1Syin akkin, Sidna Ɛisa isbeggen-ed iman-is daɣen i inelmaden-is ɣef rrif n lebḥeṛ n Tiberyas. Atah wamek i tedṛa :
1Paskui Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip.
2Semɛun Buṭrus, ?uma iwumi qqaṛen Akniw, Natanahil n taddart n Kana yellan di tmurt n Jlili, arraw n Zabadi akk-d sin inelmaden nniḍen ddukklen akken.
2Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti Jėzaus mokiniai.
3Semɛun Buṭrus yenna-yasen : Ad ṛuḥeɣ a d-ṣeggḍeɣ iselman. Nutni nnan-as : Ula d nukkni a neddu yid-ek. Dɣa ṛuḥen rekben taflukt, ṣeggden iḍ kamel ur d-ṭṭifen ula d yiwen uḥewtiw.
3Simonas Petras jiems sako: “Einu žvejoti”. Jie pasisiūlė: “Ir mes einame su tavimi”. Nuėję jie tuojau sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo.
4Akken yebda yețțali wass, ataya Sidna Ɛisa ibedd-ed ɣef rrif n lebḥeṛ ; inelmaden ur t-eɛqilen ara d nețța.
4Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Bet mokiniai nepažino, kad tai buvo Jėzus.
5Sidna Ɛisa yessawel-asen : Ay arrac, teṭṭfem-d kra n lḥut neɣ ala ? Nutni rran-as : Ur d-neṭṭif ula d yiwen !
5O Jėzus jiems tarė: “Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?” Jie atsakė: “Ne”.
6Sidna Ɛisa yenna-yasen : ?eggṛet acebbak ɣer tama tayeffust n teflukt a d-teṭṭfem. Deggṛen acebbak ɣer wanda i sen-d-yenna, mi t-id-ssulin yeččuṛ ed d lḥut armi ur zmiren ara a t-id refden.
6Tada Jis pasakė: “Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite”. Jie užmetė ir nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės.
7Anelmad-nni i gḥemmel Sidna Ɛisa, yenna i Buṭrus : D Sidna Ɛisa !ɣ Mi gesla belli d Sidna Ɛisa, Semɛun Buṭrus yekksen aqenduṛ-is mi gella yețṣeggid, yelsa-t, dɣa iḍeggeṛ iman-is ɣer waman.
7Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: “Tai Viešpats!” Išgirdęs, jog tai Viešpats, Simonas Petras persijuosė drabužį,mat buvo neapsirengęs,ir šoko į ežerą.
8Inelmaden nniḍen uɣalen-d s teflukt ɣer rrif, zzuɣṛen-d yid-sen acebbak nni yeččuṛen d iselman. Llan beɛden ɣef rrif azal n meyya n lmitrat.
8Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli krantomaždaug už dviejų šimtų mastųir atitempė tinklą su žuvimis.
9Mi d-rsen ɣer lqaɛa, ufan-d aɣṛum akk-d lḥut s ufella n yirrij n tmes.
9Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos.
10Sidna Ɛisa yenna-yasen : Awit-ed kra n iselman seg wid i d-teṭṭfem.
10Jėzus jiems tarė: “Atneškite ką tik pagautų žuvų”.
11Semɛun Buṭrus yuli ɣer teflukt, ijebd-ed acebbak-nni, yeẓẓuɣer-it-id ɣer lqaɛa. Ufan deg-s meyya utlata uxemsin iselman imeqqranen ; ɣas akken yeččuṛ ucebbak-nni ur iqqeṛs ara.
11Simonas Petras nuėjo ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo.
12Sidna Ɛisa yenna-yasen : Qeṛṛbet-ed aț-țeččem. Ula d yiwen seg inelmaden-nni ur yezmir a s-yini « anwa-k ? » ?ran akk belli d Sidna Ɛisa.
12Jėzus tarė: “Eikite šen pusryčių!” Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: “Kas Tu esi?”, nes jie žinojo, jog tai Viešpats.
13Sidna Ɛisa iqeṛṛeb ɣuṛ-sen, ifṛeq-asen aɣṛum-nni d iselman-nni.
13Jėzus priėjo, paėmė duonos ir davė jiems, taip pat ir žuvies.
14?-țikkelt tis tlata i d-yesken iman-is Sidna Ɛisa i inelmaden-is seg wasmi i d-yeḥya si lmut. Sidna Ɛisa akk-d Buṭrus
14Tai jau trečią kartą pasirodė savo mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių.
15Mi kfan učči, Sidna Ɛisa yenna i Semɛun Buṭrus : A Semɛun mmi-s n Yunes, tḥemmleḍ-iyi akteṛ n wigi ? Semɛun Buṭrus yenna-yas : Ih a Sidi, teẓriḍ ḥemmleɣ-k. Sidna Ɛisa yenna-yas : ?ḥadar izamaren-iw.
