara, axaṭer urɛad uliɣ ɣer Baba. Lameɛna ṛuḥ ini-yasen i watmaten-iw : aql-iyi ad aliɣ ɣer Baba yellan d Baba-twen, ɣer Yillu-yiw yellan d Illu-nwen.
17Jėzus jai tarė: “Neliesk manęs! Aš dar neįžengiau pas savo Tėvą. Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‘Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą’ ”.
18Meryem tamagdalit tṛuḥ aț țessiweḍ lexbaṛ i inelmaden. Tenna yasen : ?riɣ Ssid-nneɣ, atah wayen i yi-d-yenna ...
18Marija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką Jis jai sakęs.
19Ass n lḥedd tameddit, inelmaden llan deg yiwen wexxam ɣelqen tiwwura axaṭer uggaden at Isṛail. Ataya Sidna Ɛisa ibedd-ed gar-asen, yenna-yasen : Sslam fell-awen !
19Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: “Ramybė jums!”
20Akken i gsellem fell-asen isken asen-d ifassen-is akk-d yidis-is. Inelmaden feṛḥen aṭas imi walan Ssid-nsen.
20Tai pasakęs, Jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.
21Sidna Ɛisa yenna-yasen daɣen : Sslam fell-awen. Akken i yi-d iceggeɛ Baba, nekk daɣen a kkun ceggɛeɣ.
21Jėzus vėl tarė: “Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir Aš jus siunčiu”.
22Mi d-yenna annect-agi, isuḍ ɣef yinelmaden-is, yerna yenna-yasen : Stṛeḥbet s Ṛṛuḥ iqedsen.
22Tai pasakęs, Jis kvėpė į juos ir tarė: “Priimkite Šventąją Dvasią.
23Wid iwumi ara tsemḥem ddnubat a sen țwasemḥen, ma d wid iwumi ur tețsemmiḥem ara ddnubat-nsen ad qqimen i yirawen-nsen.
23Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite,sulaikytos”.
24?uma, iwumi qqaṛen Akniw, yellan d yiwen si tnac-nni, ur yelli ara yid-sen mi d-yusa Sidna Ɛisa.
24Vieno iš dvylikosTomo, vadinamo Dvyniu,nebuvo su jais, kai Jėzus atėjo.
25Inelmaden nniḍen nnan-as : Neẓra Sidna Ɛisa ! Meɛna nețța yerra-yasen : Ma yella ur walaɣ ara ccwami n imesmaṛen deg ifassen-is, ma yella ur sriseɣ ara aḍad-iw anda ntan imesmaṛen, ma yella ur sriseɣ ara afus-iw ɣef yidis-is, ur țamneɣ ara.
25Tad kiti mokiniai jam kalbėjo: “Mes matėme Viešpatį!” O jis atsakė: “Jeigu aš nepamatysiu Jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu Jo šononetikėsiu”.
26Mi ɛeddan tmanya n wussan, inelmaden nnejmaɛen daɣen deg wexxam. Tikkelt-agi ?uma yella yid-sen. Ataya Sidna Ɛisa yekcem-ed ɣuṛ-sen ɣas akken ɣelqent tewwura. Ibedd gar-asen, yenna-yasen : Sslam fell-awen !
26Po aštuonių dienų Jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: “Ramybė jums!”
27Sidna Ɛisa yenna i ?uma : Awi-d aḍad-ik atnan ifassen-iw, qeṛṛeb-ed afus-ik tserseḍ-t ɣef yidis-iw. Ur jehhel ara, amen !
27Paskui kreipėsi į Tomą: “Įleisk čia pirštą ir pažiūrėk į mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; nebūk netikintisbūk tikintis”.
28?uma yerra-yas : A Ssid-iw ! Ay Illu-yiw !
28Tomas atsakė Jam: “Mano Viešpats ir mano Dievas!”
29Sidna Ɛisa yenna-yas : Armi i yi-twalaḍ i tumneḍ ! Amarezg n win ara yamnen mbla ma iwala.
29Jėzus jam tarė: “Tomai, tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!”
30Aṭas n lbeṛhanat i gexdem daɣen Sidna Ɛisa zdat inelmaden-is, ur d-temmeslay ara fell-asen tektabt-agi.
30Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė ir daug kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje.
31Lameɛna ayen akk i d-yețwajemɛen deg-s yura-d iwakken aț-țamnem belli d Ɛisa i d Lmasiḥ, d Mmi-s n Ṛebbi yerna ma tumnem yis aț-țesɛum tudert s yisem-is.
31O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus, ir kad tikėdami turėtumėte gyvenimą per Jo vardą.