15Papusryčiavus Jėzus paklausė Simoną Petrą: “Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane labiau už šituos?” Jis atsakė: “Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam tarė: “Ganyk mano avinėlius”.
16Sidna Ɛisa yenna-yas tikkelt tis snat : A Semɛun mmi-s n Yunes, tḥemmleḍ-iyi ? Yerra-yas : Ih teẓriḍ ḥemmleɣ-k a Sidi ! Sidna Ɛisa yenna-yas : Kess ulli-inu.
16Ir antrą kartą Jėzus paklausė: “Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?” Tas atsiliepė: “Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam pasakė: “Ganyk mano avis”.
17Sidna Ɛisa yesteqsa-t tikkelt tis tlata, yenna-yas : A Semɛun mmi-s n Yunes, tḥemmleḍ-iyi ? Semɛun Buṭrus iɣaḍ-it lḥal, axaṭer ț-țikkelt tis tlata i t-id-yesteqsa : « Ma tḥemmleḍ-iyi ?». Dɣa yenna-yas : A Sidi, teẓriḍ kullec, teẓriḍ belli ḥemmleɣ-k ! Sidna Ɛisa yenna-yas : ?ḥadar ulli-inu.
17Jėzus paklausė trečią kartą: “Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?” Petras nuliūdo, kad Jis trečią kartą klausia: “Ar myli mane?”, ir atsakė: “Viešpatie, Tu viską žinai. Tu žinai, kad Tave myliu”. Jėzus jam tarė: “Ganyk mano avis.
18Qqaṛeɣ-ak s tideț : asmi me??iyeḍ, tețbeggiseḍ i yiman-ik weḥd-ek, tețṛuḥuḍ anda tebɣiḍ. Lameɛna asm'ara tuɣaleḍ d amɣaṛ, aț-țḍelqeḍ iɣallen-ik i wayeḍ akken a k-yebges yerna a k yawi ɣer wanda ur tebɣiḍ ara aț-țṛuḥeḍ.
18Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, ir kitas tave perjuos ir ves, kur tu nenori”.
19S imeslayen-agi, issemɛen-ed amek ara yemmet Semɛun Buṭrus ɣef ddemma n tmanegt n Sidi Ṛebbi. Mi d-yenna ayagi, yenna-yas daɣen : Ddu-d yid-i !
19Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: “Sek paskui mane!”
20Buṭrus yezzi ɣer deffir, iwala anelmad-nni i gḥemmel Sidna Ɛisa iteddu-d deffir-nsen. Anelmad-agi d win akken i geknan ɣer Sidna Ɛisa asmi llan tețțen imensi, i s yennan : «A Sidi, anwa ara k ixedɛen ?»
20Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris vakarienės metu buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: “Viešpatie, kas Tave išduos?”
21Mi t-iwala, Buṭrus yesteqsa Sidna Ɛisa yenna-yas : I nețța a Sidi, d acu ara yedṛun yid-es ?
21Pamatęs jį, Petras tarė Jėzui: “Viešpatie, o kas bus šitam?”
22Sidna Ɛisa yenna-yas : Ma bɣiɣ ad yidir alamma d asm'ara d-uɣaleɣ, d acu i k yecqan ? Kečč tbeɛ-iyi-d !
22Jėzus atsakė: “Jei Aš noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!”
23?ef wannect-agi i geffeɣ lexbaṛ ger watmaten, qqaṛen : « Anelmad-agi ur yețmețțat ara ». S tideț, Sidna Ɛisa ur d-yenni ara belli anelmad-agi ur yețmețțat ara lameɛna yenna-d kan : « Ma bɣiɣ ad yidir alamma asm'ara d uɣaleɣ, d acu i k yecqan ? »
23Todėl pasklido šis žodis tarp brolių, jog tas mokinys nemirsiąs. Bet Jėzus nesakė, kad Jis nemirs, tik: “Jei noriu, kad jis pasiliktų, kol ateisiu, kas gi tau?”
24D anelmad-agi i d-ixebbṛen ɣef wannect-agi yerna yura-t-id. Neẓra belli cchada-ines tṣeḥḥa.
24Tai ir yra tas mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras.
25Sidna Ɛisa yexdem daɣen aṭas n lecɣal nniḍen. Lemmer a ten-id neḥku yiwen yiwen, ur cukkeɣ ara ddunit meṛṛa aț-țawi tiktabin ara naru.
25Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu juos visus atskirai aprašytume, manau, kad visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurios būtų parašytos. Amen